Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant prokurorei E. A., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, gyv. Savanorių pr. 46-126, Vilniuje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 str. 1 d., 300 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate, neteisėtai, neturėdama leidimo verstis profesine veikla 2009-01-09 nenustatytoje vietoje neteisėtai paėmė 800 Lt atlygį iš L. J. (pagal pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 473027) už teisines paslaugas ir 2009-02-03, 2009-03-17, 2009-04-30, 2010-05-18, 2009-07-13, 2010-09-01, 2010-09-10 neteisėtai gynė L. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1-53-655/2009 dalyvaudama teismo posėdžiuose Vilniaus m. 2 apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79a, Vilniuje; 2009-03-18 ir 2009-04-21 neteisėtai gynė kaltinamąjį V. D. baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-296/2009 dalyvaudama teismo posėdžiuose Vilniaus m. 1 apylinkės teisme, esančiame Laisvės pr. 79a, Vilniuje; 2009-03-12 nenustatytoje vietoje neteisėtai paėmė 1000 Lt atlygį už teisinių paslaugų tiekimą (pagal kvitą pinigų priėmimo kvitą LAT 473029) iš nenustatyto asmens; 2009-10-23 nenustatytoje vietoje paėmė 2000 litų už teisinių paslaugų tiekimą (pagal kvitą pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 473031) iš S. M., t.y. tokias savo veiksmais versliškai ėmėsi profesinės veiklos neturėdama leidimo advokato veiklai.

Be to, M. M. po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate, 2009-01-09 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą Ser. LAT Nr. 473027, kuriame įrašė „advokatė M. M.“, bei pasirašė šį kvitą, taip suklastojo dokumentą.

Be to, M. M. po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate, 2009-03-12 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą Ser. LAT Nr. 473029, kuriame įrašė „advokatė M. M.“, bei pasirašė šį kvitą, taip suklastojo dokumentą.

Be to, M. M. po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate 2009-07-21 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą Ser. LAT Nr.473030, kuriame įrašė „advokatės M. M. kontora“, bei pasirašė šį kvitą, taip suklastojo dokumentą.

Be to, M. M. po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate 2009-10-23 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą Ser. LAT Nr.473031, kuriame įrašė „advokatė M. M.“, bei pasirašė šį kvitą, taip suklastojo dokumentą.

Be to, M. M. buvo kaltinama tuo, kad po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate, laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2009-03-12 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą Ser. LAT Nr. 473028, kuriame įrašė „adv. M. M.“, bei pasirašė šį kvitą, taip suklastojo dokumentą.

Be to, M. M. buvo kaltinama tuo kad, po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate 2009-03-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teisme teismo posėdžio metu, neturėdama teisėto pagrindo, pasirašė įspėjimą apie kito teismo posėdžio datą melagingai įrašydama „gynėja M. M.“, taip suklastojo dokumentą.

M. M. teisme kalta neprisipažino, tačiau teigė faktines aplinkybes pripažįstanti. Pagal Advokatūros įstatymą dėl advokatų įrašymo ar išbraukimo iš sąrašo sprendžia advokatų taryba. Advokatų tarybos posėdis buvo sausio 22 dieną. o garbės teismo sprendimo ji nebuvo gavusi. Garbės teismo posėdyje ji dalyvavo sausio 8 dieną, o sausio 20 dieną registruotu paštu gavo garbės teismo sprendimą. Ji sprendimo neskundė, nebenorėjo verstis advokato praktika. Kai Advokatų taryba priėmė sprendimą išbraukti ją iš praktikuojančių advokatų sąrašo, po to jokių naujų susitarimų ji nesudarinėjo ir nebesivertė advokato praktika, neteikė paslaugų už atlygį. Kvitai, kurių klastojimu ji yra kaltinama, buvo išrašyti už ankstesnių paslaugų suteikimą. Nuo vasario iki rugsėjo 10 dienos, kas nurodyta ir kaltinime, ji kaip gynėja dalyvavo teismo posėdžiuose pagal iš anksčiau sudarytą susitarimą, nes galvojo pabaigti susitarimą vykdyti. Dėl išrašytų kvitų parodė, kad tai yra skolos už atliktas paslaugas pagal susitarimą. Pas ją ir dabar yra žmonių, kurie iki šios dienos yra neatsikaitę.

Liudytoja L. J. teisme parodė, kad pačioje pradžioje tikrino, ar M. M. yra advokatų sąraše. Tai buvo maždaug 2006 metais. Jei žinotų, kad reikalingos datos, būtų pasiruošusi. Mano, kad buvo 2006 metai. Po to prasidėjo teismo posėdžiai. Teigia, kad M. M. buvo jos advokate, su ja buvo sudarytas susitarimas, ar buvo pasirašyta sutartis, šiuo metu tiksliai nepamena. Su advokate buvo sutarta suma, už kurią ji dirbs iki sprendimo priėmimo pirmojoje instancijoje. Bet kadangi byla nusitęsė 5 metams, su advokate buvo tartasi dėl tolimesnės gynybos, buvo sutarta suma. Yra pridėtas kvitas. Kai tyrėja klausė, L. J. pateikė kvitą. Maždaug 3000 litų sumai kvitas. Išrašyti kvitai buvo. Dėl sumų su advokate tarėsi žodžiu, nesu buvo pasirašytas susitarimas. Pradžioje buvo susitarta. Likusi suma buvo paimta vėliau, tačiau dar iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi advokatė pasakė, kad taip reikia. Nurodė, kad pinigus advokatei mokėjo 2 kartus. Teismo posėdyje sužinojo, kad jos advokatė jau nebe advokatė. Bandė viską išsiaiškinti, tačiau advokatė telefonu neatsiliepė. Teisėja paaiškino, kad ją išbraukė iš advokatų sąrašo už kažkokią bylą, bet neaiškino už kokią. Aiškintis nebuvo prasmės. Kada susimokėjo pinigus, jis pasakyti negali, nes neatsimena.

L. S. M. teisme parodė, kad M. M. pažįsta nuo 2008 metų. Sudarė sutartį, kad ši padėtų paruošti dokumentus. 2008 metais S. M. išsinuomavo patalpas ir dar norėjo paimti palėpę, todėl kreipėsi į advokatę, kad ši padėtų sutvarkyti dokumentus. 2008 metų spalio mėnesio pradžioje sudarė sutartį ir iki spalio 3 įnešė avansą, o 24 spalio S. M. padarė operaciją, ji serga onkologinė liga, 4 stadija. Ji prastai jautėsi, todėl su advokate susitiko tik po 4 mėnesių. Margarita jai pradėjo ruošti dokumentus, susitarimus. Teigia, kad sutartį su advokate sudarė ko gero rugsėjo gale, su advokate pradėjo bendrauti vasario pradžioje, tai buvo 2009 metų vasaris-kovas. Po to S. M. vėl darė chemiją, tad su advokate bendravo mažai. Po to Margarita vėl paprašė įnešti tuos pinigus, dėl to, kad darbo yra labai daug, ji sutikimą darė su ta firma. Jau 2010 metais darė susitikimą su ta firma. Pervedimą jie padarė 2009 lapkričio mėnesį. 2010 metais S. M. atsisakė advokatės paslaugų, kadangi, jos manymu, advokatė nevykdė savo įsipareigojimų. Sąskaitą–faktūrą gavo, kai sumokėjo pinigus. Advokatė ją išrašė adresu (duomenys neskelbtini), ofise. Atitiko nurodyta dokumente data ir data, kai sumokėjo pinigus. Kai pradėjo bendrauti su advokate, domėjosi ar ji verčiasi advokato praktika, o vėliau ne. Nurodė, kad pasirašydama sutartį su advokate, pinigų jai nesumokėjo, sumokėjo vėliau, sumokėjo už busimus darbus. 2000 litų sumokėjo jau po kažkurio laiko. Advokatė sakė, kad už tokį darbą jai mažai. Čia buvo jau 2010 metais, pabaigoje. Prieš nutraukiant sutartį. Pasakė, kad nereikia pasirašyti dokumentų. 2000 litų buvo sumokėti 2009 metais. Advokatė žadėjo, kad bus įregistruoti visi dokumentai Registrų centre. Nuo sutarties pasirašymo iki laiko, kai S. M. grįžo po operacijos, nebuvo padaryti jokie advokatės veiksmai.

Liudytojas V. D. teisme parodė, kad buvo kaltinamosios klientas, eilę metų naudojausi jos paslaugomis iki tol, kol ši turėjo licenciją. Visada grynais pinigais atsiskaitydavau už paslaugas, visada gaudavo kvitus, su advokate buvo pasirašoma sutartis. Kvitas buvo išrašomas tada, kai sumokami pinigai. Jis pasirašydavo sumokėdamas pinigus. Jis negali tvirtinti, ar kvito surašymo data atitikdavo kvito paėmimo dieną. Jis ne visada laiku sumokėdavo pinigus, juos galėdavo sumokėti ir po dviejų mėnesių. Kvite būdavo nurodoma ne paslaugų atlikimo data, bet pinigų sumokėjimo data. Parodžius 2009 m. liepos 21 d. pinigų priėmimo kvitą Nr.473030 liudytojas parodė, kad jame yra jo parašas. Kvito jis nepasiėmė, nes pasirašius kvitą jam kaltinamoji pasakė apie licencijos praradimą, ir jis pinigų nesumokėjo. Advokatė pasakė, kad negali atstovauti, kad gali padėti tvarkyti dokumentus. Jis atsisakė tų paslaugų ir kvito nepaėmė. Nuo tada jų bendradarbiavimas nutrūko. Pagal parodytą kvitą jis pinigų nesumokėjo.

Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarties nuorašo matyti apie 2010-10-04 pranešimą prokurorui dėl M. M. dalyvavimo teismo posėdžiuose po jos išbraukimo iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo (t. 1, b. l. 8).

Iš teismo posėdžio protokolų nuorašų matyti, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo posėdyje M. M. dalyvavo baudžiamojoje byloje kaip advokatė ir kaltinamojo V. D. gynėja 2009-03-18 d. (t. 1, b. l. 14-23), 2009-04-21 d. (t. 1, b. l. 27), po 2009-03-18 teismo posėdžio M. M. kaip gynėja pasirašė ant pranešimo apie būsimą teismo posėdį 2009-04-21 d. 9 val. (t. 1, b. l. 118).

Iš 2009-01-22 Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos posėdžio protokolo išrašo kopijos matyti, kad nuspręsta Lietuvos advokatūros advokatų tarybos garbės teismo 2009-01-08 sprendimu panaikinus M. M. pripažinimą advokate, M. M. išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2009-01-08 (t. 1, b. l. 28, 101).

Iš teismo posėdžio protokolų nuorašų matyti, kad M. M. dalyvavo teismo posėdžiuose kaip advokatė ir kaltinamosios L. J. gynėja 2009-02-03, 2009-03-17, 2009-04-30, 2010-05-18, 2010-09-01, 2010-09-10 (t. 1, b. l. 76-80, 85-98).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog tyrimo metu liudytoja L. J. pateikė pinigų priėmimo kvitų ir susitarimo kopijas (t. 2, b. l. 107-110).

Iš susitarimo ir advokato orderio nuorašų matyti, kad 2009-01-05 advokatė M. M. susitarė atstovauti klientą V. D. (t. 1, b. l. 115, 117).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti apžiūrėtų dokumentų požymiai (t. 1, b. l. 119-120).

Iš kratos protokolo matyti, kad iš M. M. 2010-10-24 buvo paimtos dvi pinigų priėmimo kvitų knygelės, orderių knygutė, susitarimų registracijos žurnalas (t. 2, b. l. 34-35).

