- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-07
- Bylos Nr.
- TS-123-1100/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Nuteistasis
- T. K.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-261 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
T. K. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 284 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, paskirta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 15 metų.
T. K. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 13 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. – 1 metai 4 mėnesiai ir 17 dienų.
Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 58-261 nuteistajam T. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
II. Pagrindiniai skundo argumentai
Nuteistasis T. K. skunde prašo panaikinti Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 58-261 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.
Skunde teigiama, kad Komisija įvertino, kaip nuteistasis vykdė ankstesniu 2022 m. balandžio 29 d. protokolu Nr. 58-90 nustatytas rekomendacijas, taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, tai, kad bausmės atlikimo metu nedirba, ne kartą baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą buvo nustatyta vidutinio lygio nusikalstamas elgesys. Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymą. Nuteistojo manymu, asmens taisymuisi yra būtina ne tik jo paties iniciatyva, bet turi būti sudarytos sąlygos, kitokia resocializacijai gyvenimo aplinka. Pasak nuteistojo, administracija teikia rekomendacijas, bet nesistengia suteikti naudingos informacijos ir priemonių, kad rekomendacijos būtų prieinamos, neįsigilina į priežastis, lemiančias nuteistojo elgesį, o elgesį vertina pagal savo nusistovėjusias nuostatas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Komisija, patikrinusi, kaip buvo vykdytos ankstesnės rekomendacijos, nustatė, kad jos visos iš esmės buvo įvykdytos, o, formuodama išvadą, analizavo bendrą nuteistojo bausmės atlikimu surinktą informaciją apie jo elgesį, taip akcentavo tik užfiksuotus neigiamus bruožus apie nuobaudas ir neigiamą elgesį. Komisija pažymėjo rekomendacijų įvykdymą, tačiau nelygino su bendru bausmės atliktu laikotarpiu nustatytomis jo faktinėmis elgesio aplinkybėmis, analizuojant kaip keitėsi nuteistojo charakteris.
Skunde teigiama, kad nuteistasis aiškiai yra padaręs pažangą, koreguodamas mąstymą, elgesį ir priemones siekiamiems tikslams pasiekti. Nors kaip pažymėjo Komisija, nuteistasis nedirba pataisos įstaigoje, tačiau sugebėjo savarankiškai suplanuoti savo veiksmus ir gauti leidimą užsiimti individualia apmokestinama veikla, iš kurios gauna pajamas. Tai rodo, kad jis užsiima veikla, suteikiančia naudos jam, ir sugebėjo savo veiksmus taip nukreipti atliekant bausmę, o tai iš esmės atitinka bausmių vykdymo įstatymo paskirtį, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 1 straipsnio 2 dalis). Todėl, pasak nuteistojo, Komisija turėjo atkreipti į šį nuteistojo progresą, tačiau ji neįsigilino į nuteistojo byloje surinktus duomenis, išvadoje iš dalies suformavo ir pasisakė deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie nuteistojo charakterį, neargumentuojant išvados tikrą situaciją atitinkančiais byloje esamus duomenis.
Skunde pažymima, kad Komisija nutarime nepasisakė, jog nuteistasis paskutinį kartą buvo baustas drausmine nuobauda 2020 m., po to stebimas charakterio esminis pasikeitimas teigiama linkme. Nuteistasis nuo 2018 m. reabilitavosi ir pakeitė savo mąstymą. Priešingai, nei nurodo Komisija, nuo paskutiniosios nuobaudos nefiksuojami jokie agresyvūs nuteistojo poelgiai, destruktyvus mąstymas. Narkotinių medžiagų vartojimas fiksuotas prieš 10 m. ir ši aplinkybė turėtų būti pripažįstama kaip padaryta esminė pažanga teigiama linkme. Skunde nurodoma, jog jis įvykdė visas taikytas socialines reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, išklausė ir pabaigė dalyvavimą edukaciniuose užsiėmimuose apie alkoholio žalą ir jo sukeliamas pasekmes, išklausė ir dalyvavo užsiėmimuose, atliko gyvenamosios vietos aplinkos darbus, mokėsi. Taigi, pataisos namai rekomendacijomis reikalauja toliau vykdyti socialines reabilitacijos priemones, tačiau naujų neturi pasiūlyti. Dėl nuteistojo charakterio korekcijos teigiama linkme atsakomybę turi prisiimti ne tik nuteistasis, o administracija. Todėl nuteistasis teismo prašo patikrinti, ar Komisija, priimdama nutarimą, galėjo iš anksto turėti susidariusią nuomonę apie nuteistąjį ir nutarti, kad jam nebus taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, dėl to nebuvo atlikta išsami visų byloje surinktų duomenų analizė.
Skunde pažymima, kad pagal BVK 8 straipsnio 1 dalį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Ši taisyklė buvo pažeista taikant resocializacijos ugdymo programas, vertinant nuteistojo asmens elgesio požymius, jo individualias savybes. Nuteistojo manymu, bausmės atlikimo laikymo sąlygos turėtų būti vertinamos kartu su jo elgesiu bausmės atlikimo metu. Nuteistas skunde teikia pasiūlymą teismui nustatyti, ko nepadarė Komisija, nuteistojo elgesio korekcijas procese ir jas įvertinti, kokia yra gaunama nauda iš taikomų priemonių, progresyvumą ir padarytą bei išlaikytą asmens pažangą, įvertinti taikytų priemonių efektyvumą, ar buvo galimybė keisti priemonių pobūdį, jeigu jos nedavė norimo rezultato, ir kas sutrukdė pritaikyti nuteistajam kitokias auklėjimo priemones, jeigu prieš tai taikomos nedavė teigiamo rezultato. Nuteistasis nurodo, kad jo elgesys iš dalies yra priklausomas nuo jam suteiktų aplinkos laikymo sąlygų, kurios yra pagrindinis ir tiesioginis faktorius turintis įtakos nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu.
Skunde nuteistasis prašo sušvelninti taikomas suvaržymo priemones, paaiškindamas, jog suvokia savo neteisėtus veiksmus, kylančius padarinius, todėl ateityje sieks savo tikslų nebenusikalsdamas, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas būtų labai reikšmingas paskatinimas. Pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bus įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas nepažeis nuteistojo resocializacijos, visuomenės saugumo pusiausvyros. Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę. Teisingumas įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nuteistojo T. K. skundas atmetamas.
III. Teismo išvados
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl nuteistojo skunde savaip interpretuojama BVK 8 straipsnio 1 dalis neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, išimtinai vertinti tik nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimą pataisos įstaigose. BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaiga pateikia Komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Vien nuteistojo manymas, kad, vertinant nuteistojo elgesio požymius, jo individualias savybes, buvo pažeistos lygtinio paleidimo sąlygos ar nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismas, susipažinęs su T. K. skundu, įvertinęs Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-261 turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju T. K. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam įstatyme nustatytą (šiuo atveju nustatytą BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte) minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, tam, kad dėl nuteistojo būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti įstatyme nustatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismo vertinimu, Komisija 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarime Nr. 58-261 motyvavo sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad toks Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, t. y. buvo įvertintas Komisijos pateiktų rekomendacijų vykdymas, nuteistojo motyvacija darbui, tai, kad jam buvo leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla; taip pat tai, kad T. K. bausmės atlikimo metu ne kartą baustas už psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, tačiau priešingai, nei teigiama skunde, Komisija įvertino ir atsižvelgė į tai, kad nuo 2018 m. nėra užfiksuoti šių medžiagų vartojimo atvejai ir tai rodo tam tikras pastangas nekartoti netinkamo elgesio. Be kita ko, Komisija įvertino, kad kriminalinės nuostatos yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, į kurį atsižvelgta, vertinant teisės pažeidėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nustatyta – vidutinė; jo baustumo drausminėmis nuobaudomis skaičių (asmens bylos II tomo I dalies b. l. 84–85). Taigi Komisija, priimdama nutarimą netaikyti T. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, visapusiškai įvertino 2022 m. rugsėjo 20 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. 57-252 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) ir nuteistojo asmens bylos duomenis. Nenustatyta, kad Komisija, priimdama nutarimą, turėjo iš anksto susidariusią nuomonę apie nuteistąjį. Todėl teigti, kad skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas ar kad buvo įvertintos tik neigiamos jo asmenybę apibūdančios aplinkybės, kaip tvirtinama nuteistojo skunde, nėra pagrindo. Vien tai, kad Komisija nuteistojo skundžiamame nutarime neįvertino taip, kaip tikėjosi T. K., savaime nereiškia, kad nutarimas yra neteisėtas ir jam nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir Socialinio tyrimo išvada, pažymi, kad nustatyta, jog T. K. yra įgijęs pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą bausmės atlikimo metu, turi tekintojo, šaltkalvio įrankininko, elektros įrengimų remontininko, mūrininiko padėjėjo, betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas. Bausmės atlikimo metu nuteistasis užsiima individualia apmokestinamąją veikla, mokėsi ispanų kalbos. Neabejotinai teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, jog kai 2015 m. gruodžio 3 d. Marijampolės pataisos namuose buvo sudarytas individualaus socialinės reabilitacijos planas Nr. 14/22, o po to 2021 m. rugpjūčio 31 d. planas koreguotas ir papildytas, nuteistasis dalyvavo elgesio pataisos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, intervencinėse programose, atliko gerbūvio darbus, dalyvavo paskaitose, taip pat tai, kad T. K. turi stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, būdamas laisvėje turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas teigiamai ir palankiai nuteistajam vertina nurodytas aplinkybes, tačiau tai dabartiniu metu neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jam būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Visų pirma, išanalizavus pateiktą medžiagą, nustatyta, kad T. K. iš viso teistas 7 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Kita vertus, nusikalstamą veiką, už kurią atlieka paskirtą 15 metų laisvės atėmimo bausmę (už kurią nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu), T. K. padarė būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu. Neabejotinai didelis teistumų skaičius, ilgalaikė kriminalinio elgesio (plėšimas, pasikėsinimas padaryti vagystę, viešosios tvarkos pažeidimas, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas) istorija, po kurios padarytas labai sunkus smurtinis nusikaltimas, rodo nusikalstamo elgesio modelio lūžį. Tai, kad T. K. nusikaltimai sunkėjo, parodo nuteistojo didesnį socialinį pavojingumą. Taigi, nuteistajam praeityje taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs itin sunkias, neatkuriamas pasekmes, tik patvirtina, kad T. K. nepateisino jam suteikto pasitikėjimo, taikyta švelnesnio pobūdžio priemonė nepadarė teigiamos įtakos, nes jis vėl nusikalto. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, jis linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų taisyklių, o tuo atveju, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė gyventi neizoliuotai nuo visuomenės, jis iš esmės nepasinaudojo jomis ir pakartotinai nusikalto.
Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti T. K. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, T. K. iš tiesų bausmės atlikimo metu skatintas 8 kartus (pirmą kartą – 2012 m., o paskutinį – 2021 m. liepos 8 d. (asmens bylos VI tomo II dalies l. 58)). Teismas teigiamai vertina tai. Kita vertus, nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį taip pat net 40 kartų nubaustas už režimo tvarkos nesilaikymą (pirmą kartą – 2009 m. birželio 1 d., o paskutinį kartą – 2020 m. sausio 29 d.) (asmens bylos II tomo I dalies l. 81). Taigi T. K. per ilgą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką sistemingai pažeisdavo nustatytą tvarką pataisos įstaigoje. Juolab, nuteistasis, net ir griežtai prižiūrimas, nebuvo linkęs laikytis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Priešingai, nei skunde akcentuoja nuteistasis, T. K. elgesys viso bausmės atlikimo metu nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas itin aktualus keičiantis asmeniui, kartu neleidžia vienareikšmiškai manyti, kad jo elgesys keičiasi teigiama linkme. Tokios išvados taip pat nepaneigia, kad nuo 2018 m. nėra užfiksuoti nuteistojo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejai ir teismas šią aplinkybę turėtų pripažinti kaip esminę pažangą teigiama linkme (nors tai ir rodo T. K. pozityvesnį požiūrį į aptariamą klausimą). Kaip minėta, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, jo elgesį iki ir po nusikalstamų veikų padarymo, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Paskirtų nuobaudų skaičius ir jų santykis su gautais paskatinimais per T. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimą rodo nepakankamą nuteistojo gebėjimą atsiriboti nuo jį supančios aplinkos negatyvios įtakos, visuotinai laikytis nustatytos tvarkos struktūruotoje aplinkoje ir joje prisitaikyti, kad T. K. nesielgė nepriekaištingai. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, kad T. K., tiek atlikdamas bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, tiek Marijampolės pataisos namuose, net 3 kartus buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Nors pastebėtina, kad, 2021 m. rugsėjo 8 d. nuteistajam atvykus į Vilniaus pataisos namus tęsti bausmės atlikimo, T. K. per daugiau kaip 1 metų bausmės atlikimo laikotarpį baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą pataisos įstaigoje nebuvo, kas rodo nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme ir tai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau tai nepatvirtina, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, ir teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad T. K. yra pasirengęs, net ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, veikti teisėtu būdu.
Kaip minėta, T. K. dalyvavo įvairiose priemonėse ir yra įgijęs net keletą kvalifikacijų, tačiau pataisos įstaigoje nedirbo. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad jis aiškiai yra padaręs pažangą koreguojant mąstymą, elgesį ir priemones siekiamiems tikslams pasiekti bei sugeba savarankiškai planuoti savo veiksmus, t. y. gauti leidimą užsiimti individualia apmokestinama veikla, iš kurios gauna pajamas tokioje padėtyje – atliekant bausmę, o, pasak nuteistojo, Komisija turėjo atkreipti į šį progresą. Visų pirma, pastebėtina, kad nors nuteistojo finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nusikalstama veika (nužudymu), tačiau iš to kilusi pasekmė – materialinė atsakomybė – tiesiogiai siejasi su jo galimybėmis sumokėti turimus finansinius įsiskolinimus, o tai kartu tiesiogiai siejasi su darbine veikla. Teismas pažymi, kad pats nuteistasis turi būti aktyvus ir savo iniciatyva reikšti norą dirbti pataisos įstaigoje, o ne vien tik pasyviai laukti iš pataisos įstaigos administracijos pasiūlymų dėl darbo. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad 2022 m. rugsėjo 7 d. T. K. yra pateikęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pažymą apie galimybę jį įdarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju (asmens bylos VI tomo II dalies b. l. 113). Pažymėtina, kad T. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. gegužės 14 d., tačiau per visą bausmės atlikimo laikotarpį, t. y. daugiau kaip 13 metų, nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba. Iš asmens byloje esančio 2020 m. spalio 20 d. T. K. prašymo matyti, kad šis, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose, buvo išreiškęs sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą (asmens bylos VI tomo II dalies b. l. 46). Tačiau, kaip pažymima Socialinio tyrimo išvadoje, T. K. teigia, kad nori dirbti pagal turimą kvalifikaciją. Pagal 2020 m. lapkričio 25 d. Marijampolės pataisos namų pažymą, nuteistajam buvo nurodyta atlikti pataisos įstaigos ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus, tačiau nuteistasis nesutiko atlikti šių darbų (asmens bylos VI tomo II dalies l. 48). Jo orumą žeminančio darbo – tualetų tvarkymo – dirbti nenori, be to, darbas pataisos įstaigoje jam nesuteikia jokių socialinių garantijų. Neatlikęs minėtų darbų, T. K. 2021 m. vasario 25 d. prašymu vėl išreiškė sutikimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą (asmens bylos VI tomo II dalies l. 54–55), tačiau duomenų apie atliktus darbus po šio prašymo pateikimo nėra. Tik 2022 m. balandžio 4 d. T. K. pateikęs rašytinį prašymą Nr. 29-1160 Vilniaus pataisos namų administracijai leisti jam užsiimti apmokestinamąją individualia veikla (asmens bylos VI tomo II dalies l. 97), nuteistasis atliko gerbūvio darbus: 2022 m. balandžio 6 d. – sutvarkė klibančias lovas būryje, 2022 m. birželio 22 d. sutvarkė virtuvės spintelę ir pritvirtino, 2022 m. rugpjūčio 10 d. išvalė sandėliuką. Taigi, nuo pat laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios nėra matoma T. K. pažanga (pastangų dėjimas) siekiant įsidarbinti pataisos įstaigoje. Nuteistasis tik paskutiniu metu pradėjo dėti pastangas dirbti. T. K. skunde deklaruojamos nuostatos, sietinos su gautu leidimu verstis apmokestinamąją individualia veikla, nesudaro pagrindo manyti, kad jis deda pakankamas pastangas visapusiškam savo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, nes T. K. dar ne ilgą laiką užsiima apmokestinamąją individualia veikla, nors teismas teigiamai vertina tokius jo veiksmus. Pažymėtina, kad T. K. prašymą verstis apmokestinamąją individualia veikla pateikė artėjant laisvės atėmimo bausmės pabaigai, per daugiau kaip 13 metų bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigoje nedirbo, maža to, neatliko visų pataisos įstaigos nurodytų darbų, nors yra įgijęs keletą kvalifikacijų, tik patvirtina, kad tai gali būti labiau susiję ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu verstis darbine veikla, o labiau formaliais pagrindais ar tai, kas jam asmeniškai naudinga. Būtent darbo patirties stoka, pakankamai prieštaringa nuostata į darbinę veiklą, finansinio stabilumo stoka dėl turimų skolų sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos T. K. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes, jų visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis ilgesnį laiką deda reikiamas pastangas siekdamas įgyti darbinės patirties, taip mažindamas kriminogeninius veiksnius. Dirbdamas net už nedidelį atlyginimą ar savo iniciatyva siekdamas įsidarbinti nuteistasis rodo savo požiūrį į darbo svarbą, kartu ir galima prognozuoti jo požiūrį į darbinę veiklą būnant laisvėje, gebėjimą tinkamai resocializuotis ir įsitraukti į darbo rinką.