Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2007-06-08 Kupiškio apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 str. 1 d. - 5 MGL dydžio bauda. (Bauda sumokėta 2007-11-08);

2. 2015-08-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 8 mėnesiams, bausmę atlikęs 2016-05-09;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 16:20 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - motiną R. T., t. y. tyčia vieną kartą įspyrė jai į nugarą, taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., būdamas namuose, pas mamą (duomenys neskelbtini), spyrė mamai R. T. į nugarą dėl to, kad ši atsisakė sudėti jo daiktus. Jis buvo neblaivus, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Pripažįsta, kad motinai nuo jo spyrio galėjo skaudėti. Savo elgesį vertina blogai, atsiprašė motinos, ši jo atsiprašymą priėmė. Turi problemų dėl alkoholio vartojimo, sutiktų gydytis.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:

- nukentėjusiosios R. T. parodymais, kad sūnus R. T. pas ją namuose negyvena, tik atvažiuoja į svečius. 2017-09-11 apie 16 val. R. T. atvažiavo pasiimti savo rūbų. Sūnus buvo akivaizdžiai neblaivus. Užėjęs į namus jis pasakė, kad ji sudėtų jo daiktus. Pasiėmusi maišą kambaryje dėjo jo rūbus ir nieko jam nesakė. Kaip ji suprato, sūnus nenorėjo, kad ji sudėtų jo daiktus, o ji juos rinko. Sūnus kažką kalbėjo apie tai, kad jie, t. y. tėvai, galėsis, kad jį išvaro iš namų. Kai ji pro duris ėjo į koridorių, sūnus R. T. kažkuria koja jai įspyrė virš sėdmenų į nugarą. Spyris stiprus nebuvo, tačiau jai skaudėjo. Po spyrio ji nenugriuvo. Spirdamas sūnus jai nieko nesakė. Įspyręs jai, sūnus laiptais nulipo į namo pirmą aukštą. Sutuoktinis V. T. iškvietė policiją, nes matė kaip sūnus jai įspyrė. Sūnus R. T. jos atsiprašė. Kadangi sužalota nebuvo, į medikus nesikreipė ir vykti pas teismo medicinos ekspertus atsisako. Jokių smurto žymių ant kūno neliko. Įvykio metu turtinė žala nepadaryta. (b. l. 15-16);

- liudytojo V. T. parodymais, kad 2017-09-11 apie 16 val. į jo namus atvažiavo neblaivus sūnus R. T. pasiimti savo daiktų. Atvykęs motinai R. T. pasakė, kad ji surinktų jo daiktus. Tuo metu jam paskambino ir jis išėjo į balkoną kalbėtis telefonu. Grįžęs iš balkono, matė, kad R. T. kambaryje į maišą dėjo rūbus, o sūnus buvo šalimais. Netrukus iš sūnaus judesio suprato, kad jis vieną kartą ar tai pastūmė, ar tai spyrė motinai. Iš karto po to R. T. nuėjo į kitą kambarį, o jis sūnui pasakė, kad iškvies policiją. Tada sūnus išėjo į lauką, atsisėdo ant laiptų ir gėrė alų (b. l. 26-27);

- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. V. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 16:24 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu: (duomenys neskelbtini), smurtas artimoje aplinkoje atvejis, kad neblaivus sūnus įspyrė motinai. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė V. T., kuris paaiškino, kad neblaivus sūnus R. T., vieną kartą įspyrė į nugarą motinai R. T., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Nurodyti smurto požymiai: ant nukentėjusiosios kūno matoma spyrio žymė nugaroje virš sėdmenų (b. l. 8-9);

- pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7135, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. 17:27 val. R. T. blaivumo tikrinimo rezultatas - 1,19 ‰ (promilių) (b. l. 30).

Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Pirmiau aptartais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiosios bei liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir objektyviais įrodymais - tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuotais duomenimis, neginčijamai nustatyta, jog tyčia menkaverčio konflikto metu, R. T. 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 16:20 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - motiną R. T., t. y. tyčia vieną kartą įspyrė jai į nugarą, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Teismas daro išvadą, kad R. T. veikė tiesiogine tyčia, nes jis ne šiaip sudavė, o spyrė, kas rodo, kad kaltinamasis turėjo tikslą smurtauti, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai. Tai rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, jog nusikalstamą veiką padaręs jis prisipažįsta, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 140 str. 2 d., 11 str. 3 d.), veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstama veika smurtinė, baigta, į kaltinamojo asmenybę – dirba (b. l. 35), augina du mažamečius vaikus. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad R. T. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre lankėsi 2015 m. dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį priklausomybės sindromas (b. l. 63). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)2017 matyti, kad R. T. nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 68), jis pats nurodė, kad nusikalsta būdamas neblaivus ir tai turi įtakos jo elgesiui. Jis administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 38-48). Kaltinamasis ankščiau teistas už tokio paties pobūdžio nusikalstamas veikas prieš šeimos narius – motiną ir tėvą (b. l. 49-51, 56-59), nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo, kad jis, ankščiau būdamas atlikęs švelnesnę bausmę, teigiamų išvadų nedaro, rodo jo nenorą taisytis, taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant kiek mažesnę, nei sankcijoje nurodytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė yra sumažintina vienu trečdaliu.

Taip pat, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie veikos padarymo aplinkybes - buitinis konfliktas tarp šeimos narių, į jos pavojingumą - smurtinis nusikaltimas, tačiau sveikatos sutrikdymas, į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo - jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, nuoširdžiai gailėjosi, nusikaltimas nesukėlė nukentėjusiajai sunkių padarinių, liekamųjų reiškinių, jis atsiprašė nukentėjusiosios, taip pat atsižvelgiant į nukentėjusiosios poziciją - nukentėjusioji baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad ji norėtų, jog jis nevartotų alkoholio, kadangi šiaip yra geras sūnus, augina prižiūri savo vaikus, į kaltinamojo asmenybę – jis darbintis, augina ir prižiūri savo mažamečius vaikus, anksčiau paskirtą bausmę atliko tinkamai, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas matyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas kaltinamajam atidėtinas. Atsižvelgiant į tai, kad padaryta smurtinė veika prieš savo šeimos narį, kaltinamajam R. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė: dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str.), bei skirtini įpareigojimai: - gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 2 d. 3 p.); - tęsti darbą (BK 75 str. 2 d. 5 p.); - neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.), kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, bei asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.78-79), pradėjus nuosprendžio vykdymą, panaikintina.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaičiuotinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017-09-11 16:40 val. iki 2017-09-13 11:25 val. (2 dienos) (b. l. 72,118, 123).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Daiktinių įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2017-09-11 16:40 val. iki 2017-09-13 11:25 val. (2 dienas).

Bausmę jos atlikimo atveju paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, 5, 8 punktais, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atidėjimo laikotarpiu:

- gydytis priklausomybės ligas;

- tęsti darbą;

- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, R. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.