Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-03-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-761-729/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-27
Bylos Nr.
A15.-761-729/2019
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00053-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pažeidėjas
G. M. S., Lenkijos Respublikos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-761-729/2019
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00053-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos : 16.20.; 21.9.10. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. kovo 27 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,

institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau - ANK) 459 straipsnio 4, 6 dalis, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas G. M. S., Lenkijos Respublikos pilietis, gimęs 1968-06-03, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-02-27 administracinio nusižengimo protokolas G. M. S. surašytas už tai, kad patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas važiavo sunkiasvore ir (ar) didžiagabarite transporto priemone (junginiu), vilkiku Volvo, valstybinis numeris OPO5LV8, sukabintu su puspriekabe Broshuis, valstybinus numeris OPO2Y90 (triašis vilkikas ir keturašė puspriekabė), maršrutu Lenkija - Lietuva. Kontrolės metu vairuotojas pateikė leidimus Nr. LDS-024867 ir Nr. LDS – 024830, kuriuose nurodyti dydžiai neatitinka faktiškai nustatytiems. Pasvėrus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad bendroji masė yra 58,60 t, t. y. 18,60 t viršijo leistiną 40,00 t bendrąją masę. Pamatavus ir įvertinus paklaidą nustatyta, kad transporto priemonių junginių plotis 3,21 m, tai 0,66 m viršijo leistiną 2,55 m. Pateikti leidimai nesuteikia teisės važiuoti Lietuvos Respublikos keliais tokiu transporto priemonių junginiu. Šiais savo veiksmais G. M. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. 1-819 20 straipsnio 1 dalį, 2000-10-12 Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 7 straipsnio 1 dalį, 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritinėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo“ 4 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ II skyriaus 5.2 punkto nuostatas, III skyriaus 15.8 punkto nuostatas, ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 4, 6 dalyse.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes įrodo byloje esantys įrodymai: 2019-02-27 administracinio nusižengimo protokolas Nr. VKTI-ANR_P-452-2019, svėrimo aktas, matavimo aktas, ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. M. S. teismo posėdyje nedalyvavo, 2019-03-19 gautas jo prašymas bylą nagrinėt jam nedalyvaujant. Prašyme nurodė, kad pripažįsta savo kaltę dėl šių nusižengimų padarymo, nuoširdžiai dėl to gailisi ir prašo atsižvelgti į tai, kad įmonė, kurioje jis dirba vairuotoju ir kurios pavedimu iš Vokietijos į Lietuvą ( Klaipėdos AB „Baltijos laivų statykla“) turėjo parvežti laivo variklį, pagal siuntėjo CMR važtaraštyje nurodytą šio krovinio svorį ( 37,7 t ) ir suskaičiavusi tam reikalingos transporto priemonės ir puspriekabės svorį su kroviniu, dar dėl atsargos pridėję 1 toną, įsigijo leidimą 57 t bendram svoriui. Jis kaip vairuotojas nežinojo, kad pakrautasis jam laivo variklis iš tiesų yra sunkesnis nei buvo nurodyta dokumentuose ir todėl padarė šį pažeidimą, dėl kurio įmonė turėjo išsipirkti naują leidimą krovinio gabenimui. Prašo į tai atsižvelgti ir skirti jam kuo švelnesnę nuobaudą.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vairuotojas turėjo pateikti vieną leidimą, o pateikė du. Teisės aktai numato, kad reikia pateikti vieną galiojantį leidimą, nes leidimą išduodančios institucijos atlieka vertinimą, ar tokia transporto priemonė gali važiuoti keliu. Kadangi nei vienas vairuotojo pateiktas leidimas nebuvo išduotas vežti tokio svorio ir tokių gabaritų krovinį, pripažįstama, kad jis galiojančio leidimo šiam pervežimui neturėjo; pagal tuos du leidimus vairuotojas galėjo du kartus važiuoti ir vežti kovinį, atitinkantį juose nurodytas sąlygas. Abu vienkartiniai leidimai išduoti ne konkrečiai dienai, o savaitės laikotarpiui ir nesusieti su konkrečiu kroviniu, todėl tvirtinti, kad abu ( ar kuris nors iš jų) išduoti konkrečiai šiam pervežimui, negalima. Prašė skirti pažeidėjui nuobaudas sankcijos ribose, kadangi jis vežė ženkliai viršijusį bendrą normą tiek svorio, tiek parametrų prasme krovinį, tuo sukeldamas didelę grėsmę eismo saugumui ir darydamas didelę žalą keliams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

naudojimosi valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis tvarką nustato Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalis numato, jog naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka.

Prašymų išduoti leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone arba važiavimo valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone deklaracijos pateikimo, nagrinėjimo, leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone išdavimo, naudojimo ir panaikinimo tvarką nustato Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Aprašo 4 punktas numato, jog didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais galima važiuoti tik gavus Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos leidimą.

Nagrinėjamu atveju G. M. S. 2019-02-27 važiavo sunkiasvore ir (ar) didžiagabarite transporto priemone (junginiu), vilkiku Volvo, valstybinis numeris OPO5LV8, sukabintu su puspriekabe Broshuis, valstybinus numeris OPO2Y90 (triašis vilkikas ir keturašė puspriekabė). Kontrolės metu vairuotojas pateikė leidimus Nr. LDS-024867 ir Nr. LDS – 024830, kuriuose nurodyti dydžiai neatitiko faktiškai nustatytiems, todėl konstatuotina, kad leidimu vežti būtent šį krovinį MTD Skuratowicz nepasirūpino.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalis numato, jog jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. Nagrinėjamu atveju G. M. S. vairuotos sunkiasvorės transporto priemonės faktinė bendroji masė yra 58,60 t, t. y. 18,60 t viršijo leistiną 40,00 t bendrąją masę, transporto priemonių junginių plotis 3,21 m, tai 0,66 m viršijo leistiną 2,55 m, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1, 2 ir (ar) 3 punktų nuostatos. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1 punktas numato, jog jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą. Jeigu leidimas važiuoti tokia transporto priemone negali būti išduotas, turi būti sumokėtas mokestis už nuvažiuotą maršrutą, o toliau transporto priemonei važiuoti turi būti draudžiama iki tol, kol didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitą transporto priemonę, kuriai yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį. Iš pacituotos teisės akto nuostatos akivaizdu, jog ji taikytina trimis alternatyviais atvejais: 1) kai nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį daugiau kaip 10 cm, plotį daugiau kaip 9 cm, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo; 2) kai nustatoma, kad ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo arba 3) kai nustatoma, kad bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo.

Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad G. M. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 459 straipsnio 4, 6 dalyse.

Tarp šių G. M. S. padarytų nusižengimų yra idealioji sutaptis (viena kurį laiką trunkančia veika padaryti keli nusižengimai), todėl pažeidėjui skirtinos nuobaudos už kiekvieną nusižengimą subendrinamos apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimo pobūdį, jų pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. G. M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. M. S. už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus baudžiamas pirmą kartą, iš paaiškinimo matyti, kad savo kaltę ir atsakomybę suprato, todėl tikėtina, kad ateityje dės visas nuo jo priklausančias pastangas nebedaryti tokių pažeidimų. Taip pat teismas įvertina tai, kad nors dėl nepaaiškintų priežasčių šio pervežimo metu vairuotojas turėjo ir pateikė net ne vieną, o du leidimus (vieną – didesniam nei leidžiamas bendras svoriui vežtis, kitą – didesnių gabaritų kroviniui vežti), pagal juos jis turėjo teisę vežti 57 t svorio krovinį ir tikėtina, kad dėl paaiškinime nurodytų nuo jo nepriklausančių aplinkybių vežė 60 t svorį. Teismo vertinimu, šio krovinio vežimas turint tokį leidimą nors ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, negali būti baudžiamas tokia pat griežta nuobauda, kaip ir važiavimas apskritai be jokio leidimo, daugiau kaip 8 tonom viršijant leidžiamą masę; tai neatitiktų teisingumo ir bausmės proporcingumo pažeidimui reikalavimų. Todėl atsižvelgiant į G.M. S. prašyme nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 straipsnio 5 dalimi, jam už šio pažeidimo padarymą skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

G. M. S. skirti administracines nuobaudas:

už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 4 dalyje – 140,00 Eur baudą;

už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 459 straipsnio 6 dalyje – 450,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti parenkant nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų ribose ir galutinę nuobaudą paskirti 450,00 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) baudą.

Informuoti G. M. S., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19098125974, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė