Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2212-990/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-17
Bylos Nr.
1-2212-990/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
Z. L.
Nukentėjusysis
E. L.
Advokatai
Anatolijus Svila
Baudžiamoji byla Nr. 1-2212-990/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53973-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.; 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,sekretoriaujant Audronei Glambienei,dalyvaujant kaltinamajam Z. L. (Z. L.), kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,vertėjai Audronei Adomavičienei,prokurorui Gaudentui Balčiūnui,nukentėjusiajai E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), be išsilavinimo, susituokęs, neįgalus, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nusikalstamos veikos aplinkybės

Z. L. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val., viešoje vietoje- UAB „Dailena“ valdomoje maisto prekių parduotuvėje, esančioje T. Š. g. 20, Vilniuje, dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo be aiškios priežasties tyčia kumščiu trenkė minėtos parduotuvės pardavėjai E. L. į kaktą, tokiu būdu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką bei padarydamas E. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį tarpuakio ir nosies nugarėlės srities odos nubrozdinimu, nosikaulių lūžiu, abiejų akių patinimu.

Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Z. L. parodė, kad jam pareikšto kaltinimo esmę jis supranta, kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis pripažįsta iš dalies ir sutinka duoti parodymus. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. jis užėjo į parduotuvę, esančią T. Š. g. 20, Vilniuje, nusipirkti maisto. Už pasirinktas prekes jis sumokėjo, tačiau pardavėja duodama grąžą pasakė, kad jis „paimtų grąžą ir eitų von iš parduotuvės“. Jis buvo neblaivus, todėl susinervinęs paėmė grąžą ir pastūmė parduotuvėje esančią vitriną, kuri nukrito ir sudužo. Jis pripažino, jog šiais veiksmais jis pažeidė viešąją tvarką ir dėl tokio savo elgesio labai gailėjosi, tačiau nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl E. L. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nurodė, jog pardavėjos jis nemušė ir nepastebėjo, kad vitrinos pastūmimu jis galėjo sužaloti žmogų. Po šio įvykio jis iš parduotuvės išėjo, jį sulaikė policijos pareigūnai, atvažiavę pas jį į namus. Įvykį matė jo žmona, brolis, kaimynas ir viena moteris.

Ikiteisminio tyrimo metu Z. L. parodė, kad jis yra neįgalus nuo vaikystės, dėl ligos jis nelankė mokyklos ir ne vieną kartą gydėsi psichiatrinėse ligoninėse. 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. jis su žmona L. L. ir broliu M. L. nuėjo į parduotuvę, esančią T. Š. g. 20, Vilniuje, apsipirkti. Pasiėmęs keletą maisto produktų jis padavė pinigus pardavėjai, kuri atiduodama grąžą pradėjo keiktis ir įžeidinėti jį necenzūriniais žodžiais rusų kalba, sakydama „zaberaj svoju zdačiu i von otsiuda“, dėl ko jis labai supyko ir ranka trenkė į prekystalio vitriną. Jis pripažino, kad apgadino parduotuvės vitriną ir sutinka atlyginti padarytą žalą, tačiau nurodė, jog pardavėjai į kaktą jis netrenkė ir jos nelietė, pats jis nematė, bet mano, kad pardavėja galėjo susižaloti nuo vitrinos šukių. Tuomet jis su broliu ir žmona išėjo namo, o po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Su pardavėja jis pastoviai nesutarė dėl aptarnavimo kokybės, pastaroji visą laiką nemaloniai bendravo ir blogai aptarnavo. Dėl to, kas įvyko, jis gailisi, mano, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis ir išprovokavo jo tokį elgesį (b. 1. 62, 68).

Teisiamojo posėdžio metu E. L. parodė, jog ji dirbo (duomenys neskelbtini), kai 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. į parduotuvę atėjo vienas iš pastovių klientų Z. L., kuris buvo neblaivus, pradėjo prie jos kabinėtis, sakė necenzūrinius žodžius, reiškė jai antipatiją. Su Z. L. dar buvo jo žmona ir brolis, jie parduotuvėje be leidimo pradėjo ragauti prekes, po to Z. L. pasakė jai, jog ji jam nepatinka ir ko ji žiūri. Z. L. priėjus prie kasos ji pasakė, jog jeigu jie apsipirko, tai tegul eina iš parduotuvės. Tuomet Z. L. kumščiu trenkė jai į veidą ir tuo pačiu smūgiu nustūmė ant prekystalio stovėjusią vitriną, kuri nugriuvo ir sudužo, be to, norėjo suduoti jai antrą kartą, tačiau išsigandusi Z. L. žmona paėmė pastarąjį už rankos ir jie pasišalino iš parduotuvės. Po suduoto smūgio į veidą jai pradėjo bėgti kraujas, tuomet ji iškvietė policiją ir apsaugos darbuotoją.

