- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 1-62-397/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Jonas Klipštas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, sekretoriaujant Žanetai Misūnienei, Mantui Cemnolonskui, Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Rusteikai, kaltinamajam R. R., jo gynėjams advokatams Jonui Klipštui ir Artūrui Baužai,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, teistas 2009-12-14 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 179 str. 1 d., 24 str. 4 d., 179 str. 1 d. bauda, dirbantis UAB – ėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio m.., kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. R. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą. Būtent, R. R., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2006-08-09 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-09 turto priėmimo – perdavimo akto, 2006-08-09 lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priėmęs valdyti ir naudoti UAB „Swedbank lizingas“ (buvusi UAB „Hansas lizingas“) priklausantį automobilį INFINITI D.3 EX 35 VIN: (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 106000 Lt, tyčia, neteisėtai, nesilaikydamas su lizingo bendrove sudarytos sutarties Nr. LT037333 sąlygų, be raštiško Lizingo bendrovės sutikimo, perdavė minėtą automobilį nenustatytiems asmenims, nuo 2009 m. kovo mėnesio nemokėjo lizingo įmokų, o 2009-06-17 UAB „Swedbank lizingas“ nutraukus Lizingo sutartį bei pareikalavus grąžinti turtą – automobilį, šio turto negrąžino ir tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą UAB „Swedbank lizingas“ priklausantį didelės vertės, sudarančios 44312,40 Lt, turtą, tuo padarydamas minėtai bendrovei tokio pat dydžio materialinę žalą. Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 str. 2 d.
Kaltinamasis R. R. kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2006 metais, dirbant įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pagrindinio akcininko paprašytas jis bendrovės vardu lizingo būdu nupirko automobilį INFINITI D3 EX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pagal įgaliojimą perdavė naudotis E. O.. Iki 2008 metų spalio mėnesio visas lizingo įmokas, draudimus už minėtą automobilį mokėjo E. O., tai yra jis įmonei gražindavo sumokėtas įmokas, o vėliau E. O. nustojo įmonei mokėti įmokas už automobilį ir apie šešis mėnesius įmokas mokėjo pati įmonė. Po to, nuo 2009 m. birželio mėnesio įmonėje atsiradus finansiniams sunkumams, nustojus mokėti lizingo įmokas, UAB „Swedbank lizingas“ vienašališkai nutraukė automobilio lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti automobilius, to paties iš E. O. pareikalavo ir jis, bet pastarasis pradėjo kalbėti apie skolas ir pasakė, kad automobilio negrąžins. Apie tai jis informavo ir įmonės bankroto administratorių. Dėl šio automobilio jis gailisi, supranta savo kaltę, kad nepagrįstai pasitikėjo kitais asmenimis, perduodamas jiems naudotis lizingo bendrovei priklausančiu turtu.
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais.
Liudytojas Benediktas A. P. parodė, kad 2009-06-12 kaltinamojo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, jis buvo paskirtas šio įmonės bankroto administratoriumi. Vykdant šias pareigas jis pareikalavo, kad R. R. pateiktų įmonės balansą, perduotų visą įmonės turtą, ir taip patikrinus perduotas vertybes, jis nustatė, kad trūksta automobilio INFINITI, dėl kurio R. R. paaiškino, kad šis automobilis perduotas įmonės darbuotojui P. O., o pastarasis jo negrąžino.
Liudytojas P. O. parodė, kad minimą automobilį INFINITI jis pardavė kaltinamojo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ , pardavimas vyko per banko lizingo bendrovę, jam taip pat žinoma, kad truo automobiliu po jo pardavimo naudojosi ir jo tėvas E. O., kuris buvo draugas su kaltinamuoju. Ar po naudojimosi E. O. grąžino kaltinamajam tą automobilį, jam nėra žinoma.
Liudytojas E. O. parodė, kad jis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, o su kaltinamuoju jį siejo bendri verslo reikalai ir kaltinamasis jam buvo davęs naudotis automobilį INFINITI D3 EX 35, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kiek tiksliai naudojosi automobiliu, jis neprisimena, bet kai R. R. jam grąžino skolą, jis pastarajam grąžino ir automobilį, tai galėjo būti ir 2009 m. liepos 18 d., tikslios datos dėl savo susirgimų jis neprisimena.
Liudytoja V. R. parodė, kad minimu laiku ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke ir jai žinoma, kad automobiliu INFINITI D3 EX 35, kuris įmonėje buvo nupirktas pagal lizingo sutartį, nuo 2006 metų naudojosi E. O., o kai 2009 metais prasidėjo įmonės bankrotas, R. R. norėjo susigrąžinti automobilį, bet E. O. jo negrąžino.
Liudytojas R. G., perskaičius jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t-1 b. l. 164-165) patvirtino, kad minimu laiku jis dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir jam žinoma, kad E. O. naudojosi įmonės automobiliu INFINITI, paskutinį kartą tai matė 2009 m. vasarą.
Liudytojas A. R. parodė, kad šioje baudžiamoje byloje atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus ir pamena, jog buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu automobiliu naudojosi E. O..
