- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-10
- Bylos Nr.
- ATP-339-380/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00062-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- L. S.
- Kategorijos
- 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos L. S. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. S. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2016 m. sausio 23 d. nutarimu nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį ir jai paskirta 28 Eur bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, jai paskirta 23 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 28 Eur bauda. L. S. nubausta už tai, kad ji 2016 m. sausio 23 d., 12.20 val., vairavo transporto priemonę „BMW 530D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtintų Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių, nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kuri neįregistruota nustatyta tvarka ir neapdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pažeidė KET 226 punktų reikalavimus. Šį nutarimą L. S. apskundė Plungės rajono apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutarimu L. S. skundą atmetė.
Šalies argumentai
L. S. apeliaciniu skundu prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką kasacinėse bylose, ne kartą yra konstatavęs, jog kaltininkui inkriminuojami KET punktų pažeidimai apibrėžia administracinio teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. 1AT-10/2012). Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeistas KET 226 punktas, kuriame įtvirtinta bendrojo elgesio taisyklė. Teigia, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 5 dalies objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos, todėl netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, nesiejo jų tarpusavyje, taigi netinkamai atskleidė bylos esmę ir priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliantei administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotas toks kaltinimas - <...> vairavo transporto priemonę, <...> kuri neįregistruota nustatyta tvarka. Iš šio kaltinimo apeliantė manė, kad yra kaltinama tuo, jog vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota Lietuvos Respublikoje. Skundžiamame nutarime konstatuota, kad apeliantė už pažeidimą, kad vairavo transporto priemonę, kuri neįregistruota nustatyta tvarka, administracinėn atsakomybėn patraukta pagrįstai. Teigia, kad tokia teismo pozicija nepagrįsta ir nemotyvuota, nes prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms. Teigia, kad neaišku kuo remiantis teismas nurodo, jog transporto priemonė nėra registruota. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai praplėtė Institucijos, surašiusios protokolą, formuojamą kaltinimą, bei tokio savo sprendimo nepagrindė teisiniais argumentais. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apeliantė manydama, kad administracinėn atsakomybėn patraukta būtent už kaltinime numatytų taisyklių nesilaikymą, įrodinėjo, jog toks patraukimas administracinėn atsakomybėn yra nepagrįstas. Šį nesutikimą grindė tuo, kad apeliantė vairavo transporto priemonę registruotą Jungtinėje Karalystėje. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą tokios transporto priemonės Lietuvoje neregistruojamos. KET 226 punkto reikalavimai taikytini Lietuvos Respublikos registruotoms transporto priemonėms. Teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, pakeitė ir išplėtė kaltinimo ribas. Teigia, kad skundžiamame nutarime nurodytas tarptautinis teisės aktas nėra tas teisės aktas, kurio pagrindu asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog privalomoji techninė apžiūra, laikantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu patvirtintų Techninių reikalavimų, privaloma toms transporto priemonėms, kurios registruojamos Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybėje registruotoms transporto priemonėms techninė apžiūra atliekama remiantis tos valstybės teisės aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N444-2271/2010). Todėl nesutinka su teismo pozicija dėl apeliantės patraukimo administracinėn atsakomybėn. Byloje nėra duomenų apie užsienio valstybėje registruotos transporto priemonės apžiūros atlikimo tvarką, periodiškumą, t. y. nėra teisės aktų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad toje valstybėje ši transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Įrodinėjimo našta dėl šių duomenų tenka Institucijai surašiusiai protokolą. Vien tai, kad transporto priemonės metinė patikra baigėsi, nėra ir negali būti juridinis faktas dėl kurio būtų taikoma ATPK 123 straipsnio 1 dalis. Teigia, kad 2006 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB yra skirta užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusios šalies teisę į patirtos žalos atlyginimą, ja siekiama užtikrinti nukentėjusio asmens interesus nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra apdrausta transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, bei kur yra nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitoje valstybėje – įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis. Šioje byloje eismo įvykis neužfiksuotas, todėl teismo nurodyta direktyva netaikytina, nes neturi teisinio ryšio su nagrinėjama byla. Teigia, kad teismo pozicija, jog L. S. privalėjo pateikti draudimo liudijimą yra nepagrįsta, formali, neatspindinti realiai susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir todėl neteisėta. Teismas neištaisė nustatyto pažeidimo, t. y. nebuvo paskirtas administracinis nurodymas. Teigia, kad šis pažeidimas suponuoja tokią teisinę situaciją, kai tolesnis administracinis procesas nėra galimas, o byla asmens dėl kurio procesas buvo pažeistas, turi būti nutraukiama.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo L. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą. Įrodymai, kad L. S. padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje, numatytas veikas, surinkti ir pateikti administracinės bylos medžiagoje. Administracinė nuobauda L. S. paskirta vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Vairuotoja padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Savo vairavimu kėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Teigia, kad būtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, kaip atsakomybės priemonė, kuri skiriama pažeidimą padariusiam asmeniui nubausti, auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, administracinė nuobauda turi būti paskirta, todėl nesutinka, kad L. S. skundas būtų tenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė motyvuotas, abejonių nekeliančias išvadas dėl L. S. kaltės padarius ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
ATPK 123 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į KET nuostatas. KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnyje nustatytos bendrosios transporto priemonių vairuotojų pareigos, t. y. draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę (2 dalis), vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus (5 dalis).
Nustatyta, jog L. S. 2016 m. sausio 23 d. vairavo transporto priemonę „BMW 530D“, kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kuri neįregistruota nustatyta tvarka ir neapdrausta transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. L. S. parodė, kad automobilis „BMW 530D“ registruotas Jungtinėje Karalystėje, priklauso draugui, Lietuvoje automobiliu važinėja du mėnesius (b. l. 31). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis „BMW 530D“ registruotas Jungtinėje Karalystėje, jo savininkas G. F., paskutinė automobilio registracijos Jungtinėje Karalystėje data yra 2012 m. liepos 4 d., jo metinė patikra baigėsi 2012 m. rugpjūčio 29 d. (b. l. 46-48). Automobilis „BMW 530D“ neregistruotas Lietuvos Respublikoje, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Pažymėtina, kad reikalavimas techninei apžiūrai keliamas visiems automobiliams, dalyvaujantiems eisme, nepriklausomai nuo to, kur automobilis registruotas, todėl automobiliui „BMW 530D“ turėjo būti atlikta techninė apžiūra. Taigi, automobilis „BMW 530D“ nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. negali dalyvauti eisme. 2016 m. sausio 23 d. automobilis „BMW 530D“ nebuvo draustas nei Lietuvos Respublikoje, nei Jungtinėje Karalystėje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, nekyla jokių abejonių, kad L. S. veikoje yra visi ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai, dėl to ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už šių pažeidimų padarymą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantė susipažinusi su administracinio teisės pažeidimo protokolu manė, kad yra kaltinama tuo, jog vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota Lietuvos Respublikoje, nes protokole suformuotas toks kaltinimas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pažeidimo esmė nurodyta tokia, kad L. S. vairavo transporto priemonę, kuri ne tik neregistruota, tačiau jai neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir ji neapdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai nurodyti padaryti pažeidimai, L. S. su protokolu buvo supažindinta ir pasirašė, todėl abejoti, kad apeliantei nebuvo žinoma už kokių pažeidimų padarymą ji traukiama administracinėn atsakomybėn, nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutarimu byloje Nr. N444-2271/2010, nes šios bylos ir nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos faktinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Administracinėje byloje buvo nustatyta, kad automobilis buvo registruotas Jungtinėje Karalystėje ir buvo atlikta techninė apžiūra, kuri galiojo pažeidimo fiksavimo metu, asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn gyveno Jungtinėje Karalystėje ir į Lietuvos Respubliką buvo atvykęs tik laikinai, todėl asmeniui ir neturėjo būti taikomas reikalavimas įregistruoti motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir kt. techniniai reikalavimai.
ATPK 260¹ straipsnyje nustatyta, kad pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinį nurodytą už tuos administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnių sankcijose numatyta ne didesnė kaip aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų maksimali bauda. Administracinis nurodymas negali būti surašomas, jei šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį teisės pažeidimą, sankcijoje kaip pagrindinė ar papildoma administracinė nuobauda numatyta kitos rūšies negu bauda administracinė nuobauda (išskyrus įspėjimą). Administracinis nurodymas taip pat negali būti surašomas, jeigu asmuo pakartotinai per metus padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą atitinkamame šio kodekso II skyriaus ypatingosios dalies straipsnyje, taip pat tuo atveju, jei administraciniu teisės pažeidimu padaryti turtiniai nuostoliai, kurie nėra pilnai atlyginti.
ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 5 dalies sankcijos numato vienos rūšies administracinę nuobaudą – baudą, kurios maksimalus dydis neviršija aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų, todėl tokius pažeidimus padariusiam asmeniui, jei nėra aplinkybių, dėl kurių administracinis nurodymas negali būti surašomas, turi būti surašytas administracinis nurodymas. L. S. per metus iki 2016 m. sausio 23 d. nepadarė administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK II skyriaus ypatingosios dalies straipsniuose. Administraciniais teisės pažeidimais dėl kurių L. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nepadaryti turtiniai nuostoliai. L. S. protokolą rašančiam pareigūnui nepareiškė prašymo nerašyti administracinio nurodymo. Įvertinus tai, darytina išvada, kad buvo įstatymo numatyti pagrindai dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų L. S. surašyti administracinius nurodymus, tačiau administraciniai nurodymai nebuvo surašyti. Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2016 m. sausio 23 d. nutarimas skirti L. S. administracines nuobaudas ir Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimas yra neteisėti ir turi būti panaikinti.
Pagal ATPK 260 straipsnį administracinį nurodymą administracinio teisės pažeidimo protokole įrašo administracinį teisės pažeidimo protokolą turintis teisę surašyti pareigūnas. ATPK 302 straipsnis, nustatantis, kokius sprendimus gali priimti apylinkės teismas byloje dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, nenumato teismui teisės surašyti administracinį nurodymą, todėl, panaikinus 2016 m. sausio 23 d. ir 2016 m. balandžio 20 d. nutarimus, byla grąžinama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą, kuris atitiktų ATPK 260 straipsnyje administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2016 m. sausio 23 d. nutarimą dėl L. S. pripažinimo kalta pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 5 dalį, Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarimą, kuriuo L. S. skundas atmestas ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatui.
Nutartis neskundžiama.