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. parodė, jog 2016 m. lapkričio 17 d. apie 17.00 val. į maisto prekių parduotuvę, esančią T. Š. g. 20, Vilniuje, atėjo iš matymo pažįstamas vyriškis, vardu Z., gyvenantis T. Š. g. 18, Vilniuje, kuris pirko maisto prekes. Ji jam pasvėrė sausainių ir pasakė, kiek reikia mokėti. Z. nepatiko kaina ir svoris, pasakė, kad viskas brangu, tačiau už prekes sumokėjo. Imdamas grąžą jis pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, po to be jokios priežasties vieną kartą trenkė kumščiu į vitriną, kuri priklauso (duomenys neskelbtini), vitrinos stiklas sudužo ir tuo pačiu smūgiu Z. pataikė jai į kaktą, kurią praskėlė. Po to Z. norėjo suduoti jai dar vieną smūgį, bet ji atsitraukė ir paspaudė pavojaus mygtuką, po ko Z. pabėgo. Z. yra pastovus parduotuvės klientas, kuris, būdamas parduotuvėje, dažnai keikdavosi necenzūriniais žodžiais, spardydavo duris, tačiau dėl to pareiškimo policijai ji nebuvo rašiusi (b. l. 19-20).

Teisiamojo posėdžio metu J. L. parodė, kad ji su vyru Z. L. vakare užėjo į parduotuvę apsipirkti, už prekes susimokėjo prie kasos, tačiau duodama grąžą pardavėja jos vyrui pasakė „imk savo grąžą ir eik tu na...“. Tokie pardavėjos žodžiai jos vyrą sunervino ir išprovokavo, jis trenkė delnu į vitriną, kuri nukrito ir sudužo, tačiau pardavėjos jis nelietė. Ar vitrinos stiklo šukės galėjo sužaloti pardavėją, ji nematė. Pasiėmę savo prekes jie išėjo namo. Šį įvykį dar matė kaimynas Kęstas, vyro brolis ir viena moteriškė. Po kiek laiko į namus atvyko policija su apsaugos darbuotoju.

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. parodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. apie 19.00 val. ji kartu su savo vyru Z. L. ir jo broliu M. L. (M. L.) nuėjo į parduotuvę, esančią T. Š. g. 20, Vilniuje. Jie visi kartu apsipirkinėjo minėtoje parduotuvėje, o pardavėja, kurią ji pažįsta tik iš matymo, visą laiką įtartinai spoksojo į juos, lyg įtardama juos dėl kažko. Susimokėdamas už prekes jos vyras padavė pardavėjai pinigus, tačiau pastaroji, paduodama grąžą, pasakė „pasiimk savo grąžą ir eik iš čia“. Jai tai buvo netikėta, ji negirdėjo, ar jos vyras ką nors atsakė. Ji stovėjo šalia ir matė, kad jos vyras supyko dėl to, kad pardavėja jį įžeidė, ir ranka pastūmė parduotuvėje esančią vitriną, kurioje buvo sudėtos kramtomosios gumos, žiebtuvėliai, sąskaitų papildymai. Vitrina, kuri buvo iš plastiko, sudužo. Ji matė, kad pardavėja, matyt, išsigando ir atšoko nuo vitrinos. Jos vyras pardavėjos nelietė, kadangi ši stovėjo už kasos. Ji nematė, kad pardavėja būtų buvusi sužalota. Vyro brolis tuo metu stovėjo, nieko nedarė. Parduotuvėje be jų dar buvo nepažįstama moteris ir vyras, vardu Kęstas, gyvenantis T. Š. g. 18, Vilniuje. Kraujo ar nubrozdinimų ant pardavėjos kūno ji nematė. Po to lauke ji matė pardavėją, tačiau kažkokių sužalojimų ant pastarosios veido ji nematė. Pasiėmę krepšius jie nuėjo namo. Po kurio laiko į namus atvažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė (b. 1. 24).

Teisiamojo posėdžio metu K. C. parodė, jog 2016 m. lapkričio 17 d. po darbo jis užvažiavo į parduotuvę apsipirkti, kurioje jau buvo jo kaimynas Z. su žmona ir broliu. Tuo metu jis girdėjo, jog tarp Z. ir pardavėjos tarsi buvo įvykęs kažkoks žodinis konfliktas, Z. garsiai kalbėjo. Nuėjęs pasiimti alaus jis išgirdo, jog nukrito vitrina. Po to jis girdėjo, jog pardavėja sakė, kad iškvies apsaugą, jos rankos drebėjo, tačiau kraujo ant pardavėjos jis nepastebėjo. Atsiskaitęs už prekes jis išėjo iš parduotuvės. Ar įvykio dieną Z. buvo išgėręs, jis nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu K. C. parodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d., tikslaus laiko jis neprisimena, jis atėjo į parduotuvę, esančią netoli jo namų, kurioje jau buvo Z., pastarojo žmona ir brolis. Tuo metu minėti asmenys kažką rinkosi iš prekių, jokio konflikto tarp jų ir pardavėjos jis negirdėjo. Jis nuėjo prie parduotuvėje esančio šaldytuvo ir tuomet išgirdo žodinį konfliktą tarp Z. ir pardavėjos. Dėl ko pastarieji konfliktavo, jis nežino ir į tai nekreipė dėmesio, jis iš šaldytuvo rinkosi alų. Rinkdamasis jis išgirdo trenksmą, atsisukęs pamatė, kad vitrina, stovėjusi prie kasos, nuvirto ir sudužo. Jis priėjo prie prekystalio. Pardavėja stovėjo ir pasakė Z. ir pastarojo šeimai, kad tuoj iškvies apsaugą. Jam atrodo, kad ant pardavėjos veido, nosies srityje kažkas raudonavo, tačiau ar bėgo kraujas ir ar ji buvo sužalota, jis pasakyti negali. Z. su šeima išėjo iš parduotuvės. Jis, priėjęs prie kasos, atsiskaitė už prekes, pardavėja jį aptarnavo, ji jautėsi gerai, jis nepastebėjo, kad pardavėja būtų buvusi sutrikusi, gal jis tiesiog neatkreipė dėmesio. Kas sudaužė vitriną, jis nematė (b. 1. 30).

Teisiamojo posėdžio metu T. B. parodė, jog visų nagrinėjamo įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau pamena, kad pagal iškvietimą su tą dieną dirbusiu kolega jis atvyko į parduotuvę ir pamatė, jog pardavėjos galva buvo kruvina. Jis iškvietė medikus, kurie sužalotą pardavėją nuvežė į gydymo įstaigą. Parduotuvėje ties prekystaliu viskas buvo išvartyta, dėl įvykusio incidento parduotuvė tuo metu nebedirbo. Nuvykus į Z. namus pastarasis elgėsi agresyviai, buvo neblaivus, rėkė.

Teisiamojo posėdžio metu T. S. parodė, jog patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, jog parduotuvėje, esančioje T. Š. g. 20, Vilniuje, sumušta pardavėja, sudaužyta vitrina. Atvykęs nurodytu adresu jis pastebėjo, jog prie kasos buvo išvartytos prekės, pardavėjos veidas buvo kruvinas, pastaroji nurodė, jog į parduotuvę atėjo iš matymo pažįstamas žmogus, vardu Z., kuriam kažkas nepatiko, jie susiginčijo ir Z. sudavė pardavėjai į veidą, sudaužė vitriną. Sužalotą pardavėją išvežė medikai. Dėl šio įvykio buvo sulaikytas Z. L..

Teisiamojo posėdžio metu M. L. parodė, jog kaltinamasis Z. L. yra jo brolis, todėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 82 straipsnio 2 dalies pagrindu jis atsisako duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu M. L. parodė, jog 2016 m. lapkričio 17 d. jis svečiavosi pas savo jaunesnįjį brolį Z., su šeima gyvenantį (duomenys neskelbtini). Visi kartu jie gėrė alų apie 11.00 val. ryto nuėjo į parduotuvę, esančią netoli nuo brolio namų. Atėjus į parduotuvę Z. su žmona rinkosi produktus, o jis stovėjo nuošalyje apie poros metrų atstumu nuo kasos. Netrukus Z. su Jelena priėjo prie kasos susimokėti už prekes, Z. padavė pinigus pardavėjai, o ji atidavė grąžą. Jis girdėjo, kaip Jelena kažką pasakė pardavėjai dėl pinigų. Pardavėja kalbėjo mandagiai, nesikeikė, tuo tarpu Jelena keikė pardavėją necenzūriniais žodžiais. Z. pardavėjai nieko nesakė, tik stovėjo ir klausėsi, kaip pardavėja ir Jelena tarpusavyje aiškinasi. Staiga visai netikėtai Z. kumščiu trenkė per stiklinę vitriną, esančią prie kasos, kuri krito ir sudužo. Vitrinos stiklai pabiro ant pardavėjos ir ši griuvo, bet tiksliai dėl ko ir kaip, jis neatsimena. Jis nematė, kad Z. suduotų smūgį pardavėjai. Susirinkę krepšius jie nuėjo namo. Jis padėjo nunešti pirkinius namo ir pats išvažiavo. Kas buvo toliau, jis nematė (b. 1. 27-28).