Liudytojas A. D. parodė, kad E. O. pažinojo iš matymo ir matė jį naudojantis automobiliu INFIONITI D3 EX 35, paskutinį kartą tai galėjo būti prieš trejus metus sausio 6 d., tai yra 2010 metais sausio 6 d.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų seka, kad 2006-08-09 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas P. O. įsipareigojo perduoti 10600 Lt vertės automobilį INFINITI D.3 EX 35 VIN: (duomenys neskelbtini), pirkėjui UAB „Hanza lizingas“. Šalys patvirtino, kad automobiliu pagal lizingo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) naudosis klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje numatytomis sąlygomis. Sutartį pasirašė pardavėjas P. O., pirkėjo UAB „Hanza lizingas“ atstovas ir klientas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas R. R. (T.1, b.l. 29-30).
Priede prie Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Turto priėmimo-perdavimo akte nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama kaltinamjo R. R., sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu turi teisę priimti turtą - INFINITI D.3 EX 35. Pasirašius šį aktą klientui suteikiama teisė valdyti ir naudotis turtu pagal sutartį, o Lizingo bendrovei pereina turto nuosavybės teisė. Nuo to momento, kai aktą pasirašo Klientas, jam suteikiama teisė valdyti ir naudotis turtu, jam pereina atsitiktinio Turto žuvimo, sugedimo, fizinio ar moralinio susidėvėjimo rizika bei valdytojo atsakomybė. Aktą pasirašė kaltinamasis R. R. (T.1, b.l. 37).
Lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiose sąlygose nurodyta, kad turto išpirkimo laikotarpio pabaiga 2011-07-30, mokėjimai kas mėnesį. Sutartis pasirašyta kaltinamjo R. R. (T. 1, b.l. 17, 59, 69). Sudarytas įmokų mokėjimo grafikas Nr. LT037333, kuris 2006-08-09 pasirašytas kaltinamjo R. R. (T. 1, b.l. 18-19, 70-71).
Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų 5.1.5 punkte nurodyta – Sutarties pagrindu nedisponuoti Turtu (neparduoti, neįkeisti ir pan.) jeigu neturi atskiro tam išduoto raštiško Lizingo bendrovės sutikimo; 3.11 punkte nurodyta – jog Klientas visiškai ir besąlygiškai atsako už turto išsaugojimą nuo Turto priėmimo iš Pardavėjo iki Turto priėmimo – perdavimo Kliento nuosavybėn akto pasirašymo dienos, arba faktiško Turto grąžinimo Lizingo bendrovei (jos įgaliotam atstovui) pasirašant Turto priėmimo-perdavimo aktą: 11.5. punkte nurodyta – nutraukus Sutartį pirma laiko, Turto grąžinimo laiką ir tvarką nustato Lizingo bendrovė. Klientas privalo turtą neatlygintinai saugoti be teisės naudoti ir valdyti iki to momento, kol Lizingo bendrovė jį tinkamai priims. Sutartis pasirašyta kaltinamjo R. R. (T. 1, b.l. 22-25, 74-77).
2009-06-17 pranešime dėl vienašališko sutarčių nutraukimo nurodyta, kad UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2009-06-17 vienašališkai nutraukė lizingo sutartį, kadangi laiku nesumokėtos įmokos ir pareikalavo grąžinti UAB „Swedbank lizingas“ nuosavybės teise priklausantį turtą bei sumokėti likusius įsiskolinimus (T.1, b.l. 12, 78).
UAB „Swedbank lizingas“ informavo, kad automobilio INFINITI D.3 EX 35 VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) neišpirkta likutinė vertė tiek 2009-12-01 dienai, tiek 2010-05-06 dienai yra 44,312.40 Lt . Pagal įmokų grafiką matyti, jog nemokėta įmoka 2009-03-30. Tuo metu fiksuota nurodyta 44,312.40 Lt skola (T.1, b.l. 52, 53).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuo 2003-05-01 iki 2012-03-07 R. R. nėra kreipęsis į policiją dėl automobilio INFINITI FX 35 VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr (duomenys neskelbtini) vagystės (T.1, b.l. 57).
2010-01-07 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą pas R. R., automobilis nebuvo rastas (T.1, b.l. 92-93).
2010-01-25 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą pas P. O., automobilis nebuvo rastas (T.1, b.l. 98-99).
2010-01-25 kratos protokole užfiksuota, kad atlikus kratą pas E. O., automobilis nebuvo rastas (T.1, b.l. 102-103).
2010-05-07 paskelbta automobilio INFINITY, FX 35, VIN: (duomenys neskelbtini) paieška iki 2020-05-07. Paiešką paskelbė Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK (T. 1, b.l. 9). Duomenų, jog ši transporto priemonė būtų kirtusi Lietuvos Respublikos sieną po 2006 m. nėra (T. 1, b.l. 11).
