- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-07-18
- Bylos Nr.
- 1A-220-190-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vladislavas Lenčikas (pirm.), Audronė Kartanienė
- Nukentėjusysis
- O. Š., Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Auksanas Čiupaila, Renata Tatol
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-220-190-2011
TeisėjaVita Lučkauskaitė Teisminio proceso kategorija: 1-28-100502-2008-9
2011 m. liepos 18 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios O. Š. ir Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Mindaugo Jancevičiaus apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis padarė viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais bei vandališkais veiksmais demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdęs visuomenės tvarką, o būtent: 2008 m. gruodžio 16 d., apie 8.55 val., viešoje vietoje, t. y. „Samsono“ parduotuvėje įrengtame UAB „BTA Draudimas“ pardavimo taške, adresu Taikos g. 2, Elektrėnuose, Elektrėnų sav., iš chuliganiškų paskatų, tyčia priėjo prie nukentėjusios O. Š., vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino, du kartus ją pastūmė, po to sudavė ranka vieną smūgį jai į krūtinę, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, UAB „BTA Draudimas“ darbuotojoms A. S. ir N. M., sutrikdė visuomenės tvarką. Be to, nukentėjusiajai O. Š. užsirakinus savo automobilyje „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie „Samsono“ parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, gatvėje, tęsdamas chuliganiškus veiksmus, A. V. bandė atidaryti automobilio vairuotojo pusės dureles, kumščiais daužė į stiklą ir kojomis spardė automobilio ratą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką. A. V. šiais savo veiksmais buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Trakų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, išteisino kaltinamąjį A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog incidentas, įvykęs 2008 m. gruodžio 16 d., apie 9 vai., „Samsono“ parduotuvės patalpose, kur yra įsikūręs UAB „BTA draudimas“ pardavimo taškas, prasidėjo dėl O. Š. ir O. V. tarpusavio nesutarimų, dėl ko O. V. apalpo. Nukentėjusioji O. Š. parodė, jog atvykęs O. V. sūnus A. V. pastūmė ją du kartus ir sudavė į krūtinę vieną kartą, jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojomis apklaustos jos pavaldinės N. M. ir A. S.. A. V. su tokiais parodymais nesutiko ir parodė, kad tai O. Š. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, o jis tik norėjo išsiaiškinti, kas atsitiko ir padėti savo motinai O. V.. Kiti apklausti asmenys, dirbę tuo metu parduotuvėje, nurodė, kad jie nematė ir negirdėjo jokio konflikto tarp O. Š. ir A. V. bei nematė, kad O. Š. būtų suduotas smūgis į krūtinę. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nenustatė, kad A. V. elgėsi įžūliai bei padarė išvadą, jog tikėtina, kad tai buvo A. V. emocijų proveržis, kuomet jo motinai O. V. pasidarė bloga ir jis norėjo jai padėti, be to, tik tarp A. V. ir O. Š. įvykęs incidentas nebuvo nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas, todėl šiuo atveju nebuvo sutrikdyta viešoji rimtis ar tvarka. Taigi, A. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties, įtvirtintos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., būtinų objektyviųjų požymių (asmens įžūlaus elgesio, grasinimų ar vandališkų veiksmų) nepatvirtino jokie leistini įrodymai, surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisiamajame posėdyje. Teismas taip pat nurodė, kad medicininiuose dokumentuose nurodytos O. Š. krūtinkaulio bei krūtinės ląstos sumušimo diagnozės nepagrįstos objektyviais sužalojimų požymiais (išorinėmis sužalojimų žymėmis, kaulų lūžiais), todėl ekspertiniu požiūriu sužalojimai nevertinami. Be to, teismas konstatavo, kad nepasitvirtino A. V. pareikštas kaltinimas ir dėl įvykusio incidento prie „Samsono“ parduotuvės esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje stovėjusio nukentėjusiosios O. Š. automobilio. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju A. V. veiksmai greičiau sukelia administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji O. Š. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir priimti A. V. atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
O. Š. nurodo, kad incidento, įvykusio „Samsono“ parduotuvėje įrengtame UAB „BTA Draudimas“ pardavimo taške, adresu Taikos g. 2, Elektrėnuose, Elektrėnų sav., metu A. V. savo veiksmais pažeidė ne vieną Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ginamą vertybę. Šiuo atveju buvo pasikėsinta ne tik į viešąją tvarką t. y. visuomenėje egzistuojančias viešo elgesio taisykles, tačiau taip pat žala buvo padaryta tokioms įstatymo saugomoms vertybėms kaip asmens sveikata ir orumas. Tai, kad A. V. nežymiai sutrikdė jos sveikatą patvirtina byloje esanti Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto 2008 m. gruodžio 18 d. išvada. Taip pat išteisintasis viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje jos atžvilgiu elgdamasis įžūliai ir taip demonstruodamas nepagarbą, pažemino jos orumą. Taigi, A. V. įžūlūs veiksmai kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas elgesys pasireiškė tiek fiziniu smurtu, t. y. išteisintasis du kartus ją pastūmė, po to ranka sudavė vieną smūgį į krūtinę, tiek necenzūriniais žodžiais - jis išvadino ją „kale“. Šias aplinkybes patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustos įvykį mačiusios liudytojos A. S. bei N. M.. Nukentėjusiosios nuomone, toks A. V. elgesys jos atžvilgiu yra susijęs su akivaizdžiu nepagarbos aplinkiniams demonstravimu ir dorovės nepaisymu, sutrikdžiusiu visuomenės rimtį. O. Š. pažymi, kad esant panašioms aplinkybėms, tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gruodžio 7 d. nutartyje Nr. 2K-659/2004, kvalifikavęs asmens veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Teigia, kad paminėti padariniai atsirado būtent dėl A. V. atliktų veiksmų viešoje vietoje, be to, išteisintasis veikė tiesiogine tyčia.
Nukentėjusioji taip pat nesutinka su teismo pozicija, kad nepasitvirtino A. V. pareikštas kaltinimas dėl jo veiksmų prie parduotuvės „Samsonas“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, be to, tokie veiksmai jam sukelia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Pasak O. Š., išteisintasis lauke tęsė savo nusikalstamus veiksmus kėsindamasis į jos laisvę, kaip papildomą Lietuvos Respublikos BK 284 str. saugomą vertybę. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad išsigandusi A. V. smūgio ranka į automobilio, kuriame ji sėdėjo kartu su A. S., langą, ji ne savo noru buvo priversta užsirakinti transporto priemonėje. Be to, išteisintasis, atsistojęs priešais automobilį jo priekyje, kurį laiką neleido jai išvažiuoti, spardė kojomis automobilio ratą, mėgino atidaryti užrakintas automobilio vairuotojo pusės dureles, tokiais įžūliais ir vandališkais veiksmais toliau demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Šias aplinkybes patvirtino liudytoja N. M.. Nukentėjusioji atkreipia dėmesį, kad pats A. V., neigdamas savo smurtinius veiksmus parduotuvėje, teismo posėdyje patvirtino, jog šiek tiek abu konfliktavo parduotuvės kieme. Tai rodo, jog išteisintasis vis tik suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą ir norėjo tokių padarinių. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju A. V. neteisėti veiksmai truko pakankamai ilgai, jie išsidėstę erdvėje per du epizodus, kurių kiekvieno metu buvo demonstruojama nepagarba aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės narių rimtis, iki incidento ji su išteisintuoju nebuvo pažįstami. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, Trakų rajono apylinkės teismas, išteisindamas A. V., priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą.
O. Š. pažymi, jog teismas, nevertindamas visų byloje esančių įrodymų kaip visumos ir vadovaudamasis tik A. V. bei liudytojų, kurie apskritai nematė incidento, teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos vienodos teismų praktikos taikant Lietuvos Respublikos BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Nurodo, kad teismas be pagrindo suabejojo Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto 2008 m. gruodžio 18 d. išvadoje užfiksuotais duomenimis. Nukentėjusiosios manymu, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad iš byloje esančių dviejų specialistų išvadų ir vieno ekspertizės akto patikimiausia ir objektyviausia laikytina pirmoji, 2008 m. gruodžio 18 d. surašyta, specialisto išvada, kadangi ji laiko atžvilgiu yra artimiausia šioje baudžiamojoje byloje vertinamiems įvykiams, dėl to tiksliausia. Be to, teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų N. M., A. S., E. P., A. J. ir K. T. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, patvirtinančiais A. V. nusikalstamus veiksmus, kadangi jais netikėti nėra jokio pagrindo. Nurodo, kad pats kaltinamasis, duodamas parodymus, iš dalies pripažino kaltinimą dėl įvykusio incidento automobilių stovėjimo aikštelėje. Pasak O. Š., teismas, grįsdamas išteisinamąjį nuosprendį atskirais ir tik kaltinamąjį teisinančiais įrodymais bei nevertindamas byloje esančių įrodymų visumos, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 7 str. įtvirtintą rungimosi principą. Pažymi, kad teismas, išteisinęs A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. ir nurodęs, kad jo veiksmai galimai atitinka administracinio teisės pažeidimo sudėtį, privalėjo priimti sprendimą iškelti A. V. administracinio teisės pažeidimo bylą ir perduoti bylos medžiagą nagrinėti kompetentingoms institucijoms (Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 2 d., 35 str. 2 d., 261 str. 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Trakų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas M. Jancevičius prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir priimti A. V. atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskiriant jam 30 MGL (3900 Lt) baudą. Nurodo, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. V. padarė jam inkriminuojamus veiksmus, pasireiškusius viešosios tvarkos sutrikdymu. Pažymi, kad liudytoja N. M. parodė, jog ji išsigando dėl A. V. elgesio, ėmė verkti, paliko patalpas, kuriose turėjo dirbti. Liudytojai N. M. buvo sudaryti nepatogumai, pažeista jos teisė į normalią ir ramią aplinką tačiau nepagarba aplinkai bei dorovės normoms tęsėsi ir toliau, kadangi išteisintojo vandališki veiksmai buvo tęsiami ir gatvėje. Šias aplinkybes patvirtino taip pat kita liudytoja A. S., kuri nors teisme ir teigė, kad neprisimena įvykio aplinkybių, tačiau teisme pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus dėl A. V. grasinimų, necenzūrinių žodžių vartojimo ir fizinio smurto naudojimo O. Š. atžvilgiu, juos patvirtino. Nurodo, kad teismas nepagrįstai A. V. veiksmus įvertino kaip emocinį proveržį dėl pačios O. Š. nederamo elgesio, kadangi pastaroji dirbo tiesioginį darbą po incidento su O. V., nepasišalino iš darbo vietos, sulaukė atvykstančių greitosios medicinos pagalbos darbuotojų, iš karto apie incidentą informavo vadovus, tai matyti iš liudytojų K. T. ir A. J. parodymų, kuriuose nurodoma, kad O. Š. jiems pranešė, jog įvyko susistumdymas, kurio metu ji nukentėjo. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės rodo, jog A. V., nederamai elgdamasis O. Š. atžvilgiu, suvokė, kad pažeidžia viešąją tvarką, ir to norėjo. Tai, kad niekas kitas, išskyrus nukentėjusiąją O. Š. ir liudytojas A. S. bei N. M., negirdėjo ir nematė konflikto tarp O. Š. bei A. V., nors konfliktas vyko parduotuvės patalpose, paaiškinama tuo, kad parduotuvės pardavėjos, apklaustos liudytojomis, t. y. R. R., N. P. ir B. T., parodė, jog atvykus medicinos darbuotojams, jos grįžo į savo darbo vietas, kadangi parduotuvėje buvo pirkėjų. Be to, byloje nustatyta, jog išteisintojo nusikalstami veiksmai ir prasidėjo tik tuomet, kai atvyko medicinos darbuotojai. Teigia, kad skundžiamo nuosprendžio išvada, jog pateiktos išvados dėl O. Š. sužalojimo negali būti pagrindu traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kadangi nekonstatuota jokių objektyvių kūno sužalojimų, prieštarauja baudžiamosios bylos aplinkybėms, nes nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nurodo, kad teismas vertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus atsietai vienas nuo kito, remdamasis tik A. V. teisinančiais įrodymais, be to, teismas nuosprendyje net nevertino paties kaltinamojo parodymų kaip jo gynybinės versijos, o tik apsiribojo konstatavimu, kad pastarasis iš esmės nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.
Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysioji O. Š. jos atstovė prašė skundus tenkinti, išteisintasis A. V. ir jo gynėjas - skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiosios O. Š. ir Trakų rajono apylinkės prokuratūros skundai tenkintini.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.
Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.
Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan.
Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).
Teisėjų kolegijos vertinimu, A. V. padaryta veika visiškai atitinka visus būtinus BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius.
Tai, jog A. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais bei vandališkais veiksmais demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdęs visuomenės tvarką patvirtina nukentėjusiosios O. Š., o taip pat liudytojų A. S. ir N. M., tiesiogiai mačiusių incidentą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nuoseklūs parodymai.
Šių liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad A. V. 2008 m. gruodžio 16 d. viešoje vietoje – parduotuvėje, nepagarbiai elgdamasis su iki tol nepažįstama nukentėjusiąja O. Š., demonstruodamas tai keliais būdais, o būtent: įžūliais veiksmais, grasinimais ir vandališkais veiksmais, t.y. vartojo necenzūrinius žodžius, pavadindamas ją kale, pastumdamas ir suduodamas smūgį ranka į krūtinę, sukeliant fizinį skausmą, o nukentėjusiajai pabėgus iš patalpos ir užsirakinus automobilyje, jis ir toliau tesė nusikalstamą veiką – gatvėje bandė atidaryti automobilio dureles, kumščiais daužė stiklą ir spardė automobilio ratą ir veiksmus nutraukė nukentėjusiajai automobiliu išvažiavus iš įvykio vietos. Tokiais savo aktyviais veiksmais A. V. demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarką, nes tai atliko N. M., A. S. bei asmenų, atėjusių į parduotuvę akivaizdoje. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį incidentą išskyrė į du epizodus, t.y. į konfliktą parduotuvės patalpose ir konfliktą prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.
Byloje nėra duomenų, jog A. S. ir N. M. yra suinteresuotos bylos baigtimi, nes jos iki A. V. konflikto su O. Š. jo nepažinojo, todėl neturi pagrindo jo apkalbėti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo šių liudytojų parodymais bei juos atmetė nepagrįstai.
Tai, jog O. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas be aukščiau minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų patvirtina ir specialisto išvada. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto 2008 m. gruodžio 18 d. išvadoje Nr. G-205/09(02), nurodyta, kad O. Š. pagal objektyvų jos kūno ištyrimą ir medicininius dokumentus diagnozuotas krūtinės sumušimas padarytas kietu buku daiktu ir galėjo susidaryti tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2008-12-16, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto 2009 m. sausio 27 d. išvadoje Nr. G 393/ 09 (01) ir Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2009 m. rugpjūčio 5d. ekspertizės akte Nr. EKG 146/09 (01) pažymėta, kad O. Š. po įvykio 2008- 12-16 objektyvių kūno sužalojimų nekonstatuota, dėl to nėra pagrindo ir vertinti sveikatos sutrikdymo mastą. Tačiau apeliacinės instancijos nuomone, tai, jog šiuose medicininiuose dokumentuose padarytos išvados dėl krūtinkaulio bei krūtinės ląstos sumušimo diagnozės nepagrįstos objektyviais traumavimo požymiais (išorinėmis sužalojimo žymėmis, kaulų lūžiais), dėl to ekspertiniu požiūriu sužalojimais nevertinami, nepaneigia 2008 m. gruodžio 18 d. išvados, kuri, atkreiptinas dėmesys, buvo alikta praėjus tik dviems dienoms po įvykio bei atitinka liudytojų A. S. ir N. M. parodymus.
Nors A. V. teisiamajame posėdyje teigė, jog tai O. Š. jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, o jis tik norėjo išsiaiškinti, kas atsitiko ir padėti savo motinai O. V., tačiau, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, tai, jog būtent O. Š. elgėsi netinkamai ir vartojo necenzūrinius žodžius A. V. atžvilgiu, nepatvirtinta objektyviais ir patikimais įrodymais.
Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju būtina įrodyti, kad A. V. suprato, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo.
Teismų praktikoje prie įžūlių veiksmų paprastai priskiriamas fizinio smurto panaudojimas, akiplėšiškas kaltininko nesiskaitymas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis. Nagrinėjamu atveju, A. V. veiksmai, t. y. smūgio sudavimas nukentėjusiajai, pastūmimai, necenzūrinių žodžių vartojimas, automobilio stiklo daužymas kumsčiais ir padangų spardymas, tokių veiksmų atlikimo vieta (parduotuvė ir automobilių stovėjimo aikštelė, kur aplinkui buvo žmonių, ką patvirtino liudytoja B. T.) rodo, jog šiais veiksmais buvo siekiama padaryti žalą ne tik kito asmens sveikatai, bet, visų pirma, parodyti savo nepagarbą visuomenei bei sutrikdyti visuomenės tvarką. Konstatuotina, kad A. V. veiksmai prieštaravo visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, kadangi kolegijai nekyla abejonių, kad stumdymas, smūgio sudavimas ar necenzūrinių žodžių vartojimas yra akivaizdžiai neadekvati reakcija į susidariusią situaciją.
Aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog A. V. suvokė, kad viešoje vietoje atlikdamas aukščiau minėtus veiksmus, pažeidžia viešąją tvarką, suvokė, kad jo veiksmai pasireiškia nepagarba aplinkiniams, sąmoningai to siekė.
Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai duoda pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog A. V. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais bei vandališkais veiksmais demonstravęs nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdęs visuomenės tvarką, o būtent: 2008 m. gruodžio 16 d., apie 8.55 val., viešoje vietoje, t. y. „Samsono“ parduotuvėje įrengtame UAB „BTA Draudimas“ pardavimo taške, adresu Taikos g. 2, Elektrėnuose, Elektrėnų sav., iš chuliganiškų paskatų, tyčia priėjo prie nukentėjusios O. Š., vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino, du kartus ją pastūmė, po to sudavė ranka vieną smūgį jai į krūtinę, taip nukentėjusiajai sukeldamas fizinį skausmą ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, UAB „BTA Draudimas“ darbuotojoms A. S. ir N. M., sutrikdė visuomenės tvarką. Be to, nukentėjusiajai O. Š. užsirakinus savo automobilyje „VW Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo prie „Samsono“ parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje, gatvėje, tęsdamas chuliganiškus veiksmus, A. V. bandė atidaryti automobilio vairuotojo pusės dureles, kumščiais daužė į stiklą ir kojomis spardė automobilio ratą, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką. Todėl A. V. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties nebuvimo nepagrįstos, dėl ko A. V. ir buvo išteisintas be pakankamo pagrindo.
Skirdama A. V. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis administracine tvarka baustas už KET pažeidimą (t. 1, b.l. 83), neteistas (t. 1, b.l. 82), dirba (t. 1, b.l. 84), išlaiko šeimą, darboviečių bei kitų viešųjų įstaigų ir organizacijų vadovų charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b.l. 171-175). A. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta,. Įvertinus aptartas aplinkybes bei padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, A. V. skirtina bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytam baudos dydžiui.
Esant tokioms aplinkybėms, Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.
nusprendė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti 25 MGL dydžio, t. y. 3250 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda.