Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-602-112/2014

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. vasario 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi R. S. atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal R. S. skundą antstolei Astai Pliuškevičienei, suinteresuotam asmeniui R. S. dėl antstolės veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje kilo teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatytų periodinių išmokų indeksavimo klausimas.

Byloje nustatyta, kad 2008-10-28 Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu buvo patvirtinta R. S. ir R. S. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo, o 2009-01-27 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-893-670/2008, pagal kurį R. S. mokėjo vaikams išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. R. S. tik 2013 m. sausio 16 d. kreipėsi dėl šių sumų indeksavimo ir buvo užvesta vykdomoji byla. R. S. prašė vykdomąją bylą nutraukti, nes manė, kad teismo sprendimą vykdo tinkamai. Antstolė R. S. prašymo netenkino, o Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-01-14 nutartimi R. S. skundą atmetė.

CK 3.193 straipsnio 1 dalyje, skatinant taikiai spręsti visus šeimos klausimus abipusiu susitarimu, vaiko (vaikų) tėvams suteikiama teisė susitarti dėl vaiko išlaikymo sudarant sutartį; tokia sutartis privalo būti sudaryta bendru susitarimu, kai nutraukiama santuoka ar patvirtinamas gyvenimas skyrium; sutartyje tėvai privalo numatyti, kokiu būdu ir tvarka jie vykdys savo pareigas, susijusias su vaikų išlaikymu, – išlaikymo dydį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), formą (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai – periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ar priteisiant tam tikrą turtą), mokėjimo terminus, pinigų pervedimo, atsiskaitymo už išlaikymo panaudojimą tvarką ir pan. Sutuoktinių tinkamai sudarytos sutarties sąlygas teismas perkelia į teismo sprendimą, toks teismo sprendimas įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-575/2005; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Kadangi tėvų sutartis dėl vaikų išlaikymo tvirtinama teismo ir jos sąlygos perkeliamos į teismo sprendimą, tai sutarties nevykdymas reiškia ir teismo sprendimo nevykdymą. Pagal CK 3.193 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai vienas iš tėvų nevykdo teismo patvirtintos jų sutarties dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, kitas iš tėvų įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tai reiškia, kad išlaikymas išieškomas priverstine tvarka. Taigi akivaizdu, kad tiek teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo CK 3.194 straipsnyje nustatytais atvejais, tiek ir teismo sprendimas, kuriuo patvirtinama sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tarp jų – ir dėl vaiko išlaikymo atitinkama CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nustatyta forma, įgyja vienodą res judicata galią, turi būti vykdomi, priešingu atveju įvykdomi priverstine tvarka CPK reglamentuoto vykdymo proceso metu.

Pažymėtina, kad R. S. teismo sprendimą vykdė, tačiau kilo ginčas dėl vykdymo tinkamumo ir šio sprendimo vykdymo tik iš dalies.

CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Visais atvejais turi būti užtikrinamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo įgyvendinimas, šiuo atveju, minėta, – vaiko teisė gauti išlaikymą tokia pačia perkamąja galia kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu. R. S., pateikdama prašymą antstoliui, būtent šio tikslo ir siekė.

CK 3.208 straipsnyje išskirtas vienas konkretus atvejis, kuomet išlaikymas yra indeksuojamas, – kai išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis. Tuo atveju, jei teismas būtų priteisęs vaiko išlaikymą konkrečia suma arba priteisęs tam tikrą turtą, joks indeksavimas negalėtų būti taikomas. Sprendžiant priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis indeksacijos klausimą nesprendžiama dėl priteisto išlaikymo dydžio keitimo, nes dydis nesikeičia.

Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis; kai priteistas išlaikymas išieškomas darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų, indeksavimą privalo atlikti išskaitas darantis asmuo. Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (9 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Nors šalių susitarime ir buvo numatyta, kad indeksavimu rūpinsis uzufruktorė R. S., pateikdama R. S. raštu išlaikymo indeksavimo dokumentą, tai neatleidžia R. S. nuo jo pareigos vykdyti įstatymo reikalavimus, nes sumų indeksavimas buvo numatytas kasmet. Šią pareigą jis turėjo vykdyti pats, nelaukdamas priminimo iš R. S.. R. S. taip pat nevykdė savo prisiimtos prievolės ir toks jos neveiklumas pažeidė vaikų interesus, nes tuo laikotarpiu vaikai gaudavo mažesnes išlaikymui skirtas pinigines sumas, nei būtų turėję gauti. Esant tokioms aplinkybėms, susidarius didelei įsiskolinimo sumai dėl abiejų tėvų kaltės, gali būti svarstomas klausimas dėl įsiskolinimo išieškojimo būdų (išdėstymo ir pan.), atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 9 punktu apeliantas R. S. turėjo pareigą pats indeksuoti periodines išmokas, priteistas teismo sprendimu patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. R. S. nevykdant šios pareigos pareiškėja R. S. teisėtai kreipėsi į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo, t. y. dėl nesumokėtos indeksuoto išlaikymo vaikams sumos išieškojimo.

Šioje byloje nesprendžiamas išieškotinos sumos dydžio klausimas, nes ginčas yra tik dėl to, kad vykdomoji byla nebuvo nutraukta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.