Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. (A. P.) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl drausminių nuobaudų papeikimo ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtomis, su darbo santykiais susijusių išmokų ir procesinių palūkanų priteisimo bei įpareigojimo pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą.

Ieškovas, patikslinęs ieškinio reikalavimus (T. 1, b. l. 111), prašė:

1) pripažinti neteisėtomis drausmines nuobaudas: 2012 m. liepos 10 d. papeikimą ir 2012 m. liepos 11 d. atleidimą iš darbo;

2) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš darbo užmokesčio neteisėtai išskaičiuotus 209,62 Lt; trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 11 d. atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; penkių procentų procesines palūkanas;

3) įpareigoti atsakovą pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindo formuluotę į Darbo kodekso 125 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu ir įpareigoti atsakovą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir datos pasikeitimą.

Ieškovas nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. dirbo atsakovo įmonėje vairuotoju ekspeditoriumi. Ieškovo teigimu, kad jis nepadarė atsakovo nurodytų darbo drausmės pažeidimų (keleivio vežimas be bilieto, kuro trūkumas ir neleistinas elgesys su bendradarbiais, grasinimai susidorojimu). Jam skirtas drausmines nuobaudas ieškovas vertino kaip darbdavio sąmoningą susidorojimą su neįtikusiu darbuotoju.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad ieškovui drausminės nuobaudos paskirtos už tris darbo drausmės, darbo tvarkos ir (arba) darbo pareigų pažeidimus, kurių du paskutiniai įvertinti kaip šiurkštūs. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad šalių darbo sutartis galėjo būti nutraukta pagal abu DK 136 straipsnio 3 dalies punktus. Anot atsakovo, už keleiviui išduotą negaliojantį bilietą ieškovui 2012 m. liepos 10 d. įsakymu paskirtas papeikimas ir 40 proc. sumažintas darbo atlygis už birželio mėnesį. Atsakovo teigimu, 2012 m. liepos 10 d. apie 20 val. 45 min. grįžęs iš reiso ieškovas bandė išvengti bake esančio kuro likučio patikrinimo, piktinosi patikros atlikimu taip sukeldamas konfliktą su kuro likučio patikrinimą turėjusiais atlikti darbuotojais, šiurkščiai ir netaktiškai elgėsi su apsaugos darbuotojais, grasino marketingo direktorei A. P.. Be to, patikrinus kuro likutį, nustatytas maždaug 47 litrų kuro trūkumas. Atsakovo nuomone, drausminės nuobaudos skirtos pagrįstai ir laikantis drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos.

Atsakovo generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 14 patvirtintos kasos aparatų „Elklita BSA-3LP“ ir „Elklita BSA-4F“ naudojimo taisyklės (T. 1, b. l. 75-79). Kasos aparato „Elklita BSA-3LP“ naudojimo taisyklių 3.2 punkte nustatyta, kad, išspausdinęs sugadintą bilietą, vairuotojas ekspeditorius privalo neatplėšdamas jo nuo kasos aparato iš karto išspausdinti kvitą su užrašu „Negalioja“ ir po to išspausdinti keleiviui naują bilietą. Sugadintą bilietą privaloma registruoti bilietų kontrolės lape eilės tvarka įrašant „Negalioja“, bilieto numerį, bilieto rūšį <...> ir kainą“. Ieškovas pasirašė, kad susipažino su, be kita ko, šiomis taisyklėmis (T. 1, b. l. 81).

Atsakovo generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintos Darbo tvarkos taisyklės (T. 1, b. l. 55-61). Darbo tvarkos taisyklių 1.3 punkte nustatyta, kad taisyklės taikomos visiems įmonės darbuotojams. Taisyklių 7.10 punkte nustatyta, kad kiekvienas darbuotojas į darbą turi atvykti tvarkingai apsirengęs; darbuotojai, kuriuos bendrovė aprūpina specialia apranga, privalo darbe darbo metu ją vilkėti. Taisyklių 7.11 punkte įtvirtinta darbuotojų pareiga tarpusavio bendravime elgtis garbingai ir sąžiningai; sąžiningumą ir pagarbą turi rodyti abi pusės: ir darbdavys, ir darbuotojas. Pagal taisyklių 7.12 punktą bendrovėje turi būti vengiama nereikalingo triukšmo – palaikoma dalykinė darbo atmosfera. Taisyklių 8.1 punkte nustatyta, kad visi bendrovės darbuotojai privalo laikytis darbo drausmės vykdydami reglamentuojančius jų darbą įstatymus, dorai ir sąžiningai dirbdami, laikydamiesi technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, laiku ir tiksliai vykdyti visus teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, pareiginių nuostatų reikalavimus, laikydamiesi darbo tvarkos taisyklių, tausodami darbdavio turtą. Pagal taisyklių 8.3.15 punktą darbo drausmės pažeidimu laikomas necenzūrinių žodžių vartojimas įmonės klientų, svečių, partnerių, darbuotojų akivaizdoje, jų įžeidinėjimas, žeminimas; pagal taisyklių 8.3.17 punktą – neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; pagal taisyklių 8.3.25 punktą – pareiginių nuostatų, šių taisyklių, kitų instrukcijų, susijusių su tiesioginių pareigų vykdymu, nesilaikymas. Darbo tvarkos taisyklių 8.5 punkte įtvirtinta darbdavio pareiga, prieš skiriant drausminę nuobaudą, raštu pareikalauti, kad darbuotojas per vieną dieną nuo darbdavio pareikalavimo pasiaiškinti raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Ieškovas pasirašė, kad susipažino su Darbo tvarkos taisyklėmis (T. 1, b. l. 62).

Atsakovo generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 58 patvirtinti Autobuso vairuotojo ekspeditoriaus pareiginiai nuostatai (T. 1, b. l. 65-71). Nuostatų 10.3 punkte nustatyta, kad vairuotojas ekspeditorius turi būti tvarkingai apsirengęs, jeigu bendrovė aprūpina specialia apranga ją vilkėti. Pagal nuostatų 14.1 punktą grįžęs į garažą vairuotojas ekspeditorius privalo kelionės lape nurodyti kuro likutį ir pridėti degalinės kasos kvitą. Nuostatų 14.4 punkte nustatyta, kad grįžęs su techniškai netvarkinga autotransporto priemone vairuotojas ekspeditorius privalo kreiptis į mechaniką, kuris nustato gedimą ir surašo paraišką remontui.

Šalys 2008 m. rugsėjo 5 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti Keleivių vežimo skyriuje vairuotoju ekspeditoriumi (T. 1, b. l. 63). Šalys taip pat pasirašė ieškovo (darbuotojo) visiškos materialinės atsakomybės sutartį (T. 1, b. l. 64).

Atsakovo bendrovėje 2012 m. birželio 18 d. priimtas nepasirašytas-anoniminis raštelis, kuriame nurodoma, kad „2012-06-10 17³⁰ maršruto Rokiškis-Vilnius vairuotojas įteikė šį „bilietą“; prie raštelio pridėtas kasos juostos lapelis „įvestų maršrutų sąrašas“ (T. 1, b. l. 87, 88). Šalių paaiškinimais ir liudytojo T. T. parodymais nustatyta, kad šis lapelis pagal savo formą-dydį galėtų būti keleivio (atidžiau nesusipažinusio su lapelio turiniu) klaidingai įvertintas kaip bilietas; tokio lapelio atspausdinimui reikia paspausti du vienas šalia kito esančius kasos aparato mygtukus („žvaigždę“ ir „iksą“), kurių vairuotojui įprastai darbo metu spausti neprireikia. Atsižvelgdamas į ieškovo palyginti plačius-didelius pirštus, teismas sprendžia, kad šie du vienas šalia kito esantys mygtukai galėtų būti ieškovo nuspausti ir per klaidą.

Atsakovo bendrovės Keleivių vežimo skyriaus vadovas 2012 m. birželio 18 d. pranešimu dėl darbo drausmės pažeidimo paprašė ieškovo iki 2012 m. birželio 18 d. pateikti paaiškinimą raštu dėl darbo drausmės pažeidimo (T. 1, b. l. 82). Pranešime nurodyta, kad 2012 m. birželio 18 d. gauta informacija apie tai, jog ieškovas 2012 m. birželio 10 d. aptarnaudamas maršrutą Vilnius-Rokiškis-Vilnius pažeidė bilietų pardavimo tvarką – keleiviui išdavė negaliojantį kelionės bilietą. Ieškovas 2012 m. birželio 18 d. paaiškinime nurodė, kad jis neteisingai surinko maršruto kodą; išmušęs iš kasos aparato įvestų maršrutų sąrašą suprato, kad vietoje „394520“ reikia rinkti „394502“. Ieškovo teigimu, tą kvitą jis padėjo prie vairo ir nuėjo pietauti, kvito daugiau nematė ir negali paaiškinti, kaip jis atsirado svetimose rankose (T. 1, b. l. 86).

Atsakovo Darbo tvarkos pažeidimų nagrinėjimo komisija 2012 m. liepos 10 d. posėdyje nutarė ieškovui pareikšti papeikimą ir sumažinti 40 proc. darbo atlygį už birželio mėnesį (T. 1, b. l. 84). Šalių paaiškinimais ir liudytojo A. P. parodymais nustatyta, kad komisijos posėdyje ieškovas kalbėjo pakeltu balsu, neigė padaręs nurodytą darbo drausmės pažeidimą. Atsakovo bendrovės generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 200-K ieškovui skirtas papeikimas ir pavesta buhalterijai mažinti ieškovui 40 proc. darbo atlygį už birželio mėnesį (T. 1, b. l. 85). Liudytojas A. P. nurodė, kad tokia drausminė nuobauda ieškovui paskirta atsižvelgus ir į jo elgesį komisijos posėdžio metu.

Atsakovo bendrovės komercijos direktorės (tokios pareigos nurodytos akte) A. P. ir Keleivių skyriaus vadovo I. A., taip pat apsaugos įmonės darbuotojo J. S. (Sinkevič) pasirašytame 2012 m. liepos 10 d. akte nurodyta, kad patikrinus ieškovo vairuoto autobuso kuro likutį nustatytas 47 litrų trūkumas (T. 1, b. l. 96). Kitame akte, kurį pasirašė Keleivių skyriaus vadovas I. A. bei apsaugos darbuotojai A. K. (Kulagin) ir J. S., nurodyta, kad grįžęs iš reiso ieškovas neleistinai elgėsi su bendradarbiais, grasino susidorojimu marketingo direktorei A. P., šiurkščiai ir netaktiškai elgėsi, pažeidinėjo darbuotojų orumą ir konstitucines teises (T. 1, b. l. 97).

Keleivių vežimo skyriaus vadovas 2012 m. liepos 11 d. ieškovui pateikė du pranešimus dėl darbo drausmės pažeidimo ir paprašė ieškovo iki liepos 11 d. 13 val. pateikti paaiškinimus raštu dėl darbo drausmės pažeidimų. Viename iš šių pranešimų (T. 1, b. l. 15, 95) nurodyta, kad 2012 m. liepos 10 d. grįžus po reiso autobuse, kurio garažinis Nr. 142, buvo patikrintas kuro likutis bake ir nustatyta, kad kelionės lape nurodytas kuro likutis 487 litrai, o bake buvo 440 litrų; trūkumas 47 litrai. Kitame pranešime (T. 1, b. l. 16, 94) nurodyta, kad ieškovas 2012 m. liepos 10 d. neleistinai elgėsi su bendradarbiais, grasino susidorojimu marketingo direktorei A. P., šiurkščiai ir netaktiškai elgėsi, pažeidinėjo darbuotojų orumą ir konstitucines teises.

Ieškovas 2012 m. liepos 11 d. paaiškinimuose nurodė, kad 2012 m. liepos 10 d. grįžęs į parką sustabdė autobusą prie vartų. Apsaugos darbuotojams matuojant kuro kiekį ir tikrinant autobusą, priėjo moteris ir pradėjo rėkti, apsivardžiuoti, keiktis dėl to, kad ieškovas ryte komisijos posėdyje „rėkė“ ant jos vyro. Anot ieškovo, ta moteris rėkė, kad ieškovas jau nedirba ir turi dingti iš teritorijos. Ieškovo teigimu, jis į tai nekreipė dėmesio, prašė ten buvusių liudytojų atkreipti dėmesį į moters žodžius (T. 1, b. l. 92). Ieškovas paaiškinime taip pat nurodė, kad jis kuro likutį kelionės lape įrašė pagal (apskaičiuotas) kuro normas; kelionės metu prie kuro nelindo (T. 1, b. l. 93).

Keleivių vežimo skyriaus vadovas 2012 m. liepos 11 d. tarnybiniame rašte (T. 1, b. l. 90) bendrovės generaliniam direktoriui nurodė, kad 2012 m. liepos 10 d. ieškovas grįžęs iš reiso neleistinai elgėsi su bendradarbiais, grasino susidorojimu marketingo direktorei A. P., šiurkščiai ir netaktiškai elgėsi, pažeidinėjo darbuotojų orumą. Tarnybiniame rašte taip pat nurodyta, kad patikrinus ieškovo vairuoto autobuso kuro kiekį nustatytas 47 litrų trūkumas. Atsakovo generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 202-K, atsižvelgiant į Keleivių vežimo skyriaus vadovo tarnybinį pranešimą, šalių darbo sutartis nutraukta pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, 235 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktus (T. 1, b. l. 89).

Iš 2012 m. liepos 23 d. pažymos apie ieškovui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (T. 1, b. l. 8) matyti, kad 2012 m. balandžio mėnesį už dirbtas 22 dienas priskaičiuota 2139,67 Lt darbo užmokesčio, už gegužės mėnesį dirbtas 20 dienų – 2500,21 Lt, už birželio mėnesį 19 dienų – 2102,56 Lt. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas nustatė, kad ieškovo vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio dydis 110,53 Lt, t. y. (2139,67 + 2500,21 + 2102,56) / (22 + 20 + 19).

