Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis J. G. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas: jis 2025-04-01, nuo 19.22 val. iki 19.29 val., nuo Statybininkų pr. žiedo link Šilutės pl. pastato Nr. (duomenys neskelbtini), garažų korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

2025 m. balandžio mėn. VšĮ „Emprekis“ duomenimis (1 t., b. l. 60).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis J. G. 2025-04-01, nuo 19.22 val. iki 19.29 val., nuo Statybininkų pr. žiedo link Šilutės pl. pastato Nr. (duomenys neskelbtini), garažų korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo automobilį „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. J. G. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia – jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, BK 61 straipsnyje įtvirtintomis bausmės skyrimo taisyklėmis (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01). Kaltinamasis J. G. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau neteistas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. G. prokuroro 2019-05-28 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019-06-04 nutartimi, ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu, buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus ir turto (automobilio) konfiskavimas. Jis taip pat baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, turi keletą galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtas baudas yra sumokėjęs, oficialiai nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo nuomone, tokia bausmė atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas pareigas. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti. J. G. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis anksčiau neteistas, nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikalstamą veiką iki šios nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik 6 metai, per tą laiką kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė, nors jis per tą laikotarpį buvo baustas administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai nėra susiję su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam ar kitais šiurkščiais KET pažeidimais, be to, kaltinamasis išreiškė kritišką požiūrį į savo poelgį, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Įvertinęs tai, teismas mano, kad bausmės tikslai J. G. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kad jis gali pakeisti savo elgesį, suvokęs, jog jei nesilaikys teismo paskirtų pareigų, gali būti pasiųstas realiai atlikti paskirtą arešto bausmę. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos arešto bausmės vykdymas J. G. atidėtinas 8 mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų) (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 10 punktai).

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad J. G. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, teismas sprendžia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonė, reglamentuota BK 68 straipsnyje, – uždraudimas naudotis specialia teise. BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 metus 6 mėnesius (BK 68 straipsnio 2 dalis), šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025-04-02.

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal šio straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaip jau minėta, J. G. nusikalto vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, todėl transporto priemonė „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti konfiskuojama, kaip darant nusikalstamą veiką panaudota priemonė, kadangi be transporto priemonės panaudojimo išvis neįmanomas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas. Tačiau nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – L. G., jos buvo įgytas už asmenines lėšas dar iki santuokos su kaltinamuoju, nėra duomenų, kad pastaroji būtų perdavusi jai priklausančią transporto priemonę kaltinamajam, žinodama, kad šis vairuos būdamas neblaivus, todėl nėra pagrindo jos konfiskuoti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš 2025 m. balandžio mėn. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Nissan Note“, 2006 m. gamybos, kaina Lietuvoje yra 2 030 Eur su PVM, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma išieškotina iš kaltinamojo į valstybės biudžetą.

BK 72⁵ straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose. Numatyta, jog teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgiant į tai, kad J. G. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir įvykdė nusikaltimą, teismas sprendžia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirs kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl kaltinamajam skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė, įpareigojant ją įvykdyti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam J. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė patikslintą 2025-05-15 pažymą Nr. APD-2025-05805, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo kaltinamajam J. G. šioje baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nes byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, taip pat kaltinamasis nemokėjo proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3, 9 punktai). Iš minėtos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad už kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 268,75 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, kad pats gynėjas teismo posėdžio metu prašė nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo, į tai, kad byla buvo išnagrinėta iš esmės per vieną teismo posėdį sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taip pat įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu oficialiai nedirba), prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš J. G. nepriteistinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas J. G. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu J. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2025-04-02.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 5 dalimi, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš jo konfiskuotino turto (automobilio „Nissan Note“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 030 Eur (du tūkstančius trisdešimt eurų 00 ct) į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Prašymo iš kaltinamojo J. G. valstybės naudai priteisti 268,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų netenkinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. G. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.