Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, 2008 m. spalio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A.L. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato 2008-09-03 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros grupės pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A.L. 2008 m. rugpjūčio 15 d. 08.35 val. Palangoje, Klaipėdos plento – Malūno gatvės sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 32 km/h viršijo leistiną 50 km/h greitį, nes važiavo 82 km/h greičiu. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 174 punkto reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio pareigūno 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu A.L. pripažintas kaltu, padaręs ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 600 litų bauda.

A.L. tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b.l. 42), į teismo posėdį neatvyko. Iki teismo posėdžio pradžios negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepranešta neatvykimo priežastis.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 26, 43). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu (b.l. 32) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti, nes A.L. padaryto administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta pažeidimui išaiškinti teisėtai panaudotomis techninėmis priemonėmis.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyris apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 26, 43). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu į skundą (b.l. 31) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti. Nurodo, jog policijos pareigūnų šiuo metu naudojami greičio matavimo prietaisai „Berkut R“ turi Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimus ir yra praėję metrologinę patikrą, kuri leidžia spręsti, kad prietaisas fiksuoja automobilių greitį tiksliai ir teisėtai. Pažymi, jog A.L., viršydamas nustatytą greitį, pažeidė Kelių eismo taisykles ir pakartotinai per metus laiko padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir institucijų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 297 straipsnį pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

A.L. skundžiamu nutarimu (b.l. 15) nubaustas už greičio viršijimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio leistino greičio viršijimo faktas buvo užfiksuotas naudojant technines priemones – greičio matavimo prietaisą „Berkut R“ Nr. 0611416 (b.l. 14).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse laikomasi praktikos, kad įrodinėjant KET pažeidimo ir leistino greičio viršijimo faktą, techninių greičio matavimo priemonių rodmenys yra pagrindinė įrodinėjimo priemonė, todėl asmeniui keliant abejones dėl panaudotos techninės priemonės patikimumo būtina tokias abejones pašalinti.

ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartimi (b.l. 25) pareikalavo institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą – Palangos miesto policijos komisariato pateikti greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ Nr. 0611416 patikros liudijimą. Radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut R“ Nr. 0611416 patikros sertifikatas Nr. 0051543 (b.l. 35) įrodo, jog minėtam matavimo prietaisui atlikta patikra – jis tinkamas naudoti; patikros sertifikatas galioja nuo 2008 m. sausio 24 d. iki 2009 m. sausio 24 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog prietaiso „Berkut“ (ir jo kitų modifikacijų) naudojimas iki Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Tarnyba) leidimo naudoti radijo ryšio stotis išdavimo buvo neteisėtas (2007 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. Nr. N3-1679/07). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos oficialiame interneto tinklapyje viešai skelbiama, jog Tarnyba išdavė reikalingą leidimą naudoti radijo ryšio stotis 2007 m. liepos 4 dieną, kuris galioja iki 2016 metų kovo 1 dienos. Nagrinėjamu atveju greičio matavimo prietaisas „Berkut R“ buvo naudojamas 2008 m. rugpjūčio 15 d., t.y. pažeidimo padarymo dieną, kai galiojo leidimas naudoti radijo ryšio stotis.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2007 m. liepos 17 d. raštas Nr. 5-S-5381 (b.l. 54), adresuotas teritorinių policijos įstaigų viršininkams ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybai, patvirtina, kad Ryšių reguliavimo tarnyba 2007 m. liepos 4 d. išdavė leidimą Nr. (12.21)-4R-00649 naudoti radijo stotis „Berkut R“, „Berkut P“ ir „Berkut Visa“ visuose šalies keliuose. Leidimas galioja iki 2016 m. kovo 1 d. Šiame rašte policijos generalinis komisaras nurodė minėtus greičio matavimo prietaisus naudoti vykdant eismo priežiūros funkcijas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad greičio matavimo prietaisu užfiksuotas automobilio, vairuojamo A.L., važiavimo greitis kelio Klaipėdos plento – Malūno gatvių sankryžoje buvo 82 km/h. Minėto procesinio dokumento grafoje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“ pažymėta, kad šiam pažeidimui užfiksuoti panaudotas greičio matavimo prietaisas “Berkut R“ Nr.0611416, turintis patikros liudijimą Nr.0051543.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, jog važiavo apytiksliai 50 km/h greičiu, tačiau 2008 m. spalio 23 d. teismo posėdyje A.L. paaiškino (b.l. 39-40), kad spidometro parodymų nestebėjo. Pažymėtina tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu nustatyta, kad maždaug prieš 100 metrų iki sankryžos jis aplenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2008 m. rugsėjo 2 d. paaiškinime (b.l. 17) taip pat nurodė, kad į spidometro parodymus tuo metu nežiūrėjo, tačiau mano, jog greitis buvo mažesnis, negu nustatyta greičio matavimo prietaisu.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A.T. parodė (b.l. 57), kad greičio matavimo prietaisu „Berkut R“, turinčiu patikros liudijimą, buvo nustatytas A.L. vairuojamos transporto priemonės greitis. Liudytojas parodė, jog tuo metu kelyje buvo vienintelis automobilis, važiavęs tokiu dideliu greičiu. Vairuotojas prašė nebausti, tačiau surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą pradėjo neigti pažeidimą.

Analogiškos pažeidimo nustatymo aplinkybės užfiksuotos A.T. 2008 m. rugpjūčio 15 d. tarnybiniame pranešime. Jame nurodyta, kad nustatytas pravažiuojančio automobilio „VW Sharan“, vairuojamo A.L., greitis – 82 km./h, kai leistinas greitis toje kelio atkarpoje yra 50 km/h. Pažymėta, jog vairuotojas pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą atsisakė, teigdamas, jog važiavo mažesniu greičiu, o jo važiavimo greitis užfiksuotas netinkamai (b.l. 16).

Darytina išvada, kad nustatyto greičio viršijimas užfiksuotas greičio matavimo prietaiso „Berkut R“, kuriam atlikta patikra bei turinčiam Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą naudoti radijo ryšio stotį, parodymais, t.y. tinkama įrodinėjimo priemone. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepaneigė, kad važiavo mažesniu greičiu, nei užfiksuota greičio matavimo prietaisu.

Nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą užtraukia atsakomybę pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį, todėl A.L. veika pagrįstai kvalifikuota pagal minėtą teisės normą.

Jam paskirta pažeidimo sankcijose numatyta maksimali bauda, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą argumentuoja ir tuo, jog atsakomybę sunkinanti aplinkybė jam nustatyta nepagrįstai.

ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe yra pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Siekdamas suformuoti vienodą administracinių teismų praktiką taikant ATPK normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2001 m. gruodžio 12 d. konsultacijoje Nr. 137 (Administracinių teismų praktika, Nr. 2, psl. 323) išaiškino, kad vienarūšiais pažeidimais ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto taikymo prasme laikytini pažeidimai, numatyti to paties ATPK skirsnio straipsniuose. Pažyma apie administracinius teisės pažeidimus (b.l. 18-24) įrodo, kad A.L. 2008 m. gegužės 23 d. nutarimu paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje; 2006 m. sausio 10 d. jam paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 2 dalyje, ir bauda nesumokėta. ATPK 36 straipsnyje nustatytas administracinių nuobaudų galiojimo terminas. Jam pasibaigus laikoma asmenį nebuvus baustą. Toks terminas yra vieneri metai po to, kai pasibaigia nuobaudos skyrimas (sumokėta bauda, pasibaigia teisės atėmimo terminas ir kt.). Aptarti duomenys apie KET pažeidimus leidžia daryti išvadą, jog A.L. pakartotinai per metus padarė tokios pat rūšies teisės pažeidimą, todėl pagrįstai nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir į ją atsižvelgta skiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą. Be to, A. L. 2008 metais ne kartą baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose bei nedidelį chuliganizmą.

Konstatuojama, kad nuobauda paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrųjų taisyklių bei ATPK 30² straipsnyje nustatytų baudos skyrimo taisyklių. Jam pagrįstai paskirta ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta maksimali bauda.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Neringos policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimą, kuriuo A.L. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirta 600 (šešių šimtų) litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.