Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „I.“ ieškinį atsakovui A. J. dėl nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-04-14 atsakovas per savo aplaidumą į jam ieškovės patikėtos krovininio transporto priemonės, kurios valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro baką įpylė netinkamo kuro- benzino, vietoje transporto priemonėje naudojamo dyzelino. Dėl įpilto netinkamo kuro transporto priemonė buvo sugadinta ir įmonė dėl atsakovo kaltės buvo priversta apmokėti transporto priemonės degimo sistemos valymo (benzino šalinimo iš kuro sistemos) išlaidas. Ieškovė taip pat patyrė išlaidas priverstinai tempiant transporto priemonę į servisą ir todėl bendra nurodytų nuostolių suma yra 1127,32 Eur. Be to, valant ieškovei priklausančios transporto priemonės kuro sistemą, iš transporto priemonės bako buvo išpiltas visas jame esantis kuras, t.y. benzino ir bake prieš benzino užpylimą buvusio dyzelino mišinys, todėl atsakovas turi pareigą ieškovei kompensuoti ir benzino įsigijimo išlaidas, kurios yra 433,14 Eur. Bendra ieškovei atlygintinų nuostolių suma yra 1560,46 Eur. Dalis ieškovės patirtų nuostolių- 579,24 Eur buvo išskaičiuoti iš atsakovui mokėtinų dienpinigių, todėl iš atsakovo priteistina suma yra 981,22 Eur.

Šiuo metu tarp šalių darbo santykiai yra nutrūkę- darbo sutartis nutraukta 2015-11-06 pagal DK 127 str. (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu) Iki darbo santykių nutraukimo atsakovas neatlyginio ieškovei visų nuostolių, neatlygino ir tada, kai atsakovui buvo išsiųstas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą.

2016-03-10 priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai.

2016-04-05 atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Atsakovas prašo pakeisti preliminarų sprendimą.

Nurodė, kad su ieškinio reikalavimais ir jų pagrindu priimtu preliminariu sprendimu nesutinka. Su ieškovės teiginiu, kad jis 2013-04-14 į kuro baką supylė netinkamą kurą- benziną, vietoje dyzelino, ir kad dėl to buvo sugadinta transporto priemonė priklausanti ieškovei, jis sutinka tik iš dalies. Pripažįsta, kad suklydo ir į transporto priemonės baką supylė netinkamą kurą, o taip pat, kad ieškovė dėl jo kaltės patyrė žalą. Tačiau nesutinka su ieškovės argumentu, kad ieškovės nuostolius sudaro ir benzino šalinimas iš kuro sistemos. Atliekant transporto priemonės kuro sistemos patikrinimą bei pakeičiant tam tikras detales sistemoje, iš kuro bako visas jame esantis kuras nebuvo išpiltas. Apie tai žinojo ir įmonės direktorius, su kuriuo po incidento jis nuolat palaikė ryšį. Todėl benzino įsigijimo išlaidų sumos- 433,14 Eur jis nesutinka kompensuoti.

Nesutinka ir su tuo, jog jis neatlygino visų ieškovo dėl jo kaltės patirtų nuostolių. Direktorius informavo žodžiu, kad įmonės patirtus nuostolius- 1000 Lt jis atskaičiuos iš jo darbo užmokesčio iki 2013 m. pabaigos. Pasiteiravus ar jau baigtas žalos išskaitymas, direktorius 2013 m. gruodžio pabaigoje pasakė, kad iš jo darbo užmokesčio išskaitė 2000 Lt (579,24 Eur) ir patvirtino, jog įmonei jis nebeskolingas. Kol jis dirbo įmonėje, ieškovė nei 2014 metais, nei 2015 metais, nedarė jokių išskaitų iš darbo užmokesčio ir jis buvo įsitikinęs, kad įmonei nebeskolingas. Reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovė pateikė tik tada, kai 2016-01-12 Darbo ginčų komisija priteisė iš įmonės jo naudai išmokas, susijusias su darbo santykiais.

Atsakovas taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad benzino ir dyzelinio kuro mišinys iš transporto priemonės bako nebuvo išpiltas, nes visiškai akivaizdu ir logiška, jog neįmanoma iš dyzeliniu kuru varomos transporto priemonės kuro bako nepašalinus benzino, išvalyti kuro sistemą, todėl preziumuotina, kad kuro mišinys buvo išpiltas. Be to, kuro mišinio neišpylimo iš transporto priemonės bako faktas, jeigu jis ir būtų pagrįstas, savaime negali būti reikšminga aplinkybė apsprendžiant atsakovo atlygintinus nuostolius. Sumaišytas kuras negali būti naudojamas nei kaip dyzelinės, nei kaip benzinu varomos transporto priemonės kuras ir naudojamas ieškovės veikloje. Ieškovo veikloje toks kuras yra bevertis.

Priimtinas galutinis sprendimas ir preliminarus sprendimas pakeistinas.

Ginčo esmė.

Dėl teisės normų taikymo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nurodyto įvykio metu 2013-04-14, atsakovas A. J. dirbo pas ieškovę vairuotuoju- ekspeditoriumi (nuo 2011-07-07 iki 2015-11-06).

Reikalavimą dėl žalos atsiradusios ryšium su darbo santykiais atlyginimo savo buvusiam darbuotojui darbdavys gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo santykiai. Pagal CK 1.1 str. 3 d. darbo santykius reguliuoja specialūs įstatymai ir CK normos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Todėl šioje byloje vadovautinasi darbo teisės normomis, reglamentuojančiomis darbuotojų materialinę atsakomybę už darbdaviui padarytą žalą (DK XVII skyrius).

Darbdavys turi įrodyti, kad yra visos materialinės atsakomybės sąlygos (DK 246 str.), taip pat pagrįsti jam padarytos žalos dydį.

Dėl materialinės atsakomybės sąlygų.

Atsakovas neginčija savo kaltės dėl žalos padarymo.

Dėl visiškos materialinės atsakomybės.

Pagal DK 256 str. 1 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe.

Su atsakovu 2011-07-07, pasirašant su juo darbo sutartį, buvo sudaryta tipinė visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Šioje sutartyje nurodyta, kad atsakovas- vairuotojas ekspeditorius, dirba darbą, kuris betarpiškai susijusi su krovininio automobilio eksploatacija ir krovinių gabenimu. Tokiu būdu, atsakovo darbas buvo tiesiogiai susijęs su jam perduotų materialinių vertybių gabenimu, o automobilis jam buvo perduotas kaip priemonė toms vertybėms gabenti, todėl už jo sugadinimą (DK 253 str. 1 p.) atsakovas privalo atlyginti visą žalą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-327/2004.).

Dėl žalos dydžio.

Darbuotojas gali atsakyti tiek, kiek leidžiama pagal darbo įstatymus. Atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijus numato DK 257 str., kuris numato, kad atlygintinos žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai bei negautos pajamos. Žala apskaičiuojama atsižvelgiant į turto vertę atskaičiavus nusidėvėjimą ir natūralų sumažėjimą bei turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius). Taigi ieškovas tokio pobūdžio bylose turi teisę reikalauti priteisti tik faktinius nuostolius, realiai patirtas išlaidas.

Kaip jau buvo nurodyta padarytos žalos dydį turi pagrįsti, įrodyti darbdavys. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad valant kuro sistemą, sumaišyti degalai nebuvo išpilti (utilizuoti), jie buvo parvežti į įmonę ir atsakovo teigimu galėjo būti panaudoti ir buvo naudojami įmonės, kuri užsiima krovinių pervežimais, veikloje. Reikalavimas dalyje dėl nuostolių atlyginimo dalyje dėl patirtų išlaidų perkant benziną, kuris vėliau buvo sumaišytas su dyzelinu, atmestinas kaip neįrodytas dėl realiai patirtų išlaidų, o tenkintinas reikalavimas tik dėl 548,08 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo.

Dėl procesinių palūkanų.

Iš atsakovo taip pat priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo ieškovei priteistinas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis ir vertimo išlaidos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurios buvo priteistos preliminariu sprendimu (CPK 88 str. 1 d.1 p., 93 str. 2 d. ir 4 d.).

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Atsakovas pateikė jo turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti išlaidų pagrindimą 340 Eur sumai.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 str. 1 d.).

Kai šalių reikalavimai tenkinami iš dalies teisinės pagalbos išlaidos paskirstomos remiantis proporcingumo principu, prieš tai patikrinus, ar nurodytų išlaidų dydžiai neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

Advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes LR teritorijoje, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva (Rekomendacijų 3 d.). Šiuo atveju advokato vykimo į teismo posėdį Alytuje ir vykimo atgal išlaidos neatlygintinos, nes advokatas į teismo posėdį atvyko ne teismo iniciatyva.

Pagrįstos ir atlygintinos išlaidos už advokato atstovavimą teisme - 104,26 Eur, ir iš viso pagrįstos teisinės pagalbos išlaidos yra 597,07 Eur.

Atsakovui teisinę pagalbą teikė advokato padėjėja, todėl atsižvelgtina į Rekomendacijų nuorodą, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų Rekomendacijų 8 p. nurodyto maksimalaus dydžio. Atsakovo teisinės pagalbos išlaidos – 340 Eur, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

priimti galutinį sprendimą, 2016-03-10 preliminarų sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. J. UAB „I.“ naudai 548,08 Eur nuostoliams atlyginti, 11 Eur žyminį mokestį, 52,03 Eur išlaidų už vertimo paslaugas ir 333,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. J. UAB „I.“ 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 548,08 Eur sumos skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2016-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš UAB „I.“ A. J. 150,09 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.