- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-2073-392/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37839-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- G. V.
- Atsakovas
- UAB „Litops“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4564-808/2014 pagal G. V. ieškinį atsakovui UAB „Litops“ dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį tikslino ir prašė priteisti iš atsakovo 3091 Lt. turtinės žalos atlyginimą už buto užliejimą, 523,54 Lt. nuostolių už stogo remontą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), esanti nuosavybė priklauso keliems savininkams: 1/6 dalis - atsakovui UAB „Litops“, po 7/24 dalis – tretiesiems asmenims A. I. ir V. I. bei ieškovei G. V., 3/12 dalis – trečiajam asmeniui L. P. 2010 metais ieškovei priklausantis butas pradėjo drėkti, pelyti, skilinėjo lubos ir kt., todėl atsirado grėsmė pastato konstrukcijoms. Tai vyko todėl, kad vanduo į minėtas patalpas skverbėsi iš atsakovui priklausančio buto, per nesutvarkytą stogą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą, kad jis tinkamiau rūpintųsi savo turtu, tačiau gavo neigiamą atsakymą ir dėl susidariusios situacijos 2011-07-08 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, iš kurios gavo atsakymą, kad visi namo bendraturčiai privalo prižiūrėti jiems priklausantį turtą. 2012-09-26 Savivaldybė surašė aktą ir namo bendraturčius įspėjo dėl stogo remonto darbų. Bendraturčiai susitarė, kad stogo remontą atliks savo lėšomis: t.y. už stogo dalies esančios virš A. I. ir V. I. bei L. P. priklausančių gyvenamųjų patalpų, jie suremontuos savo lėšomis (ir tai padarė), o stogo dalis virš ieškovei ir atsakovui priklausančių patalpų bus remontuojamos pastarųjų lėšomis. Nesulaukusi, kada atsakovas pradės remonto darbus, ieškovė 2011 metais pakartotinai kreipėsi į Savivaldybę dėl namo būklės. Matydama atsakovo neveiklumą, ieškovė pati kreipėsi į meistrą ir stogas buvo suremontuotas. 2012-11-16 atsakovas sumokėjo ieškovei 1552,92 Lt už stogo remontui nupirktas medžiagas. Už stogo dalies esančios virš šalių gyvenamųjų patalpų remontą ieškovė viso sumokėjo 4152,92 Lt. (2600 Lt. asmeniui už atliktus darbus ir 1552,92 Lt. už medžiagas). Atsakovas turėjo sumokėti pusę sumos – 2076,46 Lt., tačiau jis sumokėjo tik 1552,92 Lt., todėl ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 523,54 lt už stogo remontą, kaip jos patirtus nuostolius. Dėl atsakovo nerūpestingo ir aplaidaus elgesio, užliejimu buvo padaryta 4456 Lt. žala. Ieškovė pati atliko veiksmus, susijusius su žalos dydžio skaičiavimu, todėl prašė iš atsakovo priteisti ir jos turėtas papildomas 863 Lt. išlaidas (150 Lt. už šildymo sistemos nuleidimą, 363 Lt. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą ir 350 Lt. už žalos remonto kaštų skaičiavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti, nes pagal CK 4.76 str. kiekvienas bendraturtis turi teisę ir prievoles susijusias su bendru daiktu, todėl jei vienas bendraturtis nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą. Visi bendraturčiai turi pareigą rūpintis bendru daiktu (turtu) proporcingai jų turimai daliai. Kadangi namas (duomenys neskelbtini), priklauso penkiems savininkams, o turto dalys nėra nustatytos, t.y. pastatas nėra atidalintas ir yra nustatyta tik konkreti kiekvienam bendrasavininkui priklausanti gyvenamojo namo dalis, todėl visi savininkai turi rūpintis ir namo stogu. Ieškovė nepagrįstai atsakovą laiko vieninteliu atsakingu už ieškovės butui padarytą žalą, nors vanduo į jai priklausančias patalpas pateko per netvarkingą stogą. Pagal CK 6.6 str. 3 d. solidarioji skolininkų pareiga yra preziumuojama, todėl už žalą kilusią dėl stogo, yra atsakingi ir ją turi atlyginti visi namo savininkai, t.y. ir A. I., V. I. ir L. P. Atsakovas teigia, nevengęs vykdyti savo pareigas, susijusias su gyvenamojo namo priežiūra bei remontu, todėl vykdydamas bendraturčių susitarimą, 2012-11-16 sumokėjo ieškovei 1552,92 Lt už stogo remontą, t.y jis įvykdė savo pareigą dėl turimo turto išlaikymo ir priežiūros. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kad ji kreipėsi į atsakovą anksčiau ar buvo sutarusi su kokiu nors asmeniu dėl stogo remonto darbų atlikimo. Kadangi stogu nesirūpino visi namo savininkai ir todėl buvo padaryta žala ieškovės turtui, tai visi savininkai ir turi bendrai atsakyti. Prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė iš dalies sutiko su ieškiniu ir paaiškino, kad atsakovas galimai turėtų atlyginti 908,50 Lt.
Tretieji asmenys J. M. S., A. I., V. I. ir L. P. atsiliepimų į ieškinį nepateikė (b.l. 77-79, 80, 89-95). Tretieji asmenys A. I. ir L. P., kuriems procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį įteikti tinkamai, į posėdį neatvyko. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys J. M. S. ir V. I., patvirtino, kad tarp bendraturčių buvo susitarimas dėl stogo remonto, todėl ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir jis turi būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB “Litops“ ieškovei G. V. 1 455,04 Lt nuostolių atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos – 1 455,04 Lt., nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisė iš ieškovės G. V. atsakovui UAB „Litops“ 980,10 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo UAB „Litops“ valstybei 312 Lt už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą.
Sprendime nurodė, jog byloje kilo ginčas dėl ieškovei G. V. padarytos žalos ir nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl atlikto stogo remonto. Ieškovei priklauso 7/24 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovei UAB „Litops“ priklauso 1/6 dalis šio pastato (b.l. 12-15). Ieškovė savo reikalavimus grindžia argumentais, kad vanduo į jai priklausančias patalpas, pateko per virš jos ir atsakovo patalpų esantį nesutvarkytą namo stogą. Atsakovas UAB „Litops“ kartu su ieškove ir trečiaisiais asmenimis yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkais, todėl jis privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą ir nuostolius, t.y. atlyginti ieškovei stogo remonto ir žalos dydžio nustatymo išlaidas. Ieškovė pažymėjo, o tretieji asmenys ir atsakovas teismui patvirtino, kad bendrasavininkų susitarimu, kiekvienas jų savo lėšomis remontuos virš jiems priklausančių patalpų esančio stogo dalį. Tretieji savo lėšomis susitvarkė dalį stogo, esančio virš jiems priklausančių patalpų, todėl ieškovė reikalavimą nukreipė į atsakovą, iš kurio prašo priteisti 3091 Lt turtinės žalos ir 523,54 Lt nuostolių už stogo remontą atlyginimo.
Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai – ieškovės prašymai/pareiškimai adresuoti Vilniaus miesto savivaldybei ir atsakymai į juos (b.l. 10-11, 24), patvirtina tai, kad ieškovė ėmėsi priemonių dėl tinkamo savo turto priežiūros. Į bylą pateikti dokumentai rodo, kad virš dėl šalims priklausančių patalpų esančio stogo dalies remonto, buvo patirtos tokios išlaidos: 2600 Lt. sumokėti A. P. už remonto darbus, 1000 Lt. už skardą (b.l. 23), 1552 Lt. už medžiagas reikalingas stogo remontui (b.l. 24), 150 Lt. išlaidos už šildymo sistemos nuleidimą (b.l. 21-22), 363 Lt. už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą (b.l. 24) ir 350 Lt. už žalos remonto kaštų skaičiavimą (b.l. 4-5, 20. Teismui šalys patvirtino, kad atsakovas atlygino ieškovei 1552,92 Lt. už medžiagas (b.l. 24).
Todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus ir šalių bei jų atstovų ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo atlyginti dalį jos turėtų nuostolių (b.l. 10-11, 24). Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovės butas drėko dėl netinkamos stogo būklės, tačiau teigia, kad savo dalį yra sumokėjęs (1552,92 Lt už medžiagas). Teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad visos išlaidos, susijusios su aukščiau minimo stogo remonto darbais yra 5015,92 Lt. (2600+1000+1552,92+350+150+363= 6015,92), vadinasi kiekviena šalis turėjo po 3007,96 Lt. išlaidų. Atsakovas ieškovei atlygino 1552,92 Lt. (b.l. 24), todėl ieškovės reikalavimas yra tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteisiama 1 455,04 Lt. (3007,96 - 1552,92 = 1 455,04) (CK 4.76 str., 4.82 str.)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai.
