- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-02
- Bylos Nr.
- e2A-2516-585/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ atstovei M. S., atsakovui (apeliantui) D. K., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. K. apeliacinį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovui D. K. dėl skolos priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo 282 Eur skolą, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teigė, jog teikia daugiabučio namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Atsakovas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. nesumokėjo ieškovei 282 Eur už jos suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutiko su ieškiniu. Atsikirto, jog ieškovė neteikia duomenų apie atliekamus darbus, todėl nėra aišku, už ką jis turi atsiskaityti su ieškove. Bylą nagrinėjant teisme paaiškino, jog už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaitė pagal normatyvus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 9 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 282 Eur skolą, procesines penkių procentų palūkanas ir 69,92 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė yra daugiabučio namo, kuriame yra atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administratorė, teikianti administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas. Teismo vertinimu, ieškovė, skaičiuodama mokesčius už suteiktas paslaugas, vadovaujasi Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais, patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 30-637. Atsakovas ginčo laikotarpiu tinkamai neatsiskaitinėjo su ieškove už jos suteiktas paslaugas, todėl susidarė 282 Eur skola. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimą, jog jis už ieškovės suteiktas paslaugas atsiskaitė pagal normatyvus. Pasak pirmosios instancijos teismo, pats atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius, jog jis nemoka ieškovei už šios suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimu, pareiškė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir atmesti ieškinį. Atsakovo vertinimu, nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė teikia administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas. Pasak atsakovo, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji teikė tokias paslaugas. Atsakovo vertinimu, ieškovė nevykdo jai, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorei, kylančių pareigų. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ieškovė nesudaro butų ir kitų patalpų savininkams sąlygų mokėti mokesčius pagal normatyvus ir būti tikriems, kad bent kaupiamų įmokų dalis bus panaudota mokėtojų ir jų turto naudai.
Atsakovas apeliacinės instancijos teisme palaikė savo apeliacinį skundą ir jame suformuluotus argumentus.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Ieškovės vertinimu, skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be kitų aplinkybių, akcentuoja tą, kad ji, priešingai negu teigia atsakovas, pateikė įrodymus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ji teikia administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas. Be to, atsakovas žinojo, jog yra teikiamos šios paslaugos, ir jas pripažino, nes iš dalies atsiskaitė su ieškove už jos suteiktas paslaugas.
Atsiliepimas
Ieškovė apeliacinės instancijos teisme palaikė savo atsiliepimą į apeliacinį skundą ir jame suformuluotus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovo apeliaciniu skundu, be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Ieškovė yra daugiabučio namo, kuriame yra apeliantui nuosavybės teise priklausantis butas, bendrojo naudojimo objektų administratorė. Ieškovė pareiškė teisme ieškinį, prašydama priteisti iš apelianto 282 Eur skolą. Ieškovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo ir, šio teismo vertinimu, įrodė, kad apeliantas laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d. tinkamai neatsiskaitinėjo su ieškove už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė teikia administravimo, eksploatacines ir komunalines paslaugas. Teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji teikia aukščiau nurodytas paslaugas. Šis apelianto argumentas yra nepagrįstas.
Ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalo ištraukas. Remiantis šiais faktiniais duomenimis, darytina išvada, jog ieškovė nuolatos, bent jau kartą per mėnesį, vykdė namo būklės stebėjimus, šalino nustatytuosius trūkumus ir defektus. Kitais žodžiais tariant, teikė techninės priežiūros paslaugas, kurios kitaip dar yra vadinamos eksploatavimo paslaugomis. Techninės priežiūros žurnale užfiksuota, jog ginčo laikotarpiu (nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2014 m. liepos 31 d.) buvo pakeisti latakai, bendrojo naudojimo patalpų langai, šalto vandens vamzdynai, laiptinės durys, šildymo ir karšto vandens vamzdynai, įėjimo stogelio danga, kanalizacijos vamzdis, atlikti laiptinės, tiksliau – turėklų ir laiptų, bei stogo remonto darbai. Apeliantas teigia, jog patys butų ir kitų patalpų savininkai šalindavo smulkius defektus ir atlikdavo smulkius remonto darbus. Bet apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes, todėl šis jo teiginys yra nepagrįstas. Techninės priežiūros žurnalo duomenys ir ieškovės pateikti atliktų darbų aktai patvirtina, jog buvo atliekami ir bendrojo naudojimo objektų remonto darbai, kurie nėra techninės priežiūros dalykas ir turi būti namo patalpų savininkų apmokami atskirai. Ieškovė pateikė skolų valdymo ataskaitą, kurioje užfiksuota, už kokias suteiktas paslaugas ir atliktus remonto darbus yra neatsiskaitęs apeliantas. Be to, į bylą yra pateiktos sąskaitos, adresuotos apeliantui, kuriose detalizuotos suteiktos paslaugos, atlikti darbai ir jų kainos. Apeliantas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šias sąskaitas, apelianto įvardijamas mokestiniais pranešimais, kvalifikavo PVM sąskaitomis faktūromis. Ši kvalifikacija neturi teisinės reikšmės. Svarbus yra ne dokumento pavadinimas, o jo turinys ir paskirtis. Minėta, jog sąskaitose ar, kaip jas įvardija apeliantas, mokestiniuose pranešimuose atskleista, kokios paslaugos buvo suteiktos ir kokie darbai buvo atlikti praėjusiais mėnesiais, kokios yra suteiktų paslaugų ir atliktų darbų kainos bei bendra mokėtina suma. Pats apeliantas pateikė kelias sąskaitas (mokestinius pranešimus). Vadinasi, jis gaudavo ieškovės teikiamas sąskaitas (mokestinius pranešimus). Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų – ir apeliantas, perleido ieškovei šių funkcijų vykdymą. Todėl jie, tarp jų – ir apeliantas, privalo kompensuoti ieškovės išlaidas, kurias ji patiria, administruodama daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus. Tokiais objektais yra, pirma, bendrosios daugiabučio namo konstrukcijos, tarp jų – stogas, išorės durys, laiptinių laiptų konstrukcijos, stogeliai, antra, bendrosios inžinerinės sistemos – bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus), trečia, bendrojo naudojimo patalpos, tarp jų – laiptinės, koridoriai, ketvirta, vietiniai inžineriniai tinklai, penkta, bendrojo naudojimo žemės sklypas (Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Bendrojo naudojimo patalpoms apšviesti ir kitiems bendriesiems poreikiams tenkinti yra vartojama elektros energija. Nėra faktinių duomenų, patvirtinančių, jog patys butų ir kitų patalpų savininkai organizuojasi ir vykdo bendrojo naudojimo patalpų valymą. Vadinasi, laiptinėms ir kitoms bendrojo naudojimo patalpoms valyti yra būtinas apmokamas fizinis darbas, kurį, pasitelkdama trečiąjį asmenį, organizuoja ieškovė. Šilumos tiekėjas negali būti ir nėra pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) (Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, tokia priežiūra, kuri yra būtina, siekiant užtikrinti tinkamą sistemos funkcionavimą, vykdoma skyrium nuo šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo ir yra atskirai apmokama. Ieškovė, be kitų paslaugų, organizuoja atliekų išvežimo paslaugą. Apeliantas, nepriklausomai nuo to, kiek iš tokios paslaugos gavo tiesioginės naudos savo valdomoms patalpoms, privalo nustatyta tvarka ir apimtimi ją apmokėti. Ieškovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, veikia visų butų ir kitų patalpų savininkų naudai ir jų interesais. Ji teikia atlygintinas paslaugas, todėl turi teisę gauti atlyginimą, vadinamą administravimo mokesčiu.
