Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Visos galimybės“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Visos galimybės“ skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – antstolis I. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Visos galimybės“ pateiktame skunde prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0008/09/01814 dėl 5 514,11 Eur dydžio skolos išieškojimo. Nurodo, kad 2018 m. kovo 15 d. UAB „Visos galimybės“ buvo išsiųsti vykdomosios bylos Nr. 0008/09/01814 dokumentai dėl 5 514,11 Eur dydžio skolos pagal 2009 m. liepos 22 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) sprendimą išieškojimo. Minėtus dokumentus UAB „Visos galimybės“ direktorius S. R. asmeniškai gavo tik 2018 m. kovo 26 d., nes iki to laiko jis buvo gydomas ligoninėje, vėliau – sanatorijoje. Pareiškėja nurodo, kad nuo 2009 metų nėra gavusi jokio antstolio I. G. priimto patvarkymo vykdomojoje byloje, apie vykdymo procesą UAB „Visos galimybės“ sužinojo tik 2018 m. kovo 26 d. Antstolis nevykdė savo pareigos tinkamai informuoti skolininkę apie pradėtą priverstinį skolos išieškojimą, taip pat apie atliekamus vykdymo veiksmus. Nuo 2009 m. liepos 29 d. procesas buvo vykdomas tik formaliai. Antstolis nepagrįstai apskaičiavo vykdymo išlaidas už veiksmus, kurių neatliko. Be to, 2015 m. sausio 15 d. VMI kreipėsi į antstolį, siūlydama apsvarstyti galimybę grąžinti sprendimą su išieškojimo negalimumo aktu. Juolab, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą UAB „Visos galimybės“ mokestinė nepriemoka yra pripažintina beviltiška. Analogišką siūlymą VMI pakartotinai pateikė 2016 m. vasario 12 d., tačiau antstolis į tai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 641 straipsnio nustatyta tvarka nereagavo, vykdomosios bylos CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nenutraukė. Be to, Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad mokestinė prievolė pasibaigia, kai sueina mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo terminas (5 metai). Pasibaigus priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Antstolis I. G. 2018 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Patvarkyme nurodė, kad vykdomojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog vykdomojo dokumento perdavimo terminai pažeisti nebuvo, vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pagrįstai. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad pirminiai procesiniai dokumentai skolininkei išsiųsti ir įteikti 2009 m. rugpjūčio 10 d., bendrovės buhalterei. Pareiškėjos teiginiai, esą bendrovės direktorius apie vykdymo procesą sužinojo tik 2018 metais, yra nepagrįsti, tai patvirtina aplinkybė, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Be to, visą vykdymo laikotarpį buvo areštuotos skolininkės sąskaitos. Vykdymo procese antstolis sistemingai atliko vykdymo veiksmus – siuntė procesinius dokumentus, areštavo skolininkės sąskaitas, tikrino viešuosius registrus, turtinę padėtį. Skolininkės atstovė netinkamai suprato 2014 m. sausio 15 d. skolininkei siųstą vykdymo išlaidų apskaičiavimą, teigdama, kad yra nurodytos vykdymo išlaidos, nors nėra duomenų, kad antstolis minėtus veiksmus būtų atlikęs. Minėtame vykdymo išlaidų apskaičiavime yra įtraukti visi galimi antstolio vykdymo veiksmai, tačiau vykdymo išlaidos yra paskaičiuotos tik už faktiškai atliktus veiksmus. Skolininkės skola mokesčių administratoriaus nėra pripažinta beviltiška, todėl antstolis neturėjo pagrindo grąžinti vykdomą sprendimą mokesčių administratoriui. Be to, mokesčių administratorius, kaip išieškotojas, turi galimybę bet kuriuo metu kreiptis į išieškojimą vykdantį antstolį ir nutraukti išieškojimą. Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad šio įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos yra užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius priėmė sprendimą nepriemoką išieškoti iš mokesčių mokėtojo ir šį sprendimą vykdo antstoliai, todėl nagrinėjamu atveju priverstinio išieškojimo senaties terminas nėra taikomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Visos galimybės“ skundą dėl antstolio I. G. veiksmų atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/09/01814 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės UAB „Visos galimybės“, išieškotoja VMI. 2009 m. liepos 29 d. antstolis priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2009 m. rugpjūčio 4 d. – siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas, taip pat patvarkymus areštuoti skolininkės lėšas ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą. Nurodyti procesiniai dokumentai išsiųsti skolininkės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. rugpjūčio 