Iš apžiūros protokolo matyti kratos metu paimtų daiktų požymiai (t. 2, b. l. 37-43).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog tyrimo metu liudytoja S. M. pateikė sąskaitų už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitų kopijas (t. 2, b. l. 54-59).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad M. M. po jos išbraukimo iš Praktikuojančių advokatų sąrašo dalyvavo teismo posėdžiuose, ėmė pinigus iš klientų ir taip neteisėtai vertėsi advokatės profesine veikla. Be to, teismas nustatė, kad M. M. nebebūdama advokate imdama pinigus iš klientų šiems išrašinėjo pinigų priėmimo kvitus, kuriuose įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie save kaip „advokatė M. M.“ arba „advokatės M. M. kontora“. Tokią teismo išvadą patvirtina kaltinamosios parodymai, kuriuose ji pripažino įvykių faktus ir objektyviai atliktus veiksmus, teismo aukščiau išdėstyti rašytiniai dokumentai, t. y. teismo posėdžių protokolai, pranešimas apie būsimą teismo posėdį, Advokatų tarybos posėdžio protokolas, kuriuo ji buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo, susitarimai su klientais ir jiems išrašyti pinigų priėmimo kvitai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia neteisėtu vertimusi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Neteisėtumas apibūdinamas tuo, kad kaltininkas versliškai ar stambiu mastu daro straipsnio dispozicijoje nurodytas veikas, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga. Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė, kad 2009-01-08 Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo sprendimu buvo panaikintas iki tol advokatės M. M. pripažinimas advokate. Remiantis šiuo sprendimu 2009-01-22 advokatų tarybos posėdyje M. M. buvo išbraukta iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2009-01-08 dienos. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (2004 m. kovo 18 d. Nr. IX-2066) 17 straipsnis numato, kad teisę verstis advokato veikla turi į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą, t. y. į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas, įrašyti advokatai, kurie turi jiems išduotą teisingumo ministro nustatytos formos teisės verstis advokato veikla liudijimą. Išbraukus M. M. iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo ji teisės vykdyti advokatės veiklą nebeturėjo, todėl jos vertimasis šia veika nuo 2009-01-08 buvo neteisėtas, t. y. neturint advokatės profesinei veiklai privalomo leidimo. Kita vertus, byloje surinkti duomenis, kuriuos teismas įvertino logiškai juos siedamas vieną su kitais, patvirtina, kad M. M. vykdydama neteisėtą advokatės veiklą iš to gavo pajamas ir turėjo ekonominę naudą. Iš liudytojos L. J. paimtas pinigų priėmimo kvitas Nr.473027 patvirtina, kad liudytoja M. M. 2009-01-09 sumokėjo 800 litų. Teisme liudytoja patvirtino, kad su advokate M. M. buvo sutarta suma, už kurią ši dirbs iki sprendimo priėmimo pirmos instancijos teise. Tokiu būdu nustatyta, kad M. M. po dalyvavimo Advokatų garbės teismo posėdyje 2009-01-08 jau kitą dieną skubėjo iš L. J. paimti pinigus ir ją toliau kaip kaltinamosios gynėja atstovavo teisme iki 2010-09-10 teismo posėdžio, nors tokios teisės daryti ji nebeturėjo. L. S. M. teisme parodė, kad sutartį su advokate M. M. sudarė 2008 metų spalio mėnesio pradžioje, ką patvirtina 1500 litų avanso sumokėjimo advokatei faktas (t. 2, b. l. 56-57), vėliau liudytoja sirgo ir su advokate pradėjo bendrauti 2009 metų vasarį-kovą, t. y. tuo metu kai M. M. nebeturėjo teisės verstis advokatės profesine veikla. L. S. M. parodė, kad pinigus M. M. pervedė šios prašymu 2009 lapkričio mėnesį, ką patvirtina rašytiniai dokumentai (t. 2, b. l. 58-59), nuo sutarties pasirašymo iki laiko, kai S. M. grįžo po operacijos, nebuvo padaryti jokie advokatės veiksmai. Tokie liudytojos parodymai patvirtina, kad pinigai M. M. buvo sumokėti už jos neteisėtą advokatės veiklą. Be to, teismas nustatė, kad susitarimas dėl kaltinamojo V. D. gynybos su advokate M. M. buvo sudarytas ir 3000 litų už šias paslaugas buvo sumokėti 2009-01-05 dieną (t. 1, b. l. 116, 117), teisme M. M. neteisėtai kaip V. D. gynėja dalyvavo iki 2009-04-21, t. y. tokiu būdu gavo pinigus už visą sutarties turinį ir neteisėtą jos profesinę veiklą nuo 2009-01-08 dienos. Ant pinigų priėmimo kvito Nr.473029 nurodytas sutarties numeris atitinka sutarties sudarymo datą, todėl tai paneigia kaltinamosios parodymus, jog šiuos pinigus ji gavo už ankstesnius susitarimus su klientais, t. y. teisėtai.

Įvertinus padarytos veikos požymius teismas pripažįsta, kad M. M. veiksmai šioje dalyje atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kuo remiantis teismas ją pripažįsta kalta.

Teismas šalina šioje dalyje jokiais įrodymais nepatvirtintą aplinkybę, jog M. M. laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2009-03-12 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai paėmė 800 Lt atlygį iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už teisinių paslaugų tiekimą (pagal pinigų priėmimo kvitą LAT kvitą Nr. 473028), nes kvite nėra nurodyta ir išnaudojus visas galimybes liko nenustatyta kvito surašymo data ir pinigų paėmimo data ir laikas, kas nepašalina abejonės, kad pinigai galėjo būti sumokami už ankstesnes paslaugas ar paimti M. M. teisėtai verčiantis advokatės veikla.

Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad M. M. padarė ir dokumentų klastojimo nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnyje. Teisės teorijoje ir teismų praktikoje šio nusikaltimo dalyku pripažįstamas rašytinis dokumentas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymu, taip pat juridinių faktų ar turinčių juridinę reikšmę aplinkybių įrodymu. Dokumentas laikomas suklastotu ir tais atvejais, kai kaltininkas iškraipo dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, kurio turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys. Subjektyviajam šio nusikaltimo požymiui (kaltei) yra būdinga tiesioginė tyčia, t. y. pagamindamas netikrą ar klastodamas tikrą dokumentą, jį panaudodamas, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant ar panašiai.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai, o būtent pinigų priėmimo kvitai, kurių numeriai 473027, 473029, 473030, 473031 ir liudytojų parodymai apie pinigų mokėjimą M. M. kaip advokatei, kaltinamosios pripažintas kvitų išrašymo faktas, kad šiuose dokumentuose M. M. nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad yra advokatė ar veikia advokatės kontoros vardu, ir taip tyčia suklastojo dokumentus. Kaltinamoji pripažino, kad 2009-01-08 dalyvavo Advokatų garbės teismo posėdyje, tokiu būdu žinojo apie šio teismo sprendimą panaikinti jos pripažinimą advokate. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (2004 m. kovo 18 d. Nr. IX-2066) numato, kad sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas advokatu, pripažinti negaliojančiu turi teisę Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismas (17 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 17 straipsnio 2 dalis). Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad advokatas netenka advokato vardo nuo sprendimo pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos. Tokiu būdu, po Advokatų garbės teismo 2009-01-08 dienos sprendimo M. M. prarado advokato vardą ir nebegalėjo juo naudotis, tačiau ji tyčia elgėsi priešingai ir tokį savo vardą įrašė į pinigų priėmimo kvitus, kuriuos išrašė po to kai buvo panaikintas sprendimas ją pripažinti advokate. Remiantis padaryta veika, jos požymiais ir nustačius tyčią kaip kaltės formą teismas M. M. pripažįsta kalta dėl pinigų priėmimo kvitų, kurių numeriai 473027, 473029, 473030, 473031, suklastojimo. Šiuo atveju teismas pastebi, kad nusikalstamai veikai dėl kvito Nr.473030 suklastojimo neturi reikšmės tai, kad liudytojas V. D. kvito nepaėmė ir juo nepasinaudojo tuoj po kvito išrašymo sužinojęs apie tai, kad M. M. nebeturi leidimo advokatės veiklai. Tikrovės neatitinkantys duomenys „advokatės M. M. kontora“ buvo objektyviai atspindėti ir įrašyti oficialiame dokumente, nors po to šie duomenys buvo žodžiu paneigti ir pasakyta tiesa, tačiau tai įvyko jau po tyčinio dokumento suklastojimo, ką galima vertinti kaip kaltininkės aktyvią atgailą neturinčią reikšmės jos veikos kvalifikacijai.

M. M. byloje buvo kaltinama tuo, kad po to, kai Lietuvos advokatūros advokatų garbės teismo 2009-01-08 sprendimu buvo panaikintas jos pripažinimas advokate, laikotarpiu nuo 2009-01-09 iki 2009-03-12 ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje neteisėtai užpildė kvitą Ser. LAT Nr. 473028, kuriame įrašė „adv. M. M.“, bei pasirašė šį kvitą, taip suklastojo dokumentą. Išnagrinėjus bylą teismas, kaip jau minėta aukščiau nuosprendyje, liko nenustatęs šio kvito surašymo datos ir laiko, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad yra įrodytas šio dokumento klastojimas advokatei M. M. nebeturint advokatės vardo. Kaltinamosios versija apie tai, kad ji kvitą galėjo išsirašyti ir anksčiau, t. y. iki pinigų gavimo dar būdama advokate, liko nepaneigta. Tokią įmanomą situaciją patvirtina kratos metu paimta pinigų priėmimo kvitų knygutė ir joje esantys kvitai, kurie išrašyti ne chronologine tvarka (2008-06-04 kvitas Nr.473014 išrašytas po 2008-07-10 dienos kvito, arba 2008-02-14 kvitas Nr.473019 išrašytas net po 2008-08-22 dienos kvito). Nenustačius tikslaus šio kvito surašymo laiko, visas abejones, kurios liko nepašalintos išnaudojus visas galimybes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, vertinant kaltinamo asmens naudai, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad M. M. padarė šią jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl ją išteisina.