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis dar turi daug savybių, kurios turėtų būti koreguotinos: gyvenimo stiliaus ypatumai neskatinantys nuoseklaus prosocialaus elgesio; kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis; piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis įkalinimo įstaigoje; agresyvus / kontroliuojantis elgesys; nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei savo elgesio pasekmių numatymo įgūdžiai; tam tikros kriminalinės nuostatos; neigiamos nuostatos į visuomenės vertybes. Nuteistasis skunde nurodydamas, kad administracija nerodo pakankamos iniciatyvos resocializuoti asmenį, prieštarauja pats sau. Kadangi matyti, kad nuteistajam yra sudarytos galimybės dalyvauti įvairiose intervencinėse, pozityvaus užimtumo programose, į kurias T. K. įsitraukia ir jose dalyvauja. Būtent aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas pastebimas po to, kai paskutiniąja Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartimi buvo netenkintas jo skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties panaikinimo. Todėl tokia nuteistojo motyvacija gali būti susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, o labiau formaliais pagrindais. Nuteistojo motyvacija spręsti nusikalstamo elgesio problemas bausmės atlikimo metu nebuvo nuosekli, jis dar turi neigiamų savybių, kurios jo paties veiksmais gali būti koreguojamos. Po paskutinio lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo matyti, kad kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, už kurių mažinimą atsakingas tik pats nuteistasis, išliko tie patys. Todėl teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad pataisos namų administracija atsakinga už nuteistojo elgesio korekciją. Be to, pats T. K. turi galimybę kreiptis į pataisos įstaigos administraciją, kad jis gautų informaciją, kokiais būdais galima būtų tinkamiau įgyvendinti Komisijos nurodytas rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad aptartos nuteistojo koreguotinos savybės dar leidžia abejoti dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nuteistasis turi dar pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje būtų pagrindas išvadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta T. K. žema nusikalstamo elgesio rizika ar kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Vien tai sudaro pagrindą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nors nei skundžiamame nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje nenurodyta, kiek statinių ir kiek dinaminių balų sudaro nuteistojo rizikos didžiąją dalį, vis tik iš skundžiamo nutarimo matyti, kad didžiąją dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai (asmens bylos II tomo I dalies l. 83), kuriuos nuteistasis gali savo elgesiu bei pastangomis koreguoti ir mažinti nusikalstamo elgesio riziką, taip kartu įrodydamas teismui, kad jis yra linkęs pasikeisti ir vertas teismo pasitikėjimo. Pastebėtina, kad jau kurį laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (atlikus 2014 m. gegužės 8 d., 2019 m. kovo 4 d., 2020 m. rugpjūčio 25 d., 2021 m. kovo 4 d. ir 2021 m. rugpjūčio 17 d. vertinimus), todėl dar yra tobulintinų sričių.
Skundo nagrinėjimo kontekste pasisakytina ir tai, kad T. K. skunde nurodo, kad Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad Europos Tarybos rekomendacijos nėra privalomos, o tik rekomendacinio pobūdžio dokumentai, kurie nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju pagrindinis teisės aktas yra BVK. Be to, kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio T. K. skundo argumentai, kad teisingumas įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Nuteistąjį paleisti lygtinai iš pataisos įstaigos yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą (5 balsai prieš) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga T. K. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Todėl Komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. 58-261, kuriuo atsisakyta taikyti T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais, kurių dauguma yra abstraktaus pobūdžio, nėra pagrindo. Vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos nutarimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad tokio pobūdžio procesinis sprendimas priimtas nepagrįstai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
atmesti nuteistojo T. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-261 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam T. K..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.