10 d. įteikti UAB „Visos galimybės“ vyriausiajai buhalterei. Laikotarpiu nuo 2010 vasario 10 d. iki 2018 m. kovo mėnesio antstolis teikė užklausas į viešuosius registrus apie skolininkės turtinę padėtį, priėmė patvarkymus dėl informacijos pateikimo, teikė užklausas bankams, areštavo skolininkei priklausančias lėšas. Vykdymo veiksmai buvo atliekami sistemingai. Teismo vertinimu, pareiškėjos argumentas, kad apie atliekamą priverstinį skolos išieškojimą UAB „Visos galimybės“ direktorius sužinojo tik 2018 m. kovo 26 d., yra nepagrįstas, nes dokumentai buvo įteikti bendrovės vyr. buhalterei. Teismas pripažino, kad antstolis tinkamai laikėsi proceso įstatyme nustatytos pareigos informuoti skolininkę apie pradėtą vykdymo procesą.Įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėjos prašoma nutraukti vykdomoji byla yra vykdoma 2009 m. liepos 22 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko sprendimo išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 14-19-16784 pagrindu, teismas konstatavo, jog sprendžiant dėl nurodytos vykdomosios bylos vykdymo senaties termino yra aktualus Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas. Nagrinėjamu atveju taikytinos Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalies nuostatos, leidžiančios toliau tęsti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūras, pasibaigus šio įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam 5 metų senaties terminui. Todėl nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0008/09/01814 suėjus senaties terminui nėra teisinio pagrindo. Teismas sprendė, kad pareiškėjos argumentas, jog antstolis turėjo nutraukti vykdomąją bylą CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra nepagrįstas. Išieškotojos VMI siūlymus antstoliui apsvarstyti galimybę grąžinti sprendimą su išieškojimo negalimumo aktu negalima prilyginti CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 640 straipsnyje nurodytam išieškotojo atsisakymui išieškojimo. Teismas pripažino, kad antstoliui nekilo pareiga vykdomąją bylą nutraukti. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad antstolis netinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas, t. y. paskaičiavo išlaidas už veiksmus, kurių jis neatliko. Antstolis paskaičiavo vykdymo išlaidas, kurias sudarė būtinosios vykdymo išlaidos, atlyginimas antstoliui bei papildomos vykdymo išlaidos – išlaidos už kopijų išdavimą, skolininko duomenų patikrinimas, patvarkymo dėl vykdymo išlaidų išieškojimo parengimas, patvarkymo areštuoti lėšas parengimas, kitos rūšies patvarkymo parengimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja (apeliantė) UAB „Visos galimybės“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį ir vykdomąją bylą Nr. 0008/09/01814 dėl 5 514,11 Eur dydžio mokestinės nepriemokos išieškojimo, nutraukti pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui bei išieškotojui atsisakius išieškojimo. Atskirojo skundo argumentai: Apeliantė nurodo, jog nuo pat vykdomosios bylos pradėjimo mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo atliekamas tik formaliai, antstolis nevykdė savo pareigos tinkamai informuoti skolininką nei apie pradėtą vykdymo procesą, nei apie vykdymo procese vykdomus veiksmus. Įmonės direktorius tik 2018 m. kovo 26 d., t. y. praėjus beveik 9 metams nuo vykdomosios bylos pradėjimo, sužinojo apie UAB „Visos galimybės“ atžvilgiu atliekamus vykdymo veiksmus.Apeliantė teigia, jog nors formaliai vykdomoji byla ir buvo pradėta, jokie realūs, aktyvūs vykdomieji veiksmai, kad būtų buvusi išieškota bent dalis nepriemokos, nebuvo atliekami, todėl teigti, jog buvo pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros ir taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo. Apeliantės nuomone, Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos prieštarauja viena kitai. Apeliantė nurodo, kad vykdomoji byla vis dar vykdoma jau beveik 9 metus, nors akivaizdu, jog skolos išieškoti nepavyks, nes įmonė jau ne vienerius metus nevykdo jokios veiklos, bandoma išieškoti nepriemoka atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus kriterijus, todėl pripažintina beviltiška. Apeliantės nuomone, vykdomoji byla turi būti nutraukta.Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad į išieškotojos siūlymą, apsvarstyti galimybę grąžinti sprendimą su išieškojimo negalimumo aktu, antstolis visiškai nereagavo, tuo sąmoningai vengdamas konstatuoti skolininko nemokumą, surašyti išieškojimo negalimumo aktą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui.Antstolis I. G. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad tinkamai vykdė CPK įtvirtintas pareigas ir priešingai nei nurodo apeliantė, tinkamai informavo skolininkę apie vykdomą išieškojimą 2009 m. rugpjūčio 10 d. įteikdamas procesinius dokumentus skolininkės buhalterei. Apeliantei nuo pat vykdymo pradžios buvo žinoma apie vykdomą išieškojimą. Antstolis viso išieškojimo metu reguliariai siuntė procesinius dokumentus, tikrino skolininkės turtinę padėtį, bankus ir jam prieinamus registrus. Todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad antstolis išieškojimą atliko tik formaliai. Nesutinka su apeliantės argumentu, jog priverstinio išieškojimo procedūros skolininkės atžvilgiu nepradėtos, nes antstolis vykdymą pradėjo 2009 m. liepos 29 d. Sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės minimų išieškotojos siūlymų negalima prilyginti CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam išieškotojos atsisakymui išieškojimo. Priešingai nei nurodo apeliantė, antstolis reaguodavo į išieškotojos paklausimus ir išieškotojai raštu teikdavo informaciją apie skolininkės turtinę padėtį bei vertindavo išieškojimo galimybes. Nesutinka su atskirajame skunde dėstomais motyvais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė procesines teisės normas, įvertino byloje pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų bylos išsprendimui svarbių aplinkybių ir pagrįstai konstatavo, kad vykdymo senaties terminas vykdomosiose bylose nėra suėjęs.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išnagrinėjus pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis I. G. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/09/01814 dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš skolininkės UAB „Visos galimybės“, išieškotoja VMI. Apeliantė pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė vykdomąją bylą nutraukti suėjus senaties terminui. Antstolis 2018 m. balandžio 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo atsisakė tenkinti apeliantės skundą, nurodydamas, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu, mokesčių administratoriui priėmus sprendimą nepriemoką išieškoti iš mokesčių mokėtojo ir šį sprendimą vykdant antstoliui, priverstinio išieškojimo senaties terminas nėra taikomas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų.Apeliantė nurodo, kad nuo pat vykdomosios bylos pradėjimo mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo atliekamas tik formaliai, antstolis nevykdė savo pareigos tinkamai informuoti skolininką nei apie pradėtą vykdymo procesą, nei apie vykdymo procese atliekamus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Nustatyta, kad antstolis tinkamai informavo skolininkę apie vykdomą išieškojimą 2009 m. rugpjūčio 10 d. įteikdamas procesinius dokumentus skolininkės buhalterei, todėl apeliantei buvo žinoma apie vykdomą išieškojimą. Antstolis viso išieškojimo metu reguliariai siuntė procesinius dokumentus, tikrino skolininkės turtinę padėtį, bankus ir jam prieinamus registrus, todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, kad antstolis išieškojimą atliko tik formaliai. Įvertinus tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog antstolis tinkamai laikėsi proceso įstatyme nustatytos pareigos informuoti skolininkę apie pradėtą vykdymo procesą ir sistemingai atliko vykdymo veiksmus.Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino reglamentavimui skirtas Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnis. Mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai (107 straipsnio 1 dalis). Apeliantė teigia, kad šio įstatymo nuostatos dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo suėjus senaties terminui, prieštarauja viena kitai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Vadinasi, 5 metų senaties terminas taikomas tuo atveju, kai nėra pradėtos mokestinio nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūros. Šiuo konkrečiu atveju, priverstinio išieškojimo procedūros buvo pradėtos, jos yra vykdomos, todėl jos gali būti tęsiamos ir užbaigiamos. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog taikyti senaties terminą nėra pagrindo.Apeliantė nurodo, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta, nes skolininkės skola pripažintina beviltiška, kadangi 9 metus jos išieškoti nepavyksta, įmonė nevykdo jokios veiklos. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Mokesčių administratorius mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška gali savo iniciatyva. Kadangi skolininkės skola mokesčių administratoriaus nebuvo pripažinta beviltiška, išieškojimo jis neatsisakė, todėl antstolis neturi pagrindo grąžinti vykdomą sprendimą mokesčių administratoriui. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Visos galimybės“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.