Nurodė, kad su priimtu teismo sprendimu sutinka iš dalies. Teismas skundžiamame sprendime teisingai ir pagrįstai nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl G. V. padatytos žalos ir nuostolių atlyginimo. Ieškovė pareikštu ieškiniu kėlė du reikalavimus: 1) priteisti 523,54 Lt (151.63 EUR) patirtų nuostolių už atliktus stogo remonto darbus; 2) 3091.00 LT (895.22 EUR) turtinės žalos atlyginimą dėl ieškovei priklausančių patalpų užliejimo. Ieškovės reikalavimai buvo pagrįsti tuo, kad vanduo į jai priklausančias patalpas pateko per virš jos ir atsakovo patalpų esantį nesutvarkytą stogą. Byloje nustatyta, kad buvo viso namo bendraturčių susitarimas, kad kiekvienas gyvenamojo namo bendraturtis savo lėšomis remontuosis stogą virš jiems priklausančių patalpų. Vienoje gyvenamojo namo pusėje yra atsakovui bei ieškovei priklausančios patalpos (butai), kitoje gyvenamojo namo pusėje tretiesiems asmenims priklausančios patalpos (butai). Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas prie kitos gyvenamojo namo pusės stogo remonto darbų neprisidėjo, nors tretieji asmenys savo lėšomis susitvarkė dalį stogo, esančio virš jiems priklausančių patalpų, todėl teismas darė pagrįstą išvadą, kad buvo bendraturčių susitarimas stogo remonto išlaidas dalinti lygiomis dalimis kiekvienai gyvenamojo namo daliai. Teismas visas faktines aplinkybes iš esmės nustatė teisingai, tačiau dėl nenurodytų motyvų į priteistą pinigų sumą ieškovės prašomos priteisti dalies sumos, kaip žalos atlyginimo už jai priklausančio buto apliejimą neįtraukė, tokiu būdu teismas išnagrinėjęs bylą šio reikalavimo neišsprendė ir dėl jo nepasisakė.
Ieškovė prašydama teismo priteisti jos patirtus nuostolius dėl stogo remonto darbų nurodė, kad iš viso už stogo dalies, esančios virš ieškovei ir atsakovui priklausančių patalpų, remontą buvo sumokėta 4152,92 Lt: 2600 Lt A. P. už atliktus darbus ir 1552,92 Lt už nupirktas medžiagas. Atsakovas sumokėjo tik 1552,92 Lt, tuo tarpu pagal viso gyvenamojo namo bendraturčių susitarimą turėjo sumokėti pusę sumos - 2076,46 Lt, todėl iš ieškovo priteistina 523,54 Lt (4152,92 / 2 - 2076,46 - 1552,92 = 523,54 Lt) už stogo remontą.
Taip pat, buvo apskaičiuotos buto patalpų apdailos užliejimo padarinių likvidavimo išlaidos, reikalingos norint atkurti iki užliejimo buvusią patalpų būklę, t.y. užliejimu padaryta 4456 Lt žala. Ieškovės butas, pagal gyvenamojo namo planą (inventorizacijos bylos duomenimis) yra pirmame aukšte pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, o atsakovams priklausančios patalpos yra antrame aukšte plane pažymėtos indeksais 4-1, 4-2, 4-3 virš ieškovei priklausančio buto. Žala ieškovei kilo dėl atsakovų nerūpestingo ir aplaidaus elgesio, kadangi jie nesiėmė prevencinių veiksmų žalos atsiradimui išvengti - savo gyvenamųjų patalpų neprižiūrėjo, nešalino iš savo buto vandens. Ieškovės finansinė padėtis labai sunki, ji neturi lėšų savo buto remontui, todėl žalą prašė priteisti pagal Všį „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą skaičiavimą. Ieškovės butui žala atsirado gyvenamąsias patalpas užliejus vandeniui, t.y. vanduo per atsakovų valdomas patalpas pateko į jos patalpas. Atsakovai kaip atidūs ir rūpestingi patalpų valdytojai turėjo pamatyti, kad vanduo sunkiasi pro nesandarų stogą j jų butą, o iš jų buto į ieškovės butą ir imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tolimesnei žalai kilti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo pareigos tinkamai prižiūrėti pagrindinę namo konstrukciją - stogą bei nešalino iš jam priklausančių patalpų vandens ieškovei kilo žala, kurią sudaro išlaidos reikalingos buto remontui (4456 Lt). LR CK 6.249 str. 4 d. 2 p. numato, kad be tiesioginių nuostolių į nuostolius įskaičiuojama ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu - 363 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 350 Lt už nepriklausomų ekspertų žalos remonto kaštų apskaičiavimą, 150 Lt už šildymo sistemos nuleidimą, viso 863 Lt. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi atlyginti žalą padarytą jos butui sumokant 3091 Lt (4456 / 2= 2228 Lt (žala) + 863 Lt (išlaidos susijusios su žalos įvertinimu ) = 3091). Ieškovė prašė priteisti pusę paskaičiuotos žalos 2228 Lt, tokiu būdu dalindama atsakomybę tarp savęs ir atsakovo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su skundu sutiko iš dalies, teigė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas, neišsprendžiant visų ieškovės pateiktų reikalavimų bei neįvertinant atsakovo atsikirtimų į juos. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime įvardintos ir priteistos tokios pinigų sumos, kurios nebuvo nurodytos nei viename ieškovės procesiniame dokumente.
Dėl stogo remonto pabrėžė, jog bendraturčiai niekada nesitarė, kiek kas už atlikto stogo remonto darbus sumokės. Kadangi stogo, esančio virš ieškovei ir atsakovui, nuosavybės teise priklausančių patalpų, remonto darbus atliko ieškovė ir atsakovas, natūralu, jog jie turi pasidalinti už stogo remontą patirtas išlaidas, tačiau ne lygiomis dalimis, o proporcingai nuosavybės teise turimai daliai. Iš į bylą ieškovės pateikto Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), matyti, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 7/24 gyvenamojo namo dalys, o atsakovui 1/6 (4/24). Tai reiškia, jog atsakovas už stogo remontą turėjo sumokėti: 4/24 x 4 152,92 Lt / 11/24 = 1 510,15 Lt. Atsakovas už gyvenamojo namo stogo remontą ieškovei sumokėjo 1 552,92 Lt, vadinasi atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškove.
Dėl užliejimu padarytos 3 091 Lt (895,22 EUR) turtinės žalos atlyginimo nurodė, kad vanduo į ieškovės butą skverbėsi ir ieškovės butui žalą darė ne dėl to, kad atsakovas netinkamai rūpinosi savo nuosavybe, tačiau dėl to, kad visi namo bendrasavininkiai, taip pat ir ieškovė, nesiėmė priemonių namo stogui tvarkyti, t.y., ieškovė tik kreipėsi į atsakovą, reikalaudama, jog pastarasis tinkamai rūpintųsi savo patalpomis, kad iš jų nebėgtų vanduo, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad pati būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų savarankiškai sutvarkyti namo stogą arba bent aktyvių veiksmų siekdama pateikti konkrečius pasiūlymus namo bendrasavininkams dėl stogo sutvarkymo. Atsakovas, vykdydamas bendraturčių susitarimą, 2012 m. lapkričio 16 d. sumokėjo ieškovei 1552,92 Lt už stogo remontą. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad anksčiau būtų kreipusis į atsakovą, prašydama padengti tam tikrą konkrečią dalį stogo remontui. Namo stogo remontu privalėjo rūpintis visi bendraturčiai, o jiems visiems to nedarant, kiekvienas jų atsakingas už savo patalpoms kilusias pasekmes. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų, siekdama, jog bendraturčiai prisidėtų prie namo remonto. Ji tik reikalavo, jog atsakovas, virš kurio buto buvo kiauras stogas, rūpintųsi savo nuosavybe ir tvarkytų „savo“ stogą, nors ir pati privalėjo tai daryti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Nors šalys teigia, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje keliamus klausimus žalos padarytos buto užliejimu dalyje, tačiau sprendimo motyvuojamojoje dalyje, antrame lape, yra paminėta suma, kurią ieškovė prašo priteisti už buto remonto darbus, todėl darytina išvada, kad byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad šalys visas išlaidas susijusias su stogo remontu ir kilusia žala turi pasidalyti lygiomis dalimis. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad išlaidas šalys dalintis turi, tačiau ne lygiomis dalimis, o proporcingai nuosavybės teise turimai turto daliai, nes ieškovei nuosavybės teise priklauso 7/24 gyvenamojo namo dalys, o atsakovui tik 1/6 (4/24). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinio skundo dėl tokios pirmosios instancijos teismo išvados nėra paduota. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios teismo išvada dėl lygios šalių atsakomybės. Nors atsakovas teisingai pastebi dėl skirtingų šalių nuosavybės dalių, tačiau nustatant lygią šalių atsakomybės procentinę išraišką atsižvelgtina į tai, kad ieškovės butas, pagal gyvenamojo namo planą (inventorizacijos bylos duomenimis) yra pirmame aukšte pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, o atsakovui priklausančios patalpos yra antrame aukšte plane pažymėtos indeksais 4-1, 4-2, 4-3, t.y. tiesiai virš ieškovei priklausančio buto ir savo pastogės perimetru dengia visas ieškovei priklausančias patalpas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl lygios procentinės atsakomybės yra protinga ir sąžininga.
Nesant paduoto skundo dėl šalių atsakomybės procentinės išraiškos ir apeliacinės instancijos teismui užimant poziciją, kad šalys, kaip tai nurodyta pirmosios instancijos teismo, turi atsakyti lygiomis dalimis spręstinas tik skundu keliamas klausimas dėl ieškovės nurodomo jai priteistinų sumų klaidingo paskaičiavimo. Akivaizdu, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismui teisingai kvalifikavus šalių santykius ir nustačius faktines aplinkybes, teismas neatidžiai suskaičiavo ieškovei priteistinas sumas dalies jų neįtraukdamas bei nurodydamas tai, ko ieškovė neprašė priteisti, todėl ieškinys nepagrįstai buvo patenkintas tik iš dalies.
CK 4.76 str. sakoma, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę ir prievoles susijusias su bendru daiktu, todėl jei vienas bendraturtis nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą turtą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo atlyginimą. Viso už stogo dalies, esančios virš ieškovei ir atsakovui priklausančių patalpų, remontą ieškovės buvo sumokėta 4152,92 Lt: 2600 Lt A. P. už atliktus darbus ir 1552,92 Lt už nupirktas medžiagas. Atsakovas ieškovei padengė tik 1552,92 Lt, tuo tarpu pagal viso gyvenamojo namo bendraturčių susitarimą turėjo sumokėti pusę sumos - 2076,46 Lt, todėl iš ieškovo priteistina 523,54 Lt (4152,92 / 2 - 2076,46 - 1552,92 = 523,54 Lt) už stogo remontą.
Ieškovė žalą padarytą jos butui prašė priteisti pagal Všį „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ atliktą skaičiavimą. Išlaidos reikalingos buto remontui sudaro 4456 Lt. Ieškovės butui žala atsirado gyvenamąsias patalpas užliejus vandeniui. Vanduo į ieškovės butą pateko per atsakovo valdomas patalpas. Atsakovas kaip atidus ir rūpestingas patalpų valdytojas turėjo pamatyti, kad vanduo sunkiasi pro nesandarų stogą į jo patalpas, o iš jų į ieškovės butą ir imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tolimesnei žalai kilti, tačiau stogo remontu ir vandens prasiskverbimo sustabdymu pasirūpino tik ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nevykdė savo pareigos tinkamai prižiūrėti pagrindinę namo konstrukciją - stogą bei nešalino iš jam priklausančių patalpų vandens ieškovei kilo žala, pusė kurios priteistina ieškovei. LR CK 6.249 str. 4 d. 2 p. numato, kad be tiesioginių nuostolių į nuostolius įskaičiuojama ir protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Nagrinėjamu atveju jas sudaro - 363 Lt už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, 350 Lt už nepriklausomų ekspertų žalos remonto kaštų apskaičiavimą. Ieškovė taipogi patyrė 150 Lt už šildymo sistemos nuleidimą. Vadinasi atsakovas turi atlyginti pusę ieškovės butui paskaičiuotos žalos – 2228 litus, 150 Lt už šildymo sistemos nuleidimą bei 713 išlaidų susijusių su žalos įvertinimu.
Viso ieškovei priteistina 3614,54 litai arba 1046,84 eurai.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių santykius ir nustatė faktines aplinkybes, tačiau neteisingai suskaičiavo ieškovei priteistinas sumas dalies jų neįtraukdamas bei nurodydamas tai, ko ieškovė neprašė priteisti, todėl sprendimas keistinas ieškinį tenkinant visikai bei iš atsakovo priteisiant valstybės patirtas ieškovei suteiktos teisinės pagalbos išlaidas, kurios pirmosios instancijos teisme sudaro 780 litų / 225,9 eurų, o apeliacinės instancijos teisme 104,22 eurus. Iš atsakovo taipogi proporcingai priteistai sumai priteistinas 31,4 eurų dydžio žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str. apeliacinės instancijos teismas
nutarė:
G. V. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti.
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Litops“, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei G. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 1046,84 eurus ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-11-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB „Litops“ 330,12 eurų už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą valstybei.
Išaiškinti atsakovui, kad bylinėjimosi išlaidos už valstybės suteiktą teisinę pagalbą jis privalo sumokėti į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5630.
Priteisti iš atsakovo UAB „Litops“ 31,4 eurus žyminio mokesčio valstybei.
Išaiškinti atsakovui, kad bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai jis privalo sumokėti į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.“