Apelianto atsisakymas atsiskaityti su ieškove yra grindžiamas ir tuo argumentu, kad ieškovės teikiamose sąskaitose (mokestiniuose pranešimuose) nėra užfiksuoti duomenys apie praėjusiais mėnesiais atliktus remonto darbus ir apie panaudotas kaupiamąsias lėšas. Apeliantas pagrįstai teigia, jog ieškovė mokestiniais pranešimais privalo teikti tokius duomenis (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 30-637 redakcija), 7.6 punktas). Bet nėra pagrindo sutikti su apeliantu, jog ieškovė (bent jau tiek, kiek galima spręsti pagal į bylą pateiktus mokestinius pranešimus) netinkamai vykdė šią pareigą. Duomenys apie kaupiamųjų lėšų panaudojimą nėra ir negali būti teikiami, nes tokios lėšos nėra renkamos. Šis klausimas bus aptartas žemiau. 2013 m. liepos 31 d. mokestiniame pranešime, be kita ko, užfiksuota, jog buvo atlikti durų remonto darbai, žemiau detalizuoti patys darbai, jų kaina ir išlaidų paskirstymo tvarka. 2013 m. spalio 31 d. mokestiniame pranešime nurodyta, jog buvo atlikti įėjimo į laiptinę stogelių remonto ir numerių tvirtinimo darbai, žemiau detalizuoti šie darbai, jų kainos ir išlaidų paskirstymo tvarka. 2013 m. gruodžio 31 d. mokestiniame pranešime nurodyta, jog buvo atlikti nuotekų tinklų valymo darbai, žemiau detalizuota jų kaina ir išlaidų paskirstymo tvarka. 2014 m. vasario 28 d. mokestiniame pranešime nurodyta, jog buvo atlikti langų keitimo darbai, žemiau detalizuota jų kaina, išlaidų paskirstymo tvarka ir darbų vykdytojas. Atliktų darbų detalizacija yra analogiškai pateikta ir 2014 m. kovo 31 d. bei 2014 m. gegužės 31 d. mokestiniuose pranešimuose. Taigi, administratorė, priešingai negu nurodo apeliantas, teikė duomenis apie ankstesniais mėnesiais atliktus remonto darbus.
Apeliantas akcentuoja tą aplinkybę, jog nėra aišku, kaip ieškovė naudoja kaupiamąsias lėšas. Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Apeliantas pagrįstai teigia, jog šios kaupiamosios lėšos, kaip tokios, yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Tokia nuostata yra numatyta Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 4 dalyje. Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.8 punktą administratorius apskaičiuoja kaupiamąsias įmokas, vadovaudamasis patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu sprendimu dėl lėšų kaupimo namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti, jų naudojimo tvarkos ir kaupiamųjų įmokų dydžio. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tarp jų – ir apeliantas, nors jie ir privalo kaupti lėšas, kurių paskirtis – atnaujinti namą pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, nėra priėmę sprendimo, kuriuo būtų nustatyta tokių lėšų kaupimo ir naudojimo tvarka, šių lėšų dydis. Todėl šios įmokos, nesant dėl jų priimto savininkų sprendimo, nėra renkamos ir kaupiamos. Tą patvirtina ir ieškovės teikiamos sąskaitos (mokestiniai pranešimai), kuriomis nereikalaujama mokėti kaupiamąsias įmokas. Ieškovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, neturi teisės spręsti klausimų, kurie priskirti butų ir kitų patalpų savininkų kompetencijai. Todėl ji, nesant savininkų sprendimo, pagrįstai nerenka kaupiamųjų įmokų.
Apeliantas teigia, jog jis yra permokėjęs ieškovei už stogo remonto darbus. Bet jis nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad reikalavo ar pranešė ieškovei apie galimos permokos įskaitymą, taip padengiant jo įsipareigojimus ieškovei. Todėl šis apelianto argumentas, susijęs stogo remonto darbų kaina, nekeičia apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo pagrįstumo.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės. Todėl apeliacinės instancijos teismas jais nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš apelianto 52,57 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atlyginimą. Uždaroji akcinė bendrovė „SKOLOS LT“ suteikė ieškovei teisines paslaugas – parengė ieškinį. Ieškovė, nors ir laimėjo bylą, neturi teisės gauti šių išlaidų kompensacijos, nes išlaidos už juridinio asmens suteiktas teisines paslaugas nepriskiriamos išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis). Išlaidų už suteiktas teisines paslaugas kompensacija gali būti priteista, jeigu tokias paslaugas suteikė advokatas ar advokato padėjėjas (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Išlaidos už kitų subjektų suteiktas teisines paslaugas negali būti atlygintos, nes to nenumato proceso įstatymas. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, patikslina skundžiamą sprendimą, nurodydamas, kad ieškovei iš apelianto priteistinas 17,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Apeliantas pralaimėjo ginčą apeliacinės instancijos teisme. Todėl ieškovė įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, patirtų šiame bylos etape, atlyginimą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Ieškovė prašo priteisti 72,60 Eur išlaidų už uždarosios akcinės bendrovės „SKOLOS LT“ suteiktas teisines paslaugas atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau išdėstytais motyvais atmeta šį ieškovės procesinį reikalavimą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. sprendimą iš esmės nepakeistą, patikslinant, jog uždarajai akcinei bendrovei „Žirmūnų būstas“ iš D. K. priteisiamas 17,35 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.