- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- N-575-2644-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-03-3-05778-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimo S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad S. Š. 2010 m. spalio 4 d., apie 17.00 val., Vilniuje, Liepkalnio gatvėje ties 69 pastatu, vairuodamas automobilį „VW Sharan“ nepaliko tarpo iš šono, pravažiuodamas kliudė automobilį „VW Passat“, abi transporto priemones apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 ir 232 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimu S. Š. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė jam 3 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Teismas konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu ir byloje esančia medžiaga. Nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis pripažino padaręs pažeidimus, nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
II.
S. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad byloje nei policijos pareigūnai, nei teismas nenustatė apelianto kaltės, kad jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantui nebuvo suteikta teisė bylos nagrinėjimo metu naudotis teisine advokato pagalba, užduoti klausimus policijos pareigūnams ir nukentėjusiajam. Teigia, jog nuo pat pradžių tvirtino jokio kito automobilio nekliudęs ir apie tai nežinojęs, o nubaustas buvo už tai, kad pripažino aplinkybę, jog buvo toje vietoje. Nurodo, kad automobilių apgadinimų aukštis ir pobūdis nesutampa, o teismas vadovavosi tik prielaidomis ir nukentėjusiojo pateikta prieštaringa informacija. Pabrėžia, kad byloje nėra išaiškintos visos reikšmingos aplinkybės ir nepašalintos abejonės: teisminio nagrinėjimo metu neapklaustas nukentėjusysis, policijos pareigūnai, nepašalinti prieštaravimai dėl apgadinimų aukščių neatitikimo, apribota teisė naudotis advokato pagalba. Mano, kad dėl šių aplinkybių buvo pažeistos apelianto teisės į teisingą teismo procesą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Mano, kad pažeidimo padarymas įrodytas tiriant ir nagrinėjant bylą surinktais įrodymais, pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas padarė jam inkriminuojamus pažeidimus, teisėta ir pagrįsta, o apelianto parodymai vertintini kaip gynybos taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.
S. Š. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padaręs minėtus pažeidimus, argumentuodamas tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent jis padarė jam inkriminuotus pažeidimus.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, A. D. rašytiniu paaiškinimu bei fotolentelėmis, kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytus pažeidimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pažeidimus užfiksavę policijos pareigūnai ir liudytojas A. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti nebuvo. Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Nors skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, kad S. Š. prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi, tačiau byloje esanti medžiaga to nepatvirtina. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atsakyta į S. Š. argumentus, jog jis pažeidimų nepadarė. Pažymėtina, kad neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Be to, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis bylose Nr. N575-881/2009, N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.