- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-405-198/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- AB „Pasvalio žemtiekimas“
- Ieškovas
- J. U.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 405 – 198 / 2010
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės
dalyvaujant atsakovo atstovui J. S.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Pasvalio žemtiekimas“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-515/2010 pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui AB „Pasvalio žemtiekimas“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 802,48 Lt turtinę žalą, 20 000 Lt neturtinę žalą bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-19 apie 11 val. ėjo į parduotuvę „Agis“. Prie įėjimo į prekybos centrą parkrito. Prie įėjimo nebuvo nieko pabarstyta, nebuvo užrašų, kad yra slidu, nebuvo turėklų. Pargriuvusi pajuto didelį skausmą, nuo kurio nualpo. Vėliau ją išvežė į Pasvalio ligoninę, kur buvo nustatyti abiejų kulkšnių ir blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžiai su kairės pėdos pilnu išnirimu. Dėl to patyrė didžiulį skausmą, dvasinius išgyvenimus, negalėjo vaikščioti, negalėjo prižiūrėti vaikų. Dėl patirtos traumos negalėjo dirbti darbo biržos siūlomo darbo.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo ieškovei 802,48 Lt turtinės žalos atlyginimą, 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė.
Nustatė, kad ieškovė 2008-12-19 ėjo į parduotuvę „Agis“ ir prie jos įėjimo nugriuvo bei susižalojo. Jai nustatyta kairės blauzdos išorinio ir vidinių kulkšnelių, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžis su kairės pėdos išnirimu. Tai, kad ieškovė nugriuvo būtent parduotuvės „Agis“ teritorijoje, įrodyta pačios ieškovės parodymais, duotais teismo posėdžio metu, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Iš bylos medžiagos, ieškovės bei liudytojų parodymų nustatė, kad parduotuvės teritorija nebuvo tinkamai prižiūrima, ji buvo slidi, dėl ko susižalojo ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad turtinės žalos dydis – 802,48 Lt yra įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 177, 197 str.). Vadovaujantis CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Šiuo atveju statinio savininkas yra atsakovas.
Teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios nugriuvimas dėl atsakovo kaltės ir susižalojimas neišvengiamai sukėlė jai neigiamų išgyvenimų, dvasinį sukrėtimą, turėjo įtakos sveikatos pablogėjimui, sutrikdė normalią gyvenimo eigą, todėl, atsižvelgiant į tai, neturtinė žala turi būti atlyginta. Nustatydamas jos dydį (5 000 Lt), teismas atsižvelgė į tai, jog turtinė žala nedidelė, ieškovė negalėjo tinkamai rūpintis savo vaikais, įsidarbinti, be to, atsižvelgė ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje pakeisti, sumažinant ieškovei priteistos turtinės žalos atlyginimo dydį iki 619,56 Lt bei sumažinant priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nurodo, kad teismas nevisapusiškai išanalizavo ir netinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, o būtent:
1. Netinkamai įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius 619,56 Lt dydžio turtinę žalą (vaistai - 227,61 Lt, reabilitacijos procedūros laikotarpiu nuo 2009-03-12 iki 2009-03-23 - 269 Lt, avalynė - 99,95 Lt, ekspertizės apmokėjimas - 23 Lt), ir be pagrindo teigdamas, jog turtinės žalos dydis įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nepagrįstai priteisė ieškoves naudai 802,48 Lt turtinės žalos atlyginimą.
2. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas pažeidė CK 6.250 str. 2 d. nuostatas, t. y. neįvertino teismų praktikos analogiškose bylose, dėl ko neteisingai nustatė 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo sumą, kuri šiuo konkrečiu atveju yra per didelė. Be to, be pagrindo sureikšminęs ieškovės nedarbingumo faktą, kuris neparemtas jokiais įrodymais, ir sprendime nurodęs, kad „... ieškovė <...> negalėjo įsidarbinti“, teismas iš esmės faktiškai atlygino ieškovei ne neturtinę žalą, o jai padarytą turtinę žalą, t. y. tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas (CK 6.283 str. 2 d.), kurių dydžius privalėjo įrodyti, tačiau neįrodė ieškovė pagal bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifiką.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad po patirtos traumos negalėjo be kitų žmonių pagalbos nuvykti pas gydytojus ir gydymo įstaigas. Tam reikėjo samdyti žmones ir naudotis taksi paslaugomis. Visa tai kainavo apie 300 Lt. Pateikti teismui rašytinių įrodymų negalėjo, nes paslaugomis naudojosi pagal žodinį susitarimą. Mano, kad ši suma yra kaip patirta turtinė žala. Teigia, jog viena augina dvi nepilnametes dukras, šeimos išlaikymui ir pragyvenimui privalėjo pinigų skolintis iš artimųjų, motinos ir seserų, be to, turi įsipareigojimų AB DnB NORD bankui. Nesutinka su atsakovo samprotavimas, kad tokio sužalojimo pasekmės (sugipsuotos kojos, ramentai) jai visai netrukdė įsidarbinti. Priešingai, iki netekdama darbo ji dirbo pardavėja, todėl suprantama, kad toks darbas yra fizinis. Dėl šių aplinkybių, ji ir jos šeima negavo numatytų bei galimų labai svarbių pajamų.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į skundą nurodytus argumentus .Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės nagrinėjant bylą. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Pirmos instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, bet nukrypo nuo teismų praktikos nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį bei pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus neteisingai nustatė priteistinos turtinės žalos dydį, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas.
Apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovei priteistos turtinės žalos dydžio iš dalies yra pagrįsti. Rašytiniai bylos įrodymai (b.l.16-19) patvirtina, kad ieškovė patyrė 734,56 Lt turtinę žalą, o ne 802,48 Lt turtinę žalą, kurią priteisė pirmos instancijos teismas (vaistai - 227,61 Lt, reabilitacijos procedūros pagal pateiktus grynų pinigų mokėjimo kvitus - 384 Lt, o ne 269 Lt kaip nurodo apeliantas, avalynė - 99,95 Lt, ekspertizės apmokėjimas - 23 Lt). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei samdytų žmonių ir taksi paslaugos kainavo 300 Lt. Todėl šis atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas yra nepagrįstas. Byloje taip pat nėra įrodymų, pagrindžiančių ieškovės negautas pajamas, nėra įrodymų, kad gydymosi laikotarpiu jai, kaip bedarbei, buvo pasiūlytas darbas, todėl atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas dėl „negautų numatytų bei galimai labai svarbių pajamų“ yra deklaratyvaus pobūdžio ir neįrodytas (CPK 178 str.).
Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, reikia įvertinti turinčių įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui kriterijų visumą: aplinkybes, kurios mažina neturtinės žalos atlyginimo dydį, ir aplinkybes, kurios jį didina. Sveikatos gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sužalojimo padariniai bei dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Iš Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr.G 139/09 (05) matyti, kad J. U. dėl padarytų sužalojimų ( kairės blauzdos išorinio ir vidinių kulkšnelių, kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto lūžio su kairės pėdos išnirimu) sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l.6). Iš ligos istorijos Nr.4516 išrašo matyti, kad ieškovei dėl padarytų sužalojimų rekomenduota kojos neminti 6 savaites, nedarbingumo lapelis Nr.4401228 išduotas nuo 2008-12-19 iki 2008-12-31, nedarbinga mažiausiai 2 mėnesius (b.l.7). Iš Hidrometeorologijos tarnybos informacijos skyriaus 2009-12-03 pažymos Nr. (5.58.22)-B8-1276 apie meteorologines sąlygas matyti, kad 2009-12-19 oro temperatūra nuo 8 val. iki 14 val. buvo nuo minus 1,0 laipsnio C iki minus 1,4 laipsnio C, vėjo kryptis pietryčių, vidutinis vėjo greitis 3 m/s, nuo 7val.45 min. iki 11 val.30 min. buvo dulksna, protarpiais lijo, nuo 11 val.30 min. iki 15 val. snigo, nuo 7 val.45 min. per visą dieną tęsėsi lijundra ( b.l.58). Darytina išvada, kad ieškovei padarytų sužalojimų sunkumą ir dėl to gydymo trukmę iš dalies sąlygojo ir oro sąlygos, dėl kurių, kaip nurodė ir pati ieškovė, buvo plikšala ir labai slidu, t.y. sužalojimų sunkumą, pobūdį sąlygojo ne tik atsakovo neveikimas ( nebuvo pabarstyta smėlio, įspėjamojo ženklo būti atsargiam, neįrengti turėklai ir pan.), bet ir aplinkybės ( oro sąlygos), nepriklausančios nuo atsakovo valios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant ieškovei neturtinės žalos dydį nebuvo įvertinti visi įrodymai, turintys reikšmės bylai bei neatsižvelgta į aplinkybes, turinčias reikšmės bylai bei teismų praktiką analogiškose bylose ( CPK 178 str., 185 str., LR CPK 6.250 str. 1, 2 d.). Civilinės atsakomybės paskirtis yra kompensacinė, todėl būtų neteisinga, nesąžininga ir neprotinga nustatyti didesnį nei 3 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris, teismo nuomone, prilygtų žalą padariusio asmens nubaudimui.
Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidas sudaro: 50 Lt žyminis mokestis, 1000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo - 174 Lt. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro – 29, 40 Lt ( b.l. 5, 63, 123 ). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ir priteisiamos pagal LR CPK 93 str. 2, 4 d. taisykles. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovo CPK 88 str.1 d.3 p., 92 str. pagrindais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimą pakeisti sumažinant J. U. iš AB „Pasvalio žemtiekimas“ priteistos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo dydį ir teismo sprendimą išdėstyti taip:
Priteisti iš AB „Pasvalio žemtiekimas“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , 734,56 Lt ( septynis šimtus trisdešimt keturis litus 56 centus) turtinės ir 3 500 Lt ( tris tūkstančius penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimą, 1003 Lt bylinėjimosi išlaidų J. U., a.k(duomenys neskelbtini) naudai bei 29,40 Lt ( dvidešimt devynis litus 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.