Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2017-01-05 · Administracinė byla Nr. A-2800-756/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-05
Bylos Nr.
A-2800-756/2017
Teisminio proceso Nr.
3-66-3-00044-2016-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė, Vaidos Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Kategorijos
  • 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-2800-756/2017Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00044-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant užsieniečiui G. A., jo atstovui advokatui K. M.,

vertėjui G. K.

viešame teismo posėdyje žodine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio G. A. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimo pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės teikimą dėl užsieniečio G. A. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė (toliau – ir Varėnos rinktinė) Lazdijų rajono apylinkės teismui padavė teikimą, kuriuo prašė (duomenys neskelbtini) pilietį G. A. sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras) kol bus baigta jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje nustatymo procedūra, bet ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams.

Nurodė, kad užsienietis neteisėtai, be reikiamų kelionės dokumentų, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos ir buvo sulaikytas Varėnos rinktinės pareigūnų. Tokiais savo veiksmais G. A. trukdė priimti sprendimą dėl jo teisinio statuso. Todėl nagrinėjamu atveju būtinas užsieniečio sulaikymas, nes iki galutinio sprendimo priėmimo jis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš šalies. Tokie veiksmai traktuojami kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimus prieglobsčio suteikimo procedūroje.

II.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė sulaikyti G. A. trims mėnesiams, t. y. iki 2017 m. vasario 28 d., apgyvendinant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog G. A. 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. (15/6-8)15PR-179 (toliau – ir 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimas) apgyvendintas užsieniečių registracijos centre, nes pradėtas nagrinėti jo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo. 2016 m. lapkričio 26 d. 20.23 val., užsienietis išvyko iš Užsieniečių registracijos centro. 2016 m. lapkričio 27 d. 03 val., jis sulaikytas išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu pradėtas nagrinėti užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo, todėl G. A. laikytinas prieglobsčio prašytoju pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 2 straipsnio 20 dalį.

Teismo vertinimu, pateikti įrodymai patvirtina, kad užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, todėl, remiantis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu, pripažintina, jog užsienietis, būdamas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu apgyvendintas Užsieniečių registracijos centre ir sulaikytas išvykstantis iš Lietuvos Respublikos, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką ir taip sutrukdė jo prašymo nagrinėjimui, todėl yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti laikiną sulaikymą.

III.

G. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės teikimo netenkinti.

Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies bei 5 dalies nuostatas. Užsienietis pabrėžia, kad turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Apeliantas 2016 m. lapkričio 26 d. 20.23 val., išvyko iš Užsieniečių registracijos centro ir privalėjo į jį sugrįžti ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 27 d. 20.23 val., tačiau dar iki pasibaigiant nurodytam sugrįžimo terminui, t. y. 2016 m. lapkričio 27 d. 03. val., buvo sulaikytas Lietuvos Respublikoje neva bandantis išvykti automobiliu į Lenkijos Respubliką. Užsienietis bylos nagrinėjimo metu paaiškino, jog: visų pirma, jis siekia prieglobsčio Lietuvos Respublikoje; antra, jam buvo žinoma laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarka ir jis jos nepažeidė; trečia, jis tik norėjo pasižvalgyti po Lietuvos Respublikos apylinkes; ketvirta, jis tik lydėjo iki Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sienos kartu vykusį asmenį; penkta, jis 2016 m. lapkričio 29 d., 11 val., turėjo paskirtą vizitą (siuntimą gydytis) pas odontologą. Taigi apeliantas neturėjo tikslo išvykti iš Lietuvos Respublikos ir nustatytu laiku ketino grįžti į Užsieniečių registracijos centrą, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių to nespėjo padaryti, kadangi buvo sulaikytas. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad jis buvo sulaikytas dar nepasibaigus sugrįžimo į Užsieniečių registracijos centrą laikui, teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarka buvo pažeista.

Atsiliepimas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinė pateikė atsiliepimą į G. A. apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad G. A. buvo sulaikytas Varėnos rinktinės pareigūnų vykstantis iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką kelyje Lazdijai-Seinai. Kontrolės metu G. A. pareigūnams negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų dėl išvykimo į užsienio valstybę. Apeliantas iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką bandė išvykti neturėdamas kelionės dokumento, todėl išvykti neturėjo teisės. Nors užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad neturėjo tikslo nei išvykti iš Lietuvos Respublikos, nei pažeisti laikino išvykimo tvarkos, tačiau 2016 m. lapkričio 27 d. Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-5-00134-16 pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką ir 292 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pilietis H. S. ir Prancūzijos Respublikos pilietis A. S. G. prisipažino, kad ketino G. A. nuvežti į Prancūziją. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas turėjo tikslą išvykti iš Lietuvos Respublikos ir negrįžti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, G. A. veiksmai traktuotini kaip trukdymas priimti ir vykdyti sprendimą tiek prieglobsčio suteikimo, tiek išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūroje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl G. A. sulaikymo pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės teikimą ir nusprendė sulaikyti G. A. trims mėnesiams, t. y. iki 2017 m. vasario 28 d., apgyvendinant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre (b. l. 9).

Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir nurodo, kad sulaikymas jam pritaikytas neturint tam pagrindo.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, jog sulaikymas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas UTPĮ 2 straipsnio 32 dalyje, gali būti taikomas taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja minėto įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N-858-90/2014).

Vadovaujantis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Aptariamo UTPĮ straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos tvarką.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde (b. l. 11–14) neginčijama, jog užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai nėra išsiaiškinti, nes Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dar nėra atlikęs jo apklausos dėl prieglobsčio suteikimo. Tačiau užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis pažeidė laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką ir tai yra pagrindas manyti, jog jis gali pasislėpti siekdamas išvengti galimo grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 18 d. buvo priimtas sprendimas Nr. (15/6-8)15PR-179 (Asmens byla, b. l. 5) nagrinėti (duomenys neskelbtini) piliečio G. A. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės ir apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Taip pat nustatyta, kad G. A. iš Užsieniečių registracijos centro išvyko 2016 m. lapkričio 26 d., 20.23 val., ir privalėjo grįžti 2016 m. lapkričio 27 d., 20.23 val. (Asmens byla, b. l. 9). Tačiau 2016 m. lapkričio 27 d., 00.40 val., pasienio ruože, Lazdijų r. sav., Akmenių k. ribose, kelyje Lazdijai-Seinai, buvo sustabdytas išvykstantis į Lenkiją automobilis, kuriame važiavo G. A., neturintis tinkamų kelionės dokumentų (Asmens byla, b. l. 10).

Varėnos rinktinė atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat pateikė informaciją, kad 2016 m. lapkričio 27 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 04-5-00134-16 pagal Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį dėl pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką ir 292 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną. Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) pilietis H. S. ir (duomenys neskelbtini) pilietis A. S. G. prisipažino, kad ketino G. A. nuvežti į Prancūziją. Ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga perduota Lazdijų rajono apylinkės teismui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš nustatytų aplinkybių galima daryti išvadą, kad G. A., sustabdytas automobilyje netoliese Lenkijos Respublikos sienos, siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu užsieniečio nurodomos aplinkybės (pvz., kad apeliantas tik norėjo pasižvalgyti po Lietuvos apylinkes, lydėjo brolį iki Lenkijos Respublikos sienos; o teismo posėdžio metu jau teigė, kad lydėjo iki Kauno, iš kur planavo grįžti autobusu, tačiau pasiklydo), teisėjų kolegijos nuomone, nėra aiškios, tikslios, o dar ir prieštaringos, todėl nepakankamos minėtai išvadai paneigti. Tai, kad apeliantas 2016 m. lapkričio 29 d. turėjo paskirtą vizitą pas odontologą, nustatytų aplinkybių kontekste nepatvirtina, jog užsienietis nesiekė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Taigi G. A., siekdamas išvykti iš Lietuvos Respublikos, pažeidė UTPĮ 135 straipsnio 4 punktą, kurio pagrindu užsieniečio išvykimas iš Lietuvos Respublikos laikomas neteisėtu, jeigu jis neturėdamas galiojančio kelionės dokumento bando išvykti iš Lietuvos Respublikos. Tokiu būdu jis taip pat pažeidė Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 (toliau – ir Aprašas), 22.1 punkte įtvirtintą pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasinaudojęs Aprašo 19.9 punkte numatyta prieglobsčio prašytojų teise Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka išvykti iš Užsieniečių registracijos centro, konstatuotina, kad apeliantas sąmoningai siekė šią tvarką pažeisti, t. y. nebegrįžti į Užsieniečių registracijos centrą, nors į jį privalėjo grįžti po paros nuo išvykimo (Asmens byla, b. l. 9). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. A. nesilaikė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos tvarkos ir tai yra pagrindas nagrinėjamoje byloje taikyti UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą kartu sistemiškai su minėto straipsnio 4 dalies 2 punktu.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti užsienietį iki 2017 m. vasario 28 d. šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, t. y. nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. A. gali pasislėpti siekdamas išvengti galimo grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o užsieniečio G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėArūnas DirvonasVaidos Urmonaitė-Maculevičienė