- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- I-393-428/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Tomas Guobys su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4).
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė, kad jam būnant tardymo izoliatoriuje laikotarpyje nuo 2012 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. birželio 20 d. trūko gyvenamosiose patalpose ploto, taip pat buvo per žema oro temperatūra, dėl ko kaupėsi pelėsis, sušlapdavo gultai, prastėja sveikata. Pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos judėjimui, mankštai, nebuvo galimybės pasiruošti gynybai bylose, trūko gryno oro, negalėjo gerai išsimiegoti, pastoviai buvo juntamas pelėsis, drėgmė, skaudėjo galvą, sutrikdavo dažnai kraujospūdis. Dėl tokių sąlygų kamerose dažnai vyko konfliktai su kitais nuteistaisiais, pareiškėjas tapo irzlus, nervuotas, mažiau bendraujantis. Prašo teismo netaikyti senaties termino, kadangi nežinojo, jog toks terminas taikomas moralinei žalai prisiteisti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 7-12) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekdavo nuo 2,36 iki 7,80 kv. m. ploto. Be to, atsižvelgiant į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką: toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus. Ploto normatyvų pažeidimai susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimais. Kauno tardymo izoliatoriuje yra įrengta 16 pasivaikščiojimų kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 iki 17,43 kv. m. Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato kiekvienam vienam asmeniui ploto normos. Be to, izoliatoriuje pagal galimybes sudarytos sąlygos sportuoti ir mankštintis, įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys. Kauno tardymo izoliatoriuje įrengti dviejų tipų langai- atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais vėdinamos per langus, o sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija. Kamerose, kurių langai neatidaromi veikia mechaninė ventiliavimo sistema. Neatidaromuose languose taip pat įrengtos ventiliavimo grotelės. Kameras privalo tvarkyti ir jose esantys kalintys asmenys, todėl pelėsį jie turi nuvalyti, jei toks atsiranda. Užtikrinant kamerų higienines sąlygas Kauno tardymo izoliatorius dėl profilaktinio užkrėtimo kenkėjais ir jų naikinimo yra sudariusi sutartį su Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi, kuri ir atlieka vabzdžių kontrolę ir naikinimą bei graužikų kontrolę ir naikinimą. Pareiškėjo skundų, dėl tarakonų ir graužikų kamerose, nerasta. Kiekvienam atvykusiam suimtajam (nuteistajam) išduodama kas savaitę skalbiama patalynė, taip pat skalbiami ir jų viršutiniai rūbai. Izoliatoriuje yra penkios dušų patalpos po tris vietas ir viena- keturių vietų, šis kiekis leidžia vykdyti teisės aktuose numatytus reikalavimus. Suimtieji gali gauti knygų iš bibliotekos, turi teisę apsilankyti kompiuterių salėje, gauti spaudą, naudotis radijo ryšiu, dalyvauti kituose užimtumo renginiuose. Pareiškėjas nei karto nesikreipė į administraciją dėl skunde nurodytų gyvenimo sąlygų izoliatoriuje. Atsakovas prašo teismo taikyti ieškinio senatį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pareiškėjas iš atsakovo prašo atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau- Kauno TI) veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. birželio 20 d. (atsakovo duomenimis iki 2013 m. balandžio 9 d.), jį kalinant perpildytose patalpose, taip pat dėl to, jog nebuvo sudarytos sąlygos judėjimui, mankštai, dėl gryno oro trūkumo ir kt. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. (b.l. 13-25).
Atsakovas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik Civilinio kodekso (toliau- CK) normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).
CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija) 10 straipsniu, CK nustatyti ieškinio senaties terminai taikomi, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo įsigaliojus šiam kodeksui, taip pat jei reikalavimams pareikšti ieškinio senaties terminai, numatyti pagal galiojusius įstatymus, nepasibaigė iki šio kodekso įsigaliojimo. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo siejamas su laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 9 d. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Remiantis CK 1.127 straipsnio 5 dalimi, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobūdžio bylose ne kartą yra nurodęs, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai šie pažeidimai pasireiškė, todėl nuo šio momento ir skaičiuotinas senaties terminas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2013 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-307/2013 ir kt.).
Pareiškėjas skunde prašė netaikyti jo reikalavimui ieškinio senaties, tvirtino, kad anksčiau į teismą nesikreipė dėl teisės aktų nežinojimo ir nemanė, jog neturtinei žalai taikomas senaties terminas. Taip pat nurodė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas senaties terminų netaiko. Kaip jau minėta, kreipimasis į teismą, siekiant patirtos neturtinės žalos atlyginimo, turi būti siejamas su subjektyviu besikreipiančio asmens suvokimu, kad jo teisės buvo pažeidžiamos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pažeidimo pobūdį, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Kauno TI pradžios. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais kalinimo sąlygas, kreiptis dėl netinkamo gyvenamojo ploto, kamerų perpildymo į Kauno TI administraciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Kauno TI administracijos, be to, pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų, jog pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį (nuo 2011 m. gruodžio 2 d. iki 2013 m. balandžio 9 d.) žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2016 m. rugsėjo 26 (b.l. 5), todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį pareikšti.
CK1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Teismas pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjas iš esmės nenurodo jokių ieškinio senaties termino atnaujinimo būtinumą pagrindžiančių duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog anksčiau į teismą nesikreipė dėl teisės aktų nežinojimo vertintina kaip subjektyvi, neatitinkanti nurodytų kriterijų, ir savaime negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 d.) ieškinio senaties termino nesilaikymo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-550-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje tokio pobūdžio bylose, ne kartą yra pabrėžta, kad neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konvencija nereglamentuoja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir ieškinio senaties klausimų, o Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, jog Konvencijos narėms yra paliekama plati nuožiūros laisvė žalą atlyginti pagal savo teisinę sistemą bei tradicijas, atsižvelgiant į gyvenimo lygį toje konkrečioje šalyje (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Scordino prieš Italiją). Atsižvelgiant į tai, teisiniams viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo santykiams taikytinos nacionalinės teisės nuostatos (tame tarpe reglamentuojančios senaties termino taikymą), o pareiškėjo argumentai dėl senaties termino netaikymo, tuo pagrindu, jog jis nenumatytas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje, atmestini, kaip nepagrįsti.
Taigi, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, pareiškėjo reikalavimui taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo už skunde nurodytą laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. G. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą