Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-621-112/2014

Teisėja Erinija Kazlauskienė (Proceso Nr. 2-06-3-06332-2013-1

2014 m. birželio 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Erikos Misūnienės, Aušros Maškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų H. D. ir V. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-05 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams H. D. ir V. D. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovų H. D. ir V. D. solidariai ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai 13 670,18 Lt žemės nuomos mokesčio už 2012 metus, 738,18 Lt delspinigių, iš viso 14 408, 37 Lt, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013-06-14, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš H. D. ir V. D. valstybei iš kiekvieno po 216 Lt žyminio mokesčio. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas, remdamasis Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalimi, CK 6.421 straipsnio 1 dalimi bei teismų praktika, padarė išvadą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens ir UAB „Hermelita“, kurios teises ir pareigas pagal šią valstybinės žemės nuomos sutartį perėmė atsakovai, kurios pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą dėl žemės nuomos mokesčio, buvo sudaryta 2008-10-03 (paskelbus UAB ‚Hermelita“ viešo aukciono laimėtoja), 2009-01-06, pasirašant valstybinės žemės nuomos sutartį, įvyko tik šios 2008-10-03 sudarytos sutarties įforminimas. Kadangi ginčas kilo dėl žemės nuomos mokesčio dydžio, teismas, priteisdamas mokesčius taikydamas 3 procentų mokesčio tarifą, vadovavosi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendimu Nr. T2-414, kuriuo nustatytas 3 procentų tarifas iki 2008-12-31 išnuomotai žemei, jei po 2009-01-01 žemės vertė nėra perskaičiuota, nuo žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, išskyrus gyvenamajai paskirčiai išnuomotą žemę, už kurią nustatytas 1,5 procento tarifas; nuo 2009-01-01 išnuomotai valstybinei žemei, iki 2008-12-31 išnuomotai žemei, kurios vertė perskaičiuota po 2009-01-01, nuo žemės vertės, nurodytos valstybinėse žemės nuomos sutartyse ar jų pakeitimuose, nustatytas 0,1 procento tarifas gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijoms. Teismas atmetė atsakovų argumentą, jog 2009-06-08 susitarimu Nr. N21/2009-0035 buvo perskaičiuota žemės sklypo vertė ir ji gali būti perskaičiuojama. Nurodė, kad įstatymo leidėjas įtvirtino nuostatą, kad nuomos sutartyse gali būti šalių susitarimu numatyta nuomotojo teisė, bet ne pareiga perskaičiuoti žemės sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Pažymėjo, kad tokia sutarties sąlyga ginčo valstybinės žemės nuomos sutartyje laikotarpiu, už kurį reikalaujamas priteisti žemės nuomos mokestis (2012 metai), nebuvo numatyta, ši sąlyga buvo panaikinta 2009-06-08 susitarimu Nr. N21/2009-0035, kuriuo pakeistas Valstybinės žemės nuomos sutarties 9.1 punktas, kuriame buvo numatyta ši sąlyga.

Nesutinka su teismo išvada, jog valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momentu laikytinas privatizuojamo objekto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. J7-63 sudarymas. Teigia, jog pirkimo–pardavimo sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad privatizavimo objektui priskirta žemės sklypo dalis bus išnuomojama pagal žemės nuomos sutartį. Žemės nuomos sutartis sudaryta 2009-01-06. Pažymėjo, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog galiojanti žemės sklypo nuomos teisė atsiranda tik nuo valstybinės žemės numos sutarties sudarymo. Be to, ir Privatizavimo įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizuojamiems objektams, pardavimo, nuomos ar kitokio perleidimo tvarką nustato žemės santykius reglamentuojantys teisės aktai. Nurodė, jog 2008-10-14 privatizavimo sutarties šalis neturėjo teisės pagal įstatymą išnuomoti valstybinę žemę. Teigia, kad tokią teisę turi tik Lietuvos Respublika, atstovaujama apskrities viršininko, o ne Klaipėdos miesto savivaldybė. Mano, kad nuomos sutarties sudarymo faktą 2009-01-06 patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus 2010-11-02 raštas, kuriame nurodoma, jog nuomos pareigos ir teisės atsirado iš 2009-01-06 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties. Apeliantai nesutinka ir su teismo išvada, kad apskaičiuojant žemės mokestį už 2012 metus taikytinas 3 procentų dydžio metinis tarifas. Teigia, kad vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendimu „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės naudojimą tarifų nustatymo“ turi būti nustatytas 0,1 procento metinis tarifas. Pažymėjo, jog minėto sprendimo 1 dalies 1.2 punkte nėra išskirta papildoma sąlyga apie tai, kad 0,1 procento tarifas taikomas iki 2009-01-01 aukcione kartu su privatizuojamu objektui parduotai žemei, kurios vertė negali būti perskaičiuojama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Ginčas iš esmės vyksta dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento, nes nuo to priklauso mokėtino žemės nuomos mokesčio už 2012 metus tarifas. Apeliantai teigia, jog žemės nuomos sutartis pasirašyta 2009-01-06, todėl atsakovė už 2012 metus, vadovaudamasi Klaipėdos miesto savivaldybės 2011-12-22 sprendimu, turi mokėti ne 3 procentų, o 0,1 procento tarifą.

Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo momento

Kolegija, remdamasi teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės nuomos klausimus, bei teismų praktika, nesutinka su apeliantų argumentais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal privatizavimo programą buvo privatizuojamas objektas – administracinis ir ūkinis pastatai. UAB „Hermelita“ buvo paskelbta viešo aukciono laimėtoja ir Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka 2008-10-14 sudaryta sutartis (b. l. 16–17). Šioje sutartyje numatyta sąlyga, jog pastatui priskirta žemės sklypo dalis bus išnuomojama pirkėjui pagal žemės nuomos sutartį (sutarties 2 punktas). 2009-01-06 pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N21/2009-001 dėl 0,075 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp trečiojo asmens ir UAB „Hermelita“ (b. l. 14). Nuomos sutarties 10 punkte numatyta, jog taikytinas nuomos mokesčio dydis, nustatytas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2003-11-27 sprendimu Nr. 1-376, yra 3 procentai žemės sklypo dalies, sudarančios 0,0750 ha, vertės, t. y. 13 818,24 Lt. Atsakovams nuosavybės teise nuo 2010-11-19 priklauso administracinis ir ūkinis pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 19–20), atsakovams perleistos žemės sklypo 0,075 ha nuomojamos dalies nuomos teisės ir pareigos, atsiradusios iš 2009-01-06 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 21/2009-001, 2009-06-08 susitarimo Nr. N21/2009-0035 (b. l. 18, 2010-11-19 pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punktas). 2011-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-414 nustatytas 3 procentų tarifas iki 2008-12-31 išnuomotai žemei, jei po 2009-01-01 žemės vertė nėra perskaičiuota, nuo žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, išskyrus gyvenamajai paskirčiai išnuomotą žemę, už kurią nustatytas 1,5 procento tarifas; nuo 2009-01-01 išnuomotai valstybinei žemei, iki 2008-12-31 išnuomotai žemei, kurios vertė perskaičiuota po 2009-01-01, nuo žemės vertės, nurodytos valstybinėse žemės nuomos sutartyse ar jų pakeitimuose, nustatytas 0,1 procento tarifas gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijoms (b. l. 11). Atsižvelgus į šį sprendimą, išnuomotai valstybinei žemei nuo 2009-01-01 taikytinas 0,1 procento tarifas ir toks pat tarifas taikytinas valstybės išnuomotai žemei iki 2008-12-31, kurios vertė perskaičiuota po 2009-01-01. Taigi nagrinėjamu atveju būtina nustatyti momentą, nuo kurio buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog žemės sklypas, teisės aktų nustatyta tvarka priskirtas nustatytam privatizavimo objektui, pats savaime nėra laikomas privatizavimo objektu Privatizavimo įstatymo prasme. Vadovaujantis Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023, kuriuo patvirtintos Valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos taisyklės, 2.1 punktu, privatizuojant objektą, sutartyje nurodoma sąlyga, nustatanti, ar jam priskirtas žemės sklypas parduodamas, ar tik nuomojamas, nurodoma privatizavimo objekto privatizavimo programoje. Nagrinėjamu atveju privatizavimo sutartyje yra numatyta sąlyga, jog bus išnuomota privatizuojamam objektui priskirta žemės sklypo dalis (sutarties 2 punktas). Minėtos sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad pirkėjas įsipareigoja per 10 dienų nuo privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo sutarties pasirašymo kreiptis į apskrities viršininką dėl žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo. Taigi, viena iš sutarties sąlygų – išsinuomoti objektui priskirtą žemės sklypą, t. y. sutartiniai įsipareigojimai, atsiradę privatizavimo sandorio pagrindu (Privatizavimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalis). Kadangi Privatizavimo įstatymas nereglamentuoja žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo tvarkos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie privatizavimo objektui priskirto žemės sklypo pirkimo–pardavimo tokiu būdu sutarties sudarymo momentą, pagrįstai vadovavosi CK XXIII skyriaus dvyliktojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis daiktų pardavimą aukciono būdu. Tokia pozicija išdėstyta ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v I. P., civilinė bylos Nr. 3K-3-95/2011). Pagal CK 6.421 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo aukciono būdu sutartis laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia plaktuko dūžiu arba kitu įprastu veiksmu. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.421 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, jog nekilnojamojo daikto pirkimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas aukciono laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas. Šiuo atveju privatizavimo sutartis sudaryta 2008-10-14. 2009-01-06 nuomos sutartis pasirašyta vykdant privatizavimo sutartyje numatytą sąlygą. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuomos sutarties sudarymo momentu laikytinas privatizavimo sutarties sudarymas. Atmestinas apeliantų argumentas, kad nuomos teisė atsiranda nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, o iki tol asmuo tik turi teisę nuomotis žemės sklypą. Pažymėtina, jog apeliantai nepagrįstai vadovaujasi nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2013, nes skiriasi šios bylos faktinės aplinkybės. Nagrinėjamu atveju privatizavimo sutartyje aiškiai nustatyta pirkėjo pareiga sudaryti žemės nuomos sutartį, t. y. jis privalėjo per 10 dienų nuo privatizavimo sutarties sudarymo kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. O apeliantų nurodytoje teismų praktikoje privatizavimo sutartyje buvo numatyta sąlyga išsinuomoti žemę, iki bus sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Duomenų, kad pirkėjas būtų įpareigotas sudaryti tokią sutartį, nėra, todėl darytina prielaida, jog turėjo tik teisę nuomotis, o pareiga buvo nusipirkti. Kadangi bylų faktinės aplinkybės yra netapačios, todėl apeliantai nepagrįstai vadovaujasi minėta teismų praktika. Taip pat atmestini apeliantų argumentai, jog vien todėl, kad žemės nuomos sutartį pasirašė ne su Klaipėdos miesto savivaldybe, su kuria pasirašė objekto privatizavimo sutartį, o su Klaipėdos apskrities viršininko administracija, reiškia, jog žemės nuomos sutarties momentas yra būtent jos pasirašymo data. Pažymėtina, kad tokia sąlyga buvo numatyta privatizavimo sutartyje, t. y. aiškiai nurodyta, jog nuomos pirkėjas privalo kreiptis į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl žemės nuomos sutarties sudarymo.

Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio

Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad žemės sklypo vertė nebuvo perskaičiuota, todėl taikytinas 3 procentų dydžio metinis tarifas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-414 nustatytas 3 procentų tarifas iki 2008-12-31 išnuomotai žemei, jei po 2009-01-01 žemės vertė nėra perskaičiuota, nuo žemės vertės, nurodytos valstybinės žemės nuomos sutartyse, išskyrus gyvenamajai paskirčiai išnuomotą žemę, už kurią nustatytas 1,5 procento tarifas. Privatizavimo sutartyje šalys numatė, kad žemės sklypo nuomos kaina bus apskaičiuojama nuo 460 508 Lt sumos (sutarties 4.1.3 punktas). 2009-01-06 valstybinės žemės nuomos sutarties 9.1 punkte nuomojamos žemės klypo dalies vertė nurodyta 460 508 Lt. 10 punkte nustatytas 3 procentų dydžio metinis mokestis. 2009-06-08 Susitarime dėl 2009-01-06 valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo pakeistas 9.1 punktas, nurodant, kad žemės sklypo dalies vertė nustatyta atsižvelgiant į 2008-10-13 privatizavimo objekto pirkimo ir pardavimo sutartį. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypo dalies vertė 2009-01-01 buvo perskaičiuota. Iš šių duomenų akivaizdu, kad nuomos sutartyje žemės sklypo dalies vertė buvo perrašyta nuo privatizavimo sutartyje nurodytos vertės. Kadangi kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žemės sklypo dalies nuomos sutarties momentas yra 2008-10-13, ir nustačius, jog vertė 2009-01-01 nebuvo perskaičiuota, nėra pagrindo teigti, kad už žemės nuomą pagal 2011-12-22 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T2-414 apeliantai turi mokėti 0,1 procento dydžio metinį mokestį.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas, taikytinas sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.