Be to, M. M. byloje buvo kaltinama tuo, kad 2009-03-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teisme teismo posėdžio metu, neturėdama teisėto pagrindo, pasirašė įspėjimą apie kito teismo posėdžio datą melagingai įrašydama „gynėja M. M.“, taip suklastojo dokumentą. Vertindamas M. M. veiksmus šioje dalyje teismas nustatė, kad šio dokumento pasirašymo metu M. M. nebeturėjo advokatės vardo, neteisėtai dalyvavo teismo posėdyje, tačiau jame dalyvavo būtent kaip kaltinamojo V. D. gynėja, kas užfiksuota ir teismo posėdžio protokole. Tokiu būdu pasirašydama ir nurodydama save kaip gynėją pranešime apie būsimą posėdžio datą ir laiką M. M. tuometinės tikrovės faktų neiškraipė, asmeniniu suvokimu save vertino kaip gynėją ir tiesioginės tyčios klastoti dokumento turinį neturėjo. Teismas nenustatęs šioje dalyje visų inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių visumos priverstas M. M. išteisinti jai nepadarius šios nusikalstamos veikos.

Teismas įvertinęs kaltinamosios veiksmus dėl dokumentų klastojimo, kurie buvo ne atsitiktiniai, bet sąmoningi ir padaryti ne vieną kartą, kaip būdas pateisinant savo neteisėtą profesinę veiklą, nemato pagrindo dokumentų klastojimo veikas vertinti kaip mažareikšmes veikas ir dėl to bylą M. M. atžvilgiu šioje dalyje nutraukti.

Iš byloje esančių gydymo įstaigų pažymų matyti, kad M. M. VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, psichiatrijos ligoninėje ar priklausomybės ligų centre negydyta (t. 2, b. l. 81, 82, 83), todėl yra pakaltinama bei būdama baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

M. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę M. M. teismas atsižvelgia į jos padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jos asmenybę. M. M. veikdama tiesiogine tyčia padarė vieną apysunkį ir keturis nesunkius nusikaltimus, šias veikas padarė pirmą kartą (t. 2, b. l. 79), įvykio metu buvo bausta už administracinės teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 73-77), turimais duomenimis naujų nusikalstamų veikų šiuo metu nėra padariusi, ji netekėjusi, nedirbanti. Įvertinus šias ir kitas reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant M. M. kaip bausmę pinigines baudas, jų dydį nustatant įvertinus nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakciją. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu dėl padarytų veikų idealios sutapties.

Kaltinamajai M. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 24-25) įvertinus įstatymo garantuotą teisę į apeliacinį bylos nagrinėjimo procesą paliktina iki nuosprendžiui įsiteisėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, iš N. M. buvo paimti: dvi pinigų priėmimo kvitų knygelės, orderių knygutė, susitarimų registracijos žurnalas (t. 2, b. l. 34-35). Įvertinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatas nuosprendžiui įsiteisėjus užpildyta kvitų knygelė ir susitarimų registracijos žurnalas grąžintini M. M., advokato orderių knygelė perduotina Lietuvos advokatūrai, pinigų priėmimo kvitų knygelė su joje esančiais suklastotais dokumentais – sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d. teismas

nusprendė:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir skirti 35 MGL (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl kvito Nr. 473027 klastojimo) ir skirti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl kvito Nr. 473029 klastojimo) ir skirti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl kvito Nr. 473030 klastojimo) ir skirti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl kvito Nr. 473031 klastojimo) ir skirti 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) dydžio baudą.

M. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl kvito Nr. 473028 klastojimo) ir pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (dėl 2009-03-18 Vilniaus m. 1 apylinkės teisme teismo įspėjimo klastojimo) nesant jos veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinę bausmę M. M. skirti 35 MGL (keturių tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

M. M. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kvitų knygutę (serija LAT Nr. nuo 217301 iki 217350) ir susitarimų registracijos žurnalą grąžinti M. M., orderių knygutę (orderių numeriai nuo 601001 iki 601100) perduoti Lietuvos advokatūrai, pinigų priėmimo kvitų knygutę (serija LAT Nr. nuo 473001 iki 473050) sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.