Tad, kaip iš paties kaltinamojo paaiškinimo, taip ir iš kitų įrodymų seka, kad R. R., kuris vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, žinioje, tiesioginiame valdyme buvo UAB „Swedbank lizingas“ priklausantis turtas – automobilis INFINITI D3 EX 35, kuris pagal lizingo sutarties sąlygas buvo perduotas naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. R., turėdamas administracinius įgalinimus valdyti ir naudoti bendrovės turtą, minėtą automobilį pagal įgaliojimą perdavė naudotis su bendrove jokiais ryšiais nesiejamam asmeniui. Tokius veiksmus kaltinamasis padarė visiškai neįvertindamas galimos rizikos, kad turtą gali prarasti, neįvertindamas sutarties su lizingo bendrove sąlygų, jog bendrovė besąlygiškai atsakinga už turto išsaugojimą. Net ir po to, kai lizingo sutartis buvo nutraukta ir pareikalauta gražinti turtą (automobilį), kaltinamasis nesiėmė jokių teisinių priemonių, nesikreipė į jokias teisines institucijas, kad gražinti turtą teisėtam savininkui iš neteisėto valdymo. Vėlgi ištirti įrodymai patvirtina, kad visos lizingo sutarties sąlygos kaltinamajam buvo žinomos ir suprantamos, nes jis pats betarpiškai dalyvavo sudarant ir pasirašant sutartinius įsipareigojimus, todėl kaltinamojo veiksmai, kai jis turtą perdavė tretiesiems asmenims faktiškai pažeidžiant prisiimtų įsipareigojimų sąlygas ir tinkamai nesirūpino jo sugrąžinimu, laikytini sąmoningais ir tyčiniais. Kaip nustatyta virš ištirtais įrodymais, šių veiksmų pasekoje faktiškai turto savininkui UAB „Swedbank lizingas“ buvo padaryta ne inkriminuota 106000 litų dydžio, bet 44312,40 litų dydžio žala, būtent tokia pinigų suma buvo likusi išmokėti pagal lizingo sutartį už perduotą turtą. Todėl, įvertinant visus virš paminėtus įrodymus, jų visumą, teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės (didesnės negu 250 MGL) svetimą turtą ir šie jo nusikalstami veiksmai pilnai atitinka ir kvalifikuotini pagal BK 184 str. 2 d.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumo laipsnį, keliamą pavojų visuomenei. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str. 5 d.), šis nusikaltimas nukreiptas prieš nuosavybę ir sukelia žalą asmenų turinėms teisėms ir interesams.. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, lengvinančiomis atsakomybę aplinkybėmis laikytina tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, charakterizuojančią medžiagą. R. R. charakterizuojamas teigiamai, dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Atsižvelgiant į virš paminėtas aplinkybes, jų visumą, nusikalstama veika realiai sukeltą pavojų ir padarinius, galimybę tokius padarinius pašalinti nesiėmus pačių griežčiausių įstatyme numatytų prievartos priemonių, atsižvelgiant ir į valstybinio kaltintojo, poziciją tuo klausimu, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą minimalaus dydžio laisvės atėmimo bausmę.
Byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 44312,40 Lt priteisimo tenkintinas. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo kaltės, jo nusikalstamais veiksmais, UAB „Swedbank lizingas“ buvo padaryta 44312,40 Lt dydžio žala. Todėl, įvertinant paminėtas aplinkybes, tai yra kad už bendrovei padarytą žalą yra atsakingas kaltinamasis ir kad realiai neatlygintos žalos dydis sudaro 44312,40 Lt, ši suma iš kaltinamojo ir priteistina civiliniam ieškovui.
Byloje yra pareikštas prašymas dėl Lietuvos Respublikos policijos departamento turėtų ekstradicijos išlaidų – 12357 Lt, susijusių su kaltinamojo pargabenimu į Lietuvą, išieškojimo. Iš byloje esančių duomenų (t-2 b.l. 35, 60, 75,) matyti, kad kaltinamajam dar nepateikus įtarimų buvo paskelbta jo paieška, ją vykdant R. R. atžvilgiu buvo vykdyta ekstradicija. Taigi, faktiškai kaltinamasis išvyko iš Lietuvos tuo metu, kai jo atžvilgiu dar nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo atžvilgiu nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas jis, išvykdamas į užsienį, būtų pažeidęs. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad R. R. atžvilgiu pradėjus ikiteisminį tyrimą ir nustačius jo gyvenamąją vietą užsienyje, policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti įtariamąjį į Lietuvą, neduoda pagrindo išvadai, kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties R. R. veiksmai. Įvertinusi minėtas aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. R. ekstradicija į Lietuvos Respubliką yra viena iš policijos funkcijų, kurią finansuoti privalo valstybė iš savo biudžeto. Todėl minėtos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 299 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendė:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę tris mėnesius laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo nuo 2012-01-28 iki 2012-05-03 laiką ir tokiu būdu R. R. laikyti atlikusiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kardomąsias priemones - piniginį užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir piniginį 12000 Lt užstatą grąžinti jo davėjui T. R..
Priteisti iš R. R. 44312,40 Lt (keturiasdešimt keturis tūkstančius tris šimtus dvylika litų 40 centų) UAB – ei „Swedbank lizingas“.
Prokuroro 2010-07-07 nutarimu paskirtą ir po to pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą 44312,40 litų vertės R. R. turtui palikti nepakeistą iki civilinio ieškinio atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būt skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.