Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-684-278/2017, kuria teismas patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Domdeira“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

BUAB „Domdeira“ bankroto administratorius L. P. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti BUAB „Domdeira“ antros bei trečios eilės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą. Nurodė, kad bendrovės darbuotojų finansiniai reikalavimai bus pateikti teismui tvirtinti vėliau, kadangi bendrovės darbuotojams darbo užmokestis buvo nemokamas ilgą laiko tarpą, todėl bus tikrinama, ar jiems darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, be to, bankroto administratoriui nėra perduoti visi bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, kasos knygos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. nutartimi BUAB „Domdeira“ bankroto administratoriaus L. P. prašymą tenkino – patvirtino BUAB „Domdeira“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą.Teismas nurodė, kad finansinius reikalavimus savalaikiai pareiškė devyni asmenys, kurių reikalavimų dydžių administratorius neginčija, todėl nurodyti asmenys įtrauktini į BUAB „Domdeira“ kreditorių sąrašą, patvirtinant jų nurodytus finansinius reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. V. prašo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; atmesti BUAB „Domdeira“ bankroto administratoriaus prašymą atidėti darbuotojų finansinių reikalavimų tvirtinimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepranešė pareiškėjui apie teismo posėdžio vietą ir laiką, pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo, dėl ko buvo priimtas neteisingas teismo procesinis sprendimas.Pareiškėjo vertinimu, nėra kliūčių teikti tvirtinti ir BUAB „Domdeira“ darbuotojų kreditorinius reikalavimus. Bankroto administratorius konkrečiai nenurodė, kokio turto jis dar nėra perėmęs ir kaip minėta aplinkybė trukdo tvirtinti darbuotojų reikalavimus. Taip pat nėra aišku, kokia dokumentų dalis jam dar neperduota. 2017 m. lapkričio 3 d. aktu bankroto administratoriui buvo perduoti bendrovės darbuotojų darbo užmokesčio žiniaraščiai, deklaracijos. Bankroto administratorius nenurodo, kad registruose nebūtų kokios nors informacijos apie BUAB „Domdeira“ darbuotojus. Perimdamas bendrovės dokumentus, jų perėmimo aktuose jokių pastabų bankroto administratorius nereiškė.Kreditorės UAB „Rokmedis“ finansinis reikalavimas buvo patvirtintas be pagrindo, nes prievolę padengti skolą minėtai kreditorei prisiėmė pareiškėjas – įmonės savininkas A. V., siekdamas tęsti bendrovės veiklą ir užtikrinti žaliavinės medienos gavimą. Pareiškėjas 2017 m. liepos 5 d. pasirašė paprastąjį vekselį, todėl UAB „Rokmedis“ neturėjo būti įtraukta į BUAB „Domdeira“ kreditorių sąrašą. Susisiekus telefonu su UAB „Rokmedis“ administracija buvo gautas patvirtinimas, kad UAB „Rokmedis“ neprieštaraus, jei jų reikalavimo teismas netvirtins, nes, kitu atveju, gali susidaryti tokia situacija, kad A. V. pagal vieną prievolę bus skolingas UAB „Rokmedis“ 13 838,16 Eur sumą, bei tai pačiai sumai BUAB „Domdeira“ bankroto byloje bus patvirtintas UAB „Rokmedis“ finansinis reikalavimas.Atsiliepimu į pareiškėjo A. V. atskirąjį skundą BUAB „Domdeira“ bankroto administratorius L. P. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Aplinkybė, susijusi su bendrovės dokumentų (ne)perdavimu bankroto administratoriui, nėra svarbi sprendžiant dėl ginčijamos nutarties teisėtumo. Be to, visi bendrovės dokumentai iki šiol nėra perduoti bankroto administratoriui. Bendrovė yra skolinga UAB „Rokmedis“. Aplinkybė, kad pats A. V. minėtai kreditorei išrašė vekselį atitinkamai skolos sumai, nereiškia, kad BUAB „Domdeira“ prievolė šiai kreditorei pasibaigė. Išrašytas vekselis šiuo atveju vertintinas kaip laidavimas.BUAB „Domdeira“ darbuotojų finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas bankrutuojančios bendrovės kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėja laikydamasi atskirojo skundo ribų. Pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pareiškėjas A. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – turto ir dokumentų perdavimo – priėmimo aktų, susirašinėjimo elektroniniu paštu, prašymo bankroto administratoriui bei paprastojo neprotestuotino vekselio kopijas. CPK 314 straipsnyje įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, į viešojo intereso bankroto bylose egzistavimą, taip pat į tai, kad pateikti nauji įrodymai gali būti aktualūs sprendžiant nagrinėjamą klausimą, o jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus priima bei juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su jo neinformavimu apie klausimo dėl bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo tvirtinimo nagrinėjimą

Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 5 dalimi, nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo teismas priima rašytinio proceso tvarka. Suinteresuotų asmenų prašymu gali būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas. Administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taigi, įstatyme įtvirtintas konkretus asmenų, kurie turi būti informuoti apie klausimo dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo nagrinėjimą, ratas, į kurį nei kreditoriai, kurių reikalavimų bankroto administratorius neginčija, nei kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto byloje dar nepatvirtinti ir nėra teikiami tvirtinti, nepatenka. Kadangi ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi apelianto finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Domdeira“ bankroto byloje klausimas nebuvo sprendžiamas, teismas neprivalėjo jo informuoti apie klausimo dėl kitų, bankroto administratoriaus neginčijamų, kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, susiję su neva neteisėtu jo neinformavimu apie šio klausimo nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su BUAB „Domdeira“ darbuotojų finansinių reikalavimų tvirtinimu

Atskiruoju skundu apeliantas, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu ginčijama nutartimi nespręsti BUAB „Domdeira“ darbuotojų finansinių reikalavimų tvirtinimo klausimo. Pagal CPK 334 straipsnį, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu dviem atvejais – jei tokia galimybė tiesiogiai numatyta įstatyme, arba jei ginčijama teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Kitos pirmosios instancijos teismo nutartys apeliacine tvarka negali būti skundžiamos. ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta galimybė apeliacine tvarka skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis klausimas dėl kreditoriaus (– ių) finansinių reikalavimų tvirtinimo išspręstas iš esmės, juos patvirtinant arba atsisakant tvirtinti. Tuo tarpu šioje byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi klausimas dėl BUAB „Domdeira“ pirmos eilės kreditorių – BUAB „Domdeira“ darbuotojų, finansinių reikalavimų tvirtinimo sprendžiamas nebuvo, teismui iš esmės atidėjus šio klausimo nagrinėjimą vėlesniam laikotarpiui. Pažymėtina, kad CPK nuostatos taip pat nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria atidedamas bylos (ar tam tikro procesinio klausimo) nagrinėjimas; tokio pobūdžio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas užkertančiu galimybę tolesnei bylos eigai. Atsižvelgdama į šios nutarties 13 punkte išdėstytus argumentus, iš kurių matyti, jog apelianto ginčijamas procesinis sprendimas apskritai negali būti apeliacijos objektu, taip pat į tai, kad klausimas dėl BUAB „Domdeira“ pirmos eilės kreditorių – darbuotojų, tarp jų ir apelianto, finansinių reikalavimų tvirtinimo BUAB „Domdeira“ bankroto byloje buvo išspręstas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl apelianto argumentų, susijusių su BUAB „Domdeira“ darbuotojų finansinių reikalavimų nepatvirtinimo ginčijama nutartimi nepagrįstumu, detaliau nepasisako.

Dėl apelianto argumentų, susijusių su kreditorės UAB „Rokmedis“ finansinio reikalavimo pagrįstumu

Savo nesutikimą su ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria patvirtintas kreditorės UAB „Rokmedis“ 13 838,16 Eur dydžio finansinis reikalavimas, apeliantas grindžia tuo, jog, jo teigimu, minėtą bendrovės įsipareigojimą UAB „Rokmedis“ 2017 m. liepos 5 d., pasirašydamas paprastąjį vekselį, prisiėmė jis pats, kaip BUAB „Domdeira“ savininkas, t. y. apeliantas iš esmės remiasi BUAB „Domdeira“ skolos perkėlimu jam (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.115 straipsnis). Pasisakydama dėl šios apelianto argumentų grupės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto teismui pateiktas vekselis, nors ir išrašytas 13 838,16 Eur sumai bei pasirašytas apelianto, tačiau jo davėju nurodytas ne apeliantas, o UAB „Rokmedis“, vekselis taip pat nėra notarinės formos, nors tokios formos šiuo atveju reikalauja įstatymas (CK 1.105 straipsnio 5 dalis). Be to, net ir nepaisant paminėtų apelianto pateikto vekselio formos trūkumų, vekselio tam tikrai skolos sumai išdavimas negali būti prilyginamas skolos perkėlimui, kuriam, be kita ko, yra būtinas susitarimas su kreditoriumi. Tuo tarpu skolos perkėlimo sutarties, kuria apeliantas būtų perėmęs BUAB „Domdeira“ įsipareigojimą UAB „Rokmedis“ (CK 6.115 – 6.116 straipsniai, 6.118 straipsnis) apeliantas teismui nepateikė. Kadangi apeliantas atskiruoju skundu iš esmės neginčija BUAB „Domdeira“ įsipareigojimo UAB „Rokmedis“ egzistavimo ar jo dydžio (BUAB „Domdeira“ 13 838 Eur įsipareigojimas UAB „Rokmedis“ buvo nurodytas ir teismui pateiktame 2017 m. rugsėjo 30 d. BUAB „Domdeira“ įsipareigojimų tiekėjams sąraše), o skolos perkėlimo fakto apeliantas neįrodė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo argumentai bei pateiktas naujas įrodymas – paprastasis vekselis, nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria BUAB „Domdeira“ bankroto byloje buvo patvirtintas UAB „Rokmedis“ finansinis reikalavimas, teisėtumo bei pagrįstumo. Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apelianto argumentai, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sukurta teisinė situacija, kai tampa įmanomu tos pačios skolos išieškojimas du kartus (pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį), neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią tuo atveju, jei vekselis išduodamas tam tikros prievolės įvykdymo užtikrinimui, kreditorius neturi teisės išsiieškoti tos pačios pinigų sumos dvigubai, t. y. ir pagal pirminį sandorį, ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją, o jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (ginčyti kreditoriaus reikalavimą teisme, reikšti ieškinį dėl kreditoriaus nepagrįsto praturtėjimo, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apelianto atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.