Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., gimusi (duomenys neskelbtini) d., Kaišiadorių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, neištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. 2018 m. vasario 20 d., apie 20.50 val. važiavo Raudondvario pl. iki 247 numeriu pažymėto namo, Kaune, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Megane”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,13 promilių etilo alkoholio kraujyje).

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Kaltinamoji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) padarė būdama neteista (b. l. 48), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamoji administracine tvarka niekada nebausta (b. l. 49), priklausomybės ligų centre neregistruota, psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 50, 51). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog J. B. dirba (b. l. 47), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b. l. 95).

Įvertinus kaltinamosios J. B. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, jos požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, taip pat į tai, kad nėra bausta administracine tvarka, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje J. B. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajai bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant A. B. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą vieneriems metams A. B. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios bei laiduotojo asmenybes, laiduotojo turtinę padėtį laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 2 dalimis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamoji J. B. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialiąja teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad J. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (vidutinis girtumas – 2,13 promilių (vidutinis nuo 1,51 iki 2,5 promilės)), dėl ko jos veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamosios veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltininkės sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų J. B. veiksmų padarinių nebuvo ir, kaip jau nustatyta pirmiau, turtinių pretenzijų kaltinamajai bei civilinių ieškinių nėra pareikšta. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jo terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog asmeniui, kuriam nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Šiuo atveju J. B. buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, kuris net 5 kartus viršijo leistiną normą, todėl yra pagrindas nustatyti vidutinio dydžio šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – uždrausti 2 metus naudotis teise vairuoti transporto priemones.

BK IX skyriuje numatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pažymėtina, kad BK 71 straipsnis, reglamentuojantis tokios įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstamos veikos pagal jų rūšis, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus. Nagrinėjamu atveju, nors nusikaltimu tiesioginė žala asmenims nepadaryta, tačiau siekiant pataisyti nusikaltusį asmenį, paveikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, J. B., atleidžiant ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.). Atsižvelgiant į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamosios asmenybę, įmokos dydis nustatytinas mažesnis nei įstatymo nustatytas jos vidurkis.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Bylos duomenimis nustatyta, jog J. B. nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodama automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, bet trečiajam asmeniui – kaltinamosios motinai V. B. (b. l. 39), kuri nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo. Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje - 1670 Eur (b. l. 40). J. B. šiuo metu dirba, tačiau gauna nedidelį darbo užmokestį, turi finansinių įsipareigojimų bankui.

Sprendžiant klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš kaltinamosios, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju byloje buvo įvertinta tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą, neteista, administracine tvarka anksčiau niekada nėra bausta, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padariusi tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, dirba, darbdavio apibūdinama teigiamai, drausminių nuobaudų neturi, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Šios aplinkybės sudarė teismui pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, skyrus kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis) dvejiems metams, galimybė daryti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas taip pat yra apribota, taip pat jai skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.), kas yra pakankama kaltinamosios nubaudimo tikslams įgyvendinti. Todėl, atsižvelgęs į visas anksčiau minėtas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamosios padarytą veiką ir jos asmenybę, teismas daro išvadą, kad automobilio vertės konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl šioje byloje netaikytinas. Tokią praktiką analogiško pobūdžio bylose formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. nutartis Nr. 2K-79-511/2018).

Kaltinamajai J. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 69–70, 72–73), paliktinos iki įsiteisės nuosprendis.

Kaltinamosios J. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje esančiame voke (bylos galinis viršelis), įsiteisėjus nuosprendžiui, perduotinas VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. B. atėmimą.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Bylinėjimosi išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ją perduoti A. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktais, 68, 71 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo bausmės vykdymo pradžios;

– 8 MGL (400 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Išaiškinti J. B., kad įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) sąskaitą (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas).

J. B. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo) palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

J. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje voke, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“, taip pat šiai įstaigai pranešant apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones J. B. atėmimą 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.