Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2011-04-07 Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda, bauda sumokėta;

2. 2015-05-12 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 64¹ straipsniu - 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 valandų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje, kurią privaloma išklausyti per bausmės laiką, bausmę atlikęs;

3. 2016-04-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį -9 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui, paskirta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 6 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 40 val. per mėnesį visuomenės labui; baudžiamasis įsakymas pradėtas vykdyti 2016-05-24, bausmė neatlikta, šiai dienai neatlikta 120 valandų viešųjų darbų, teistumas neišnykęs;

4. 2016-04-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 1 metams laisvės apribojimo;

5. 2016-09-29 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį - 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 120 valandų per 6 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį dirbant ne mažiau kaip po 20 valandų nemokamų darbų, per visą laisvės apribojimo laiką tęsti gydymąsi nuo alkoholizmo;

6. 2016-10-25 Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Bausmė pagal BK 64¹ straipsniu sumažinta 1/3 ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, subendrinta su 2016-10-29 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtąja bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. 2017-06-06 paleistas iš Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos kaip atlikęs bausmę. Teistumai neišnykę;

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. kaltinamas tuo, kad jis 2017-07-15 d. apie 21.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę - motiną O. A., tai yra, tyčia ją pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į durų staktą, tokiu būdu nukentėjusiajai O. A. sukėlė fizinį skausmą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. A. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog įvykio dieną grįžo namo išgėręs ir paprašė mamos pinigų cigaretėms, mama pasakė, kad neduos. Jis neišlaikęs pusiausvyros krito ir netyčia kliudė mamą. Nepripažįsta, kad tyčia stūmė mamą, mama meluoja, nori, kad policija jį išvežtų išblaivinti. Jis įvykio metu buvo neblaivus, įpūtė virš 2,00 promilių, buvo sutrikusi jo koordinacija. Tėtis įvykio metu buvo namuose, su tėčiu ir mama ir to atsitrenkimo metu nebuvo sukonfliktavęs.

Nukentėjusioji O. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad grįžęs iš įkalinimo įstaigos sūnus dvi savaites nevartojo alkoholio, paskui pradėjo alkoholį vartoti. Įvykio dieną grįžo namo apie 17.30 val. girtas. Grįžęs pradėjo reikalauti 3 eurų cigaretėms, ji pasakė, kad eitų gulti. Vėliau susiginčijo su tėčiu dėl interneto, šoko ant tėčio stumdytis, todėl ji atsistojo tarp jų, nes norėjo įsiterpti. Sūnus kai prisigeria, tai būna labai žiaurus. Jis bėgdamas atgal į kitą kambarį tikslu daužyti spinteles, ieškoti pinigų su rankomis ją pastūmė į metalinę durų staktą, o ji atsitrenkdama labai susimušė nugarą. Jis bėgdamas pastūmė ją iš priekio, nežino ar tyčia pastūmė, mano, kad pastūmė rankomis, jai tuo metu buvo stresas. Sūnus anksčiau buvo smurtavęs ir prieš ją ir prieš vyrą. Įvykio metu jis nebuvo toks girtas, kad negalėjo paeiti, tačiau judesiai buvo nekoordinuoti, vyzdžiai išsiplėtę, elgesys keistas, jis tyčia bėgo, laužė baldus, ieškojo pinigų. Visas konfliktas buvo didžiajame kambaryje prie durų.

Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, jog kaltinamasis yra jo sūnus, sutinka duoti parodymus prieš sūnų. Įvykio dieną sūnus grįžo namo girtas, norėjo kambaryje įjungti kompiuterį, internetą, o jam neleidus, kilo konfliktas. Tada atėjo žmona ir neleido sūnui eiti į kambarį, tada sūnus norėdamas praeiti į kambarį, besistumdydamas pastūmė žmoną. Pastūmimas buvo tyčinis, pastūmė ar tai su pečiu, ar tai su alkūne, nuo smūgio žmona iš skausmo pradėjo klykti, jos nugara buvo raudona. Tada sūnus nuėjo į kitą kambarį ir pradėjo baldus stumdyti, daužyti, reikalavo pinigų.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad 2017-07-15 22.11 gautas nukentėjusiosios O. A. pareiškimas, kad 2017-07-15 apie 21.25 val. (duomenys neskelbtini), jos sūnus M. A., būdamas neblaivus, reikalavo pinigų, užsipuolė vyrą, jai įsikišus pradėjo pinigų reikalauti iš jos, o nedavus jis ją labai stipriai pastūmė, nuo smūgio ji atsitrenkė į metalinę durų staktą, tokiu būdu sūnus sukėlė jai fizinį skausmą. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 6-7);

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja O. A. parodė, kad 2017-07-15 apie 21.25 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jos neblaivus sūnus M. A. reikalavo pinigų, užsipuolė jos vyrą R. A., ji bijojo, kad sūnus nesumuštų savo tėvo, todėl įsikišo, tada pinigų jis pradėjo reikalauti iš jos. Ji pinigų jam nedavė, tada jis labai stipriai ją pastūmė ir nuo smūgio ji nugara atsitrenkė į metalinę durų staktą ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą. Į TME nevyks, nes sužalojimai nedideli (b. l. 6-7);

Apžiūros protokolu apžiūrėta, aprašyta ir užfiksuota įvykio vieta - butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2017-07-15 apie 21.312 val. sūnus smurtauja prieš motiną, smurtą patyręs asmuo – O. A. (b. l. 10);

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju M. A. dėl jam inkriminuotos veikos kaltės neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-07-15 apie 21.00 val. grįžo namo neblaivus ir paprašė, kad mama duotų jam pinigų cigaretėms, mama pasakė, kad jų neturi, kadangi buvo neblaivus, neišlaikęs pusiausvyros kambaryje krito ir gali būti, kad krisdamas užkliudė mamą ir jei taip buvo, tai buvo netyčia. Jis tikrai jos nemušė. Tikslių aplinkybių neprisimena, nes buvo neblaivus, bet žino, kad tikrai negalėjo mušti savo mamos. Mama ar tėtis iškvietė policiją todėl, kad jis rėkavo namuose. Rėkė dėl to, nes nervinosi, jog jie neduoda pinigų cigaretėms (b. l. 27-28);

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad M. A. 2017-07-15, 22.11 val. nustatytas 2,37 promilių girtumas (b. l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Kaltinamasis M. A. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo savo mamai nepripažino, teigė prieš ją nevartojęs fizinio smurto, o dėl girtumo neišlaikęs pusiausvyros krito ir kliudė mamą. Tačiau tokiems kaltinamojo parodymams prieštarauja nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiosios parodymai, kuriuose ji nurodė, kad sūnus tyčia ją pastūmė, ji jautė didelį skausmą. Nepaisant nenuoseklių nuteistojo parodymų, nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu buvo išsamūs ir neprieštaringi, todėl jais abejoti teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, jog apie galimai nusikalstamos veikos padarymą policijos komisariatui buvo pranešta iš karto po įvykio, protokolą-pareiškimą priėmusiam asmeniui paaiškino, kad jos atžvilgiu sūnus panaudojo fizinį smurtą – stipriai pastūmė, ko pasekoje ji atsitrenkė į metalinę durų staktą, dėl ko pajuto fizinį skausmą (b. l. 6). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir liudytojo R. A. parodymai duoti teismo posėdžio metu, jog sūnus braudamasis sąmoningai pastūmė mamą, po ko ji pradėjo klykti iš skausmo.

Pažymėtina, kad šiuo atveju sprendžiant dėl to, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, neturi reikšmės kaip buvo smurtaujama nukentėjusiosios atžvilgiu, tai yra, ar jai suduoti smūgiai ar ji veikiama kitokiu būdu fiziškai. Svarbu yra tai, kad būtų nustatyta, jog mušimu ar kitokio pobūdžio smurtu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju.

Nors kaltinamasis M. A. ir neigia savo kaltę, tačiau ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios O. A. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei teismo posėdžio metu, liudytojo R. A. parodymais, kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisminio bylos nagrinėjimo metu įvertinta medžiaga, kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta. Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad M. A. 2017-07-15 d. apie 21.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narę - motiną O. A., tai yra, tyčia ją pastūmė, ko pasėkoje ji atsitrenkė į durų staktą, tokiu būdu nukentėjusiajai O. A. sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamojo teiginys, kad jis mamos nestūmė, o tik griūdamas netyčia kliudė ją, vertintinas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, kad dėl girtumo visų įvykio aplinkybių nepamena, tik mano, jog negalėjo tyčia mamos pastumti.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą M. A. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Dėl bausmės

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. A. bausmę dėl nusikalstamos veikos padarymo atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, jis veikė tiesiogine tyčia. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b. l. 36), administracine tvarka baustas (b. l. 37-44), teistas 6 kartus (b. l. 46-65), gydytas VŠĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare, įrašytas į Kauno apskrities Priklausomybės ligų centro įskaitą, tačiau 2017-07-17 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. 93TPK-677/2017 konstatuota, jog M. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 84).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad M. A. ankščiau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas – smurtą šeimos narių atžvilgiu, naują nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, neseniai atlikęs bausmę ir grįžęs iš įkalinimo įstaigos, todėl darytina išvada, kad M. A. yra linkęs sistemingai nusikalsti asmuo. Tai reiškia, kad M. A. yra pagrindas skirti laisvės atėmimo bausmę, kuri yra tipinė bausmė recidyvistui (BK 56 str. 1 d.). Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad M. A. yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad švelnesnių bausmės rūšių (viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos) jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina atsižvelgiant į virš aptartų faktinių aplinkybių visumą.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, M. A. išbūtas laikiname sulaikyme.

Daiktų, dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297-299 straipsniu, 301-303 straipsniu, 304-305 straipsniu, 307-308 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. A. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-15, 21.40 val. iki 2017-07-17,13.50 val. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.