Ieškovas 2012 m. liepos 10 d. vairavo autobusą Setra 2, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) garažo Nr. 142. Šio autobuso kelionės lapų kopijose nurodyta, kad 2012 m. liepos 8 d. kitas vairuotojas šiuo autobusu nuvažiavo 290 km; kuro likutis išvykstant 57 litrai, išduota 97,43 l, likutis grįžus – 73 l (T. 2, b. l. 20). 2012 m. liepos 9 d. autobusu nuvažiuota 387 km (491 345 – 490 958); kuro likutis išvykstant 73 l, grįžus – 373 l (T. 1, b. l. 98; T. 2, b. l. 23); pateikta degalinės kasos kvito kopija, iš kurios matyti, kad 2012 m. liepos 9 d. 11 val. 48 min. įpilta 426,67 l dyzelino (T. 1, b. l. 99; T. 2, b. l. 24). Iš liepos 10 d. kelionės lapo kopijos matyti, kad ieškovas autobusu nuvažiavo 216 km (491 561 – 491 345); kuro likutis išvykstant 373 l, išduota – 183,89 l, grįžus – 487,49 l (pagal ieškovo apskaičiavimus); padaryta atžyma, kad „atvykus kuro 440 l“ (T. 1, b. l. 100, 166). Pridėta degalinės kasos kvito kopija, kad 2012 m. liepos 10 d. 14 val. 24 min. įpilta 183,89 l dyzelino (T. 1, b. l. 101, 167). Liepos 11 d. kitas vairuotojas tuo pačiu autobusu nuvažiavo 401 km (491 962 – 491 561); kuro likutis išvykstant 487 l (ištaisyta, nurodant 440 l), grįžus 359 l (taip pat nurodytas likutis 350 l) (T. 2, b. l. 25). Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovo 2012 m. liepos 10 d. vairuotas autobusas (kuriam ir buvo nustatytas kuro trūkumas) kurą liepos 8 d. vidutiniškai naudojo 28,08 l/100 km (81,43 l / 2,90), liepos 9 d. – 32,56 l/100 km (126 l / 3,87), liepos 10 d. – 53,70 l/100 km (116 l / 2,16) ir liepos 11 d. – 22,44 l/100 km (90 l / 4,01). Skaičiuojant pagal ieškovo 2012 m. liepos 10 d. įrašytus duomenis (t. y. laikant, kad kuro bake liko 487 l), gautųsi, kad liepos 10 d. autobusas naudojo vidutiniškai 32,13 l/100 km (69 l / 2,16), o liepos 11 d. – 34,17 l/100 km (137 l / 4,01).

Ieškovas pateikė interneto duomenis, kuriuose nurodyta, kad autobuso Setra S315GTHD kuro talpa 560 litrų, o autobuso Setra S215HD – 500 litrų (T. 2, b. l. 128-132). Atsakovas pateikė įrodymus, kad į konkretų ieškovo vairuoto autobuso Setra S215HD, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) garažo Nr. 142, tuščią kuro baką buvo pripilta 560,01 l dyzelino (T. 2, b. l. 142, 143).

Šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatyta, kad 2012 m. liepos 10 d. vakare, po reiso ieškovui atvairavus autobusą į garažą, atsakovo bendrovės marketingo direktorė A. P. paprašė ieškovo išjungti autobuso, kuriam matuotas kuro likutis, variklį. Ieškovo teigimu, jam sustabdžius autobusą du apsaugos darbuotojai (ar vienas iš jų) patikrino kuro likutį ir kartu su ieškovu nuėjo į budelę įrašyti duomenų; A. P. ir I. A., anot ieškovo, atėjo po kuro patikrinimo. Liudytojas I. A. paaiškino, kad iš pradžių ieškovo paprašyta užgesinti variklį ir (tik) užgesinus variklį nurodyta patikrinti kurą; anot I. A., konfliktas kilo būtent po duoto nurodymo patikrinti kuro likutį. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš esmės tokia pati įvykių sekos bei kilusio konflikto motyvų versija nurodyta ir atsakovo atsiliepime į ieškinį, kuriame teigiama, jog ieškovas bandė išvengti kuro likučio patikrinimo, piktinosi patikros atlikimu taip sukeldamas konfliktą su kuro likučio patikrinimą turėjusiais atlikti darbuotojais. Liudytoja A. P. nurodė, kad jei būtų užgesintas autobuso variklis, ji neitų į (apsaugos darbuotojų) budelę. Šie liudytojos parodymai, leidžia teismui spręsti, kad, anot liudytojos, ji prie autobuso priėjo jau po to, kai kuro likutis buvo pamatuotas (ir budelėje užrašomi matavimų duomenis). Dėl to teismas vertina kaip klaidingus liudytojų A. P. ir I. A. parodymus, kad kuro likutis buvo matuojamas po kilusio „konfliko“.

Įvertinęs nurodytus šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas sprendžia, kad 2012 m. liepos 10 d. vakare ieškovas pastatė autobusą apsaugos darbuotojų apžiūrai ir kuro likučio matavimui. Po atlikto kuro likučio matavimo prie apsaugos darbuotojų ir ieškovo priėjo A. P. ir I. A.. Spręsdamas dėl tolimesnių to vakaro įvykių, teismas nesivadovauja iš dalies prieštaringais liudytojų I. A. ir A. P. parodymais, kuriais teigiama, kad ieškovas (be kita ko, siekdamas išvengti kuro likučio patikrinimo) sukėlė-inicijavo konfliktą, grasino A. P. ar jos sutuoktiniui, taip pat, kad bendrovės teritorijoje prie autobusų garažų A. P. vasaros metu neva būdavo labai dažnai. Pabrėžtina, kad pats apsaugos darbuotojas J. S., apklausiamas kaip liudytojas, net neužsiminė, jog ieškovas trukdytų matuoti kuro likutį ar juolab dėl to keltų konfliktą.

Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo principu, kad liudytojų parodymai neskaičiuojami, o vertinami, atsižvelgia į ieškovo paaiškinimus, liudytojų J. S. ir A. P. parodymus, kad A. P. prie autobusų garažų (netgi vasaros metu) nebūdavo dažnai: anot liudytojo J. S., tokiu vėlyvu paros metu A. P. nebūna dažnai toje teritorijoje; anot liudytojo A. P., vasaros metu A. P. autobusus tikrina dažniau, bet tai nėra dažnas reiškinys. Įvertinęs liudytojų I. A. ir A. P. parodymus apie „konflikto“ aplinkybes kaip prieštaringus ir netgi klaidingus, teismas atsižvelgia į nuoseklius ieškovo paaiškinimus, kad konfliktą inicijavo ne jis, o A. P. (galbūt priekaištaudama ieškovui už tai, kad šis tą pačią dieną vykusiame komisijos posėdyje pakeltu balsu kalbėjo su jos sutuoktiniu A. P., ir (arba) priekaištaudama už anksčiau reikštus nepasitenkinimus dėl ieškovo netinkamų darbo drabužių). Šiuos ieškovo paaiškinimus tam tikru mastu patvirtina ir liudytojo J. S. parodymai, kad ieškovas (vis dėlto) pakėlė balsą (tačiau, teismo vertinimu, tai negali būti prilyginta atsakovo nurodomiems ieškovo „necenzūriniams žodžiams“ ar grasinimams), kad jis (J. S.) nežino, kas buvo ginčo iniciatorius, negirdėjo konflikto esmės, kad baigiantis ginčui ieškovas paklausė, ar jam išeiti iš darbo.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais, teismas vertina kaip neįrodytas atsakovo nurodomas aplinkybes-argumentus, kad 2012 m. liepos 10 d. vakare ieškovas neva bandė išvengti kuro likučio patikrinimo, piktinosi patikros atlikimu taip sukeldamas konfliktą su kuro likučio patikrinimą turėjusiais atlikti darbuotojais, šiurkščiai ir netaktiškai elgėsi su darbuotojais.

Dėl ieškovo pakelto balso ir grasinimų A. P. ar jos sutuoktiniui teismas konstatuoja, kad net jeigu tokie faktai ir būtų nustatyti byloje, tai, teismo vertinimu, jie negalėtų pateisinti pačios griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimo ieškovui, nes, minėta, nustačius, kad konfliktinę situaciją sukėlė ne ieškovas, o būtent A. P. (be kita ko, jai nepavaldžiam vairuotojui duodama nurodymą užgesinti variklį ir (arba) priekaištaudama dėl ieškovo pakelto tono jos sutuoktinio atžvilgiu) atsakovo kalbėjimas pakeltu balsu ar netgi grasinimai galėtų būti vertinami kaip natūrali-pateisinama reakcija į A. P. veiksmus ir (todėl) negalėtų būti vertinami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, už kurį skirtina pati griežčiausia drausminė nuobauda (DK 238 straipsnis). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nepateikta jokių duomenų apie ieškovo „grasinimų“ (jų įvykdymo) realumą, pavojingumą.

Darbo kodekso 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Atsakovo generalinio direktoriaus 2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. 20 patvirtintų Darbo tvarkos taisyklių 8.5 punkte įtvirtinta darbdavio pareiga, prieš skiriant drausminę nuobaudą, raštu pareikalauti, kad darbuotojas per vieną dieną nuo darbdavio pareikalavimo pasiaiškinti raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

Vertindamas ieškovo argumentus, kuriais apeliuojama į drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimus, teismas, viena vertus, sutinka, kad drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos (procedūros) atsakovas (darbdavys) iš tikrųjų nesilaikė, pavyzdžiui, nesilaikė Darbo tvarkos taisyklių 8.5 punkte įtvirtintos pareigos, prieš skiriant drausminę nuobaudą, raštu pareikalauti, kad darbuotojas per vieną dieną nuo darbdavio pareikalavimo pasiaiškinti raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Šiuo aspektu nustatyta, kad abiem drausminių nuobaudų skyrimo atvejais ieškovo buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimus tą pačią (o ne kitą) dieną. Kita vertus, šių (bei kitų) procedūrinio pobūdžio pažeidimų teismas, nevertina kaip savaime teikiančių pagrindą panaikinti paskirtas drausmines nuobaudas, nes ieškovas vis dėlto pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise pateikti darbdaviui savo paaiškinimus.

Kadangi, atsakovo teigimu, ginčijamos drausminės nuobaudos ieškovui skirtos ne už netinkamą aprangą darbo metu, tai teismas detaliau nenagrinėja ir nepasisako dėl šalių pateiktų argumentų bei liudytojų nurodytų aplinkybių, susijusių su ieškovo apranga darbo metu (CPK 12, 13 straipsniai, Darbo kodekso 236, 238 straipsniai, 240 straipsnio 1 dalis)

Ieškovui papeikimas skirtas už keleivio vežimą be bilieto. Nors šio darbo drausmės pažeidimo atsakovas (darbdavys) ir nevertino kaip šiurkštaus (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), tačiau pritaikė palyginti griežtą materialinę atsakomybę – sumažino 40 proc. darbo atlygį už birželio mėnesį.

Vertindamas pateiktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas (darbdavys) aptariamą darbo drausmės pažeidimą nustatė remdamasis iš esmės vieninteliu įrodymu, t. y. bendrovėje gautu anoniminiu rašteliu. Teismo vertinimu, šis raštelis neinformatyvus ir neatskleidžia išsamiai įvykio reikšmingų aplinkybių; raštelio anonimiškumas nesuteikė galimybių nei darbdaviui, nei, kilus ginčui teisme, teismui išsamiau-papildomai nustatyti svarbias, teisiškai reikšmingas įvykio aplinkybes. Pažymėtina, kad dar iki skiriant ginčijamą papeikimą ieškovas jau buvo nurodęs atsikirtimus, kad jam nežinoma, kaip toks lapelis galėjo atsidurti pas keleivį, kad toks lapelis galėjo būti atspausdintas bet kuriuo kitu (negu nurodyta „raštelyje“) metu. Taigi šiuo atveju atsakovo (darbdavio) rėmimasis vien tik anoniminiu pranešimu lemia paties atsakovo (darbdavio) pareigą prisiimti tokio veiksmo-sprendimo sukeliamus teisinius padarinius, t. y. ribotas galimybes, kilus ginčui teisme, laikantis civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, įrodyti taikytos drausminės nuobaudos pagrįstumą-teisėtumą (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai, Darbo kodekso 238 straipsnis). Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į kasacinio teismo praktiką, kuria anoniminis laiškas nelaikomas įrodymu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1581/2002).

Tai konstatavęs, teismas neneigia darbdavio teisių atsižvelgti-reaguoti į anoniminius pranešimus apie darbo drausmės ar kitokio pobūdžio pažeidimus, tačiau pabrėžtina, kad šiuo atveju atsakovas (darbdavys) darbuotojo drausminę (kartu ir materialinę) atsakomybę grindė vien tik anoniminiu rašteliu – jokių kitų aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą (pažeidimo faktą), atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, nenustatė ir juolab tokių aplinkybių neįrodė bylos teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo aspektu teismas, viena vertus, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje liko nepaneigta galimybė, jog aptariamas lapelis „įvestų maršrutų sąrašas“ galėjo būti ieškovo atspausdintas per klaidą ir pas keleivį atsirasti atsitiktinai. Kita vertus, teismas atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaringus ieškovo (jo atstovo) argumentus, kuriais keliamos abejonės, kad pateiktas lapelis galėjo būti atspausdintas ne ieškovo, o kažkurio kito asmens – 2012 m. birželio 18 d. paaiškinime darbdaviui ir teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad tokį lapelį (nors nebūtinai tą patį, kuris buvo pateiktas atsakovui kartu su anoniminiu rašteliu) ieškovas tikrai atspausdino ir buvo palikęs prie vairo (T. 2, b. l. 135). Nors, teismo vertinimu, tokie ieškovo veiksmai (t. y. netinkamas elgesys kasos aparatui klaidingai atspausdinus dokumentą) taip pat galėtų būti vertinami kaip darbdavio lokalinių aktų nesilaikymas (pagal analogiją (DK 9 straipsnio 1 dalis) žr. Kasos aparato „Elklita BSA-3LP“ naudojimo taisyklių 3.2 punktą), tačiau teismas negali spręsti ir nesprendžia dėl ieškovo (darbuotojo) drausminės atsakomybės pagrindo, kurio nenustatė ir nesprendė darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą (CPK 13 straipsnis, DK 240 straipsnio 1 dalis).

Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad atsakovas (darbdavys) neįrodė ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo, t. y. keleivio vežimo be bilieto. Darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai reikalauja jam skirtą drausminę nuobaudą papeikimą pripažinti neteisėtu ir priteisti iš darbo užmokesčio išskaičiuotus 209,62 Lt (T. 1, b. l. 8, 85). Padaręs šią išvadą teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovas galėjo būti atleidžiamas iš darbo pagal bet kurį DK 136 straipsnio 3 dalies punktą.

Pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 1 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomas neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises.

Šiame sprendime pasisakydamas dėl nustatytų faktinių aplinkybių, teismas jau nurodė, kad nenustatė (atsakovas neįrodė) fakto, jog ieškovas inicijavo konfliktą su A. P.; nenustatyta ir ieškovo aktyvaus dalyvavimo konflikte. Vienintelė (liudytojo J. S. parodymais) nustatyta aplinkybė šiame kontekste yra ieškovo „pakeltas balsas“, kuris, teismo vertinimu, galėjo būti kaip natūrali-ūmi reakcija į A. P. priekaištus dėl neužgesinto variklio ar dėl ieškovo kalbėjimo pakeltu balsu su A. P. sutuoktiniu. Kadangi teismas vertina kaip neįrodytus atsakovo argumentus ir nurodomas aplinkybes apie ieškovo sukeltą konfliktą, necenzūrinius žodžius ir grasinimus A. P. ar jos sutuoktiniui, tai šis darbo drausmės pažeidimas vertintinas kaip neįrodytas ir pripažintina pagrįsta ta ieškinio reikalavimų dalis, kuria prašoma pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo DK 235 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Atsakovo generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. 202-K turinys ir šio įsakymo priėmimo kontekstas, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas (darbdavys) DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktą ieškovui pritaikė už nustatytą kuro trūkumą. Vertindamas šio drausminės atsakomybės pagrindo teisėtumą-pagrįstumą, teismas atkreipia dėmesį į prieštaringą atsakovo poziciją ir atsakovo darbuotojų, apklaustų kaip liudytojų, parodymus. Viena vertus, liudytojai nurodė, kad nustačius kuro trūkumą, paprastai, aiškinamasi dėl trūkumų atsiradimo priežasčių. Kita vertus, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad drausminė nuobauda už kuro trūkumą ieškovui paskirta nenustačius ir nepatikrinus galimų kuro trūkumo atsiradimo priežasčių, taip pat nepatikrinus-neįsitikinus, kad kuro trūkumas iš tikrųjų realiai egzistavo (buvo teisingai nustatytas), t. y. darbdavys (atsakovas) išvadą apie kuro trūkumo faktą padarė tą patį 2012 m. liepos 10 d. vakarą, remdamasis iš esmės tik kelionės lapo duomenimis ir kuro matuoklės užfiksuotu kuro kiekiu (likučiu) bake. Taigi nebuvo nei atlikta papildomų-kontrolinių matavimų (bandomųjų važiavimų), nei sulaukta 2012 m liepos 11 d. duomenų apie to paties autobuso kuro sąnaudas. Teismas vertina, kaip formalų atsakovo pareikalavimą ieškovui pasiaiškinti dėl kuro trūkumo, nes reikalavimas pasiaiškinti ieškovui pateiktas atleidimo iš darbo dieną jau išvakarėse priėmus „politinį“ sprendimą dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir faktiškai pradėjus atlikinėti atleidimo iš darbo formalumus. Nors „skubotas“ drausminės nuobaudos skyrimas, negali būti savaime pagrindas drausminei nuobaudai panaikinti, tačiau tai teikia pagrindą konstatuoti, kad drausminė nuobauda už kuro trūkumą skirta darbdaviui iš esmės nenagrinėjus, nesiaiškinus drausminės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės).

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ginčo šalys bei apklausti atsakovo darbuotojai laikėsi prieštaringų pozicijų dėl ieškovo 2012 m. liepos 10 d. vairuoto autobuso kuro bako talpos. Pavyzdžiui, ieškovas laikėsi pozicijos, kad kuro bako talpa 500 litrų, liudytojai A. R. ir I. A. nurodė 540 l talpą; atlikęs bako faktinius matavimus, atsakovas nurodė, kad bako talpa 560 litrų. Tokią bako talpą, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina ir autobuso kelionės lapų duomenys. Pavyzdžiui, liepos 9 d. nurodytas kuro likutis autobusui grįžus 373 l, o liepos 10 d. ieškovui pradedant kelionę į baką įpilta 183,89 l dyzelino, t. y. įpiltas iš esmės pilnas 560 l bakas (373 + 184). Toks darbdavio kitų darbuotojų prieštaringas bako talpos traktavimas, teismo vertinimu, netiesiogiai patvirtina ieškovo argumentus dėl liepos 10 d. netiksliai pamatuoto-užfiksuoto kuro faktinio likučio (anot ieškovo, skirtingos talpos bakams turi būti naudojami skirtingi matuokliai). Vertindamas atsakovo nurodomą 440 l faktinį kuro likutį po ieškovo atlikto reiso liepos 10 d., teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad, laikantis šių atsakovo nurodomų duomenų, gautųsi nemažas ir nepaaiškinamas kuro sąnaudų skirtumas, kai liepos 11 d. tas pats autobusas, kuris liepos 8, 9 dienomis naudojo vidutiniškai 28,08 ir 32,56 l/100 km, liepos 11 d. sunaudojo vidutiniškai tik 22,44 l/100 km (ar net 20,2 l/100 km). Teismo vertinimu, šių aplinkybių visuma paneigia atsakovo (darbdavio) palyginti skubotai ir formaliai konstatuotą kuro trūkumo faktą.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais motyvais, teismas vertina kaip neįrodytą 47 litrų kuro trūkumo faktą ieškovo 2012 m. liepos 10 d. vairuoto autobuso bake. Padaręs tokią išvadą, teismas detaliau nenagrinėja, dėl kokių konkrečių priežasčių kuro trūkumas buvo neteisingai konstatuotas, pavyzdžiui, ar dėl konkrečiam kuro bakui (kurio talpa paaiškėjo esanti ne 540, o 560 litrų) netinkamai pasirinkto matuoklio, ar netinkamo matavimo būdo, ar kt. Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į liudytojo A. R. parodymus, kad jis neprisimena, kaip būtent jis pripildė pilną baką liepos 10 d. – ar pagal išankstinius apskaičiavimus, ar „iki pistoletas atšaus“. Šie parodymai reikšmingi tuo, kad liepos 9 d. tam pačiam autobusui (kuris tądien važinėjo su uždėta plomba) į baką buvo įpilta iš viso apie 500 l (73 + 426,67), o ne 560 litrų (žr. T. 1, b. l. 99; T. 2, b. l. 24).

Teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus ieškinio reikalavimus priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisti penkių procentų procesines palūkanas ir įpareigoti atsakovą pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindo formuluotę į Darbo kodekso 125 straipsnyje įtvirtintą darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir datos pasikeitimą. Pažymėtina, kad neteisėtai atleisto darbuotojo teises ginančiame DK 297 straipsnyje nenustatyta tokių teisių gynimo būdų. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-254/2012).

Kadangi nagrinėjamu atveju tik priimamu teismo sprendimu konstatuojama darbdavio pareiga išmokėti ieškovui (darbuotojui) neteisėtai išskaičiuotą darbo užmokesčio sumą, tai teismas tokios situacijos nevertina, kaip nevisiško atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju, ir (todėl) nesprendžia dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas daro išvadą, kad ieškovui nepagrįstai-neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos papeikimas ir atleidimas iš darbo, taip pat neteisėtai-nepagrįstai padaryta išskaita iš darbo užmokesčio. Dėl to ieškinys tenkintinas iš dalies ir ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos pripažintinos neteisėtomis ir panaikintinos (DK 242 straipsnio 2 dalis). Ieškovas neprašo jo grąžinti į ankstesnį darbą; teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, teikiančių pagrindą konstatuoti, jog ieškovui, jį grąžinus į ankstesnį darbą, būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 straipsnio 4 dalis). Dėl to šalių darbo sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir ieškovui priteistina trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. 6742,44 Lt ((2102,56 + 2500,21 + 2139,67) / 3 X 3), ir 110,53 Lt dydžio vienos dienos vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (o ne šalių susitarimu, kaip to prašoma ieškinyje). Taip pat ieškovui iš atsakovo priteistini nepagrįstai išskaičiuoti 209,62 Lt.

Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos papildomu sprendimu, priimtu teismo iniciatyva (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Darbo kodekso 242 straipsnio 2 dalimi, 297 straipsnio 4 dalimi, Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti ieškovui 2012 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 200-K skirtą drausminę nuobaudą papeikimą ir 2012 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 202-K skirtą drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo.

Šalių darbo sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu.

Priteisti ieškovui A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) 6742,44 Lt (šešių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt dviejų litų 44 ct) išeitinę išmoką, 110,53 Lt (šimto dešimties litų 53 ct) dydžio vienos dienos vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ir 209,62 Lt (du šimtus devynis litus 62 ct) nepagrįstai išskaičiuotos darbo užmokesčio dalies.

Laikyti, kad šalių darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.