Specialistas, ištyręs E. L. kūną, nustatė šiuos kūno sužalojimus: tarpuakio ir nosies nugarėlės srities odos nubrozdinimą, nosikaulių lūžį, abiejų akių apatinių vokų vidinių kampų poodines kraujosruvas, kaktos ir nosies minkštųjų audinių patinimą. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2016 m. lapkričio 17 d. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietoje individualių požymių, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie įrankį (įrankius), neužfiksuota (b. 1. 32-33).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 17 d. 17.57 val. Z. L. iškvepiamame ore rasta 1,91 promilės alkoholio (b. l. 81).

Z. L. yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

VIEŠOSIOS TVARKOS PAŽEIDIMAS

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu Z. L. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo viešosios tvarkos pažeidimo pripažino, parodęs, kad supykęs dėl pardavėjos elgesio jis trenkė ranka į vitriną. Teismas, vertindamas baudžiamojo proceso metu surinktus duomenis, pažymi, kad Z. L. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, kuriais jis pripažino padaręs jam inkriminuojamą viešosios tvarkos pažeidimą, patvirtina kiti teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- E. L., J. L., K. C., T. S., T. B., M. L. parodymai, specialisto išvada, alkotesterio parodymai. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog Z. L. jam inkriminuojamus veiksmus padarė parduotuvėje, tai yra vietoje, kurioje nuolat lankosi ir turi teisę lankytis žmonės, todėl teismas daro išvadą, kad Z. L. smurtinio pobūdžio veiksmus atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju viešoje vietoje Z. L. pademonstruotas agresyvus elgesys bei smurto elementai, panaudoti parduotuvės inventoriaus bei darbuotojo atžvilgiu, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę- visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi sukelia ten esančių ar galinčių būti žmonių sumaištį ir didelį išgąstį.

NESUNKUS SVEIKATOS SUTRIKDYMAS

BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu Z. L. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nesunkaus sveikatos sutrikdymo nepripažino, parodęs, kad supykęs dėl pardavėjos elgesio jis trenkė ranka į vitriną, tačiau pardavėjai nesudavė. Vertindamas Z. L. pareikštą kaltinimą nesunkiai sutrikdžius E. L. sveikatą, teismas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio posėdžio metu E. L. nuosekliai tvirtino, kad ją sužalojo būtent Z. L. nagrinėjamų įvykių metu. Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam- nukentėjusiajam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, todėl vertinant nukentėjusiosios E. L. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių ir tik nustačius, kad nukentėjusiosios E. L. parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Nukentėjusiosios E. L. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusioji suvokė jos sužalojimo metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl teismas dėl jos parodymų, kad smūgį ranka nukentėjusiajai E. L. į veidą sudavė būtent Z. L., tikrumo neabejoja. Liudytojai J. L. ir K. C. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu duodami parodymus nurodė, jog tarp Z. L. ir parduotuvėje dirbusios pardavėjos E. L. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu Z. L. supykęs ant pardavėjos E. L. vienu rankos smūgiu, anot minėtų liudytojų, taikydamas į vitriną, buvusią šalia už prekystalio stovėjusios pardavėjos, vitriną nustūmė, kuri krisdama sudužo. Teismas, vertindamas šiuos įrodymus, konstatuoja, jog tarp neblaivaus Z. L. ir parduotuvėje dirbusios pardavėjos E. L. kilus žodiniam tarpusavio konfliktui Z. L., būdamas susierzinęs ir kupinas pykčio, tyčia ranka smogė vieną smūgį į nukentėjusiosios pusę, kurio metu pataikė pastarajai į veidą ir ją sužalojo bei tuo pačiu smūgiu užkabino šalia buvusią vitriną, kuri nukrito ir sudužo. Tai, kad nukentėjusioji E. L. įvykio metu buvo sužalota, patvirtinama teismo medicinos specialisto išvada, kurioje užfiksuota, jog E. L. nustatyti šie kūno sužalojimai: tarpuakio ir nosies nugarėlės srities odos nubrozdinimas, nosikaulių lūžis, abiejų akių apatinių vokų vidinių kampų poodinės kraujosruvos, kaktos ir nosies minkštųjų audinių patinimas, padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai 2016 m. lapkričio 17 d., taip pat iš dalies ir liudytojų T. S. bei T. B., kurie įvykio vietoje rado sužalotą nukentėjusiąją, parodymais. Nukentėjusiajai E. L. padarytų kūno sužalojimų pobūdis ir mechanizmas rodo, jog pastaroji buvo sužalota ne krintančios vitrinos stiklo šukėmis, o kietu buku daiktu, teismo vertinimu, kaltinamojo rankos smūgiu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Taigi abejoti nukentėjusiosios E. L. parodymais apie tai, kad būtent Z. L. tarpusavio žodinio konflikto metu sudavė nukentėjusiajai E. L. smūgį ranka į veidą, dėl ko nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, teismas neturi jokio pagrindo.

Pažymėtina, jog BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis- žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajai E. L. padaryti kūno sužalojimai- tarpuakio ir nosies nugarėlės srities odos nubrozdinimas, nosikaulių lūžis, abiejų akių apatinių vokų vidinių kampų poodinės kraujosruvos, kaktos ir nosies minkštųjų audinių patinimas, visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl Z. L. tyčinių smurtinių veiksmų (smūgio sudavimo nukentėjusiajai į veidą), kilo BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.

Apibendrindamas ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai, gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad Z. L., tyčia suduodamas vieną smūgį ranka nukentėjusiajai E. L. į veidą, padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, kurie vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

Z. L. tyčia suduodamas vieną smūgį ranka į nukentėjusiosios E. L. veidą padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, taigi Z. L. veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius.

Z. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje dėl aiškaus žmogaus negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo be aiškios priežasties panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios E. L. atžvilgiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi Z. L. veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymius.

Bausmių skyrimo motyvai

Z. L. padarė nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Spręsdamas dėl Z. L. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Z. L. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios pagal pobūdį ir pavojingumą priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltę jis pripažino iš dalies, tai yra patvirtino pažeidęs viešąją tvarką ir gailėjosi dėl tokio netinkamo savo elgesio, tačiau kategoriškai neigė savo nusikalstamais veiksmais nesunkiai sutrikdęs E. L. sveikatą. Z. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), Z. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Z. L. neteistas, tačiau ne kartą baustas administracine tvarka, tarp jų ir už administracinius nusižengimus, susijusius su viešąja tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 90-94). Z. L. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje buvo tirtas ir gydytas keturis kartus, paskutinį kartą nuo 2001 m. kovo 26 d. iki 2001 m. balandžio 9 d., jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais (b. 1. 85), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre Z. L. gydytas nuo 2007 m. kovo 30 d. iki 2007 m. liepos 5 d., nustatyta diagnozė- vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, reikalaujančiu dėmesio ir gydymo (b. 1. 87), duomenų, jog per penkerių metų laikotarpį Z. L. būtų kreiptasi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą dėl konsultacijos ir gydymo, negauta (b. 1. 85). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78 (duomenys neskelbtini)2017 konstatuota, kad Z. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu konstatuota įgimta silpnaprotystė- lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, tačiau nustatyta, jog tuo metu jis nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Šiuo metu Z. L. konstatuojama įgimta silpnaprotystė- lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu, tačiau pagal savo psichikos būklę jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali teisingai suprasti padarytų nusikalstamų veikų esmę, aplinkybes bei dalyvauti tyrimo veiksmuose, duoti teisingus parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, stoti prieš teismą, priverčiamųjų medicinos priemonių pastarojo atžvilgiu taikyti nėra pagrindo (b. 1. 47-51). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo Z. L. asmenybę, už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą Z. L. skirtina dvidešimties parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą Z. L. skirtina penkiolikos parų arešto bausmė. Šios bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir Z. L. skirtina subendrinta trisdešimties parų arešto bausmė.

Z. L. nuo 2016 m. lapkričio 17 d. 17.16 val. iki 2016 m. lapkričio 18 d. 13.55 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 55, 64), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis Z. L. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomosios priemonės

Baudžiamojo proceso metu Z. L. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti Z. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dvidešimties parų areštą.

Pripažinti Z. L. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam penkiolikos parų areštą.

Z. L. skirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir Z. L. skirti subendrintą galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.

Į paskirtąją bausmę įskaityti Z. L. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo Z. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Z. L. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį- panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas