Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021-01-13 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiasis specialistas surašė I. Š. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad 2021-01-13 Kretingos rajono sav., 17.30 val., reido metu, tamsiuoju paros metu, naudojant mėlynos spalvos švyturėlius, forminiu aplinkos apsaugos tarnybiniu automobiliu, buvo sustabdytas automobilis „Kia Sorento“, valstybins Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo I. Š.. Pareigūnai prisistatė, paprašė apžiūrėti transporto priemonę, tačiau asmuo atsisakė parodyti bagažinę, teigdamas, kad pareigūnai neturi teisės. Pareigūnai paprašė pateikti asmens dokumentą, tačiau asmuo atsisakė. Tuo trukdė vykdyti valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Pagalbos buvo prašyta policijos pareigūnų. Minėtais veiksmais I. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį.

2. Skundžiamu Plungės apylinkės teismo 2021-03-01 nutarimu I. Š. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir jam paskirta administracinė nuobauda – 80 Eur dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad I. Š. neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas būtų panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu, Institucijos administracinio nusižengimo protokolu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog I. Š. padarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Apylinkės teismo išvados dėl I. Š. kaltės yra motyvuotos, paremtos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė apeliantui nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų, pažeistas teisinės valstybės principas ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole bei teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad I. Š. kaltė, padarius ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta.

9. ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 505¹, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.

10. ANK 589 straipsnio 1 dalies 31 punkte nurodyta, jog administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 251¹, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsniuose, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl šio kodekso 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų.

11. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos. Šio teisės akto 1 dalies 4 punkte numatyta, jog tam, kad būtų užkirstas kelias aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimams, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali sustabdyti ir apžiūrėti įtariamų asmenų transporto priemones. Minėto teisės akto 3 straipsnis reglamentuoja aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės turinį, kuriame taip pat numatyta ir prevencinė funkcija. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę veikti ne tik nustačius pažeidimus, tačiau ir prevenciniais tikslais atlikti teisės aktuose numatytas funkcijas, tarp jų ir transporto priemonių tikrinimą. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003-08-08 įsakymo Nr. 418 Dėl aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos patvirtinimo 4 punkte yra nurodyta, jog pareigūnai turi teisę stabdyti transporto priemones, kai: 1) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemonėje yra asmenys, padarę aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus; 2) transporto priemonė yra daromo teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, pažeidimo įrankis arba priemonė; 3) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemone gabenami neteisėtai įgyti gamtos ištekliai. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog teisės aktai nenumato ir nereglamentuoja, kaip ir kokiais konkrečiais atvejais pareigūnams gali ar turi kilti įtarimai, nes tokio pobūdžio sprendimai priklauso pareigūno diskrecijai.

12. Nors I. Š. savo kaltę dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo neigia, tačiau jo kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo bylos įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas Institucijos pareigūnas M. S. parodė, kad 2021-01-13 reido metu buvo atliekamas medžiotojo patikrinimas. Rašant protokolą ir patikrinimo aktą, tamsiu paros metu, pamatė pamiške atvažiuojantį visureigį „Kia Sorento“. Jam kilo pagrįstas įtarimas, kad tai gali būti brakonieriai ar šiaip medžiotojai, kurie gali pažeidinėti medžioklės taisykles, todėl nusprendė sustabdyti transporto priemonę ir ją patikrinti. Sustabdžius šią transporto priemonę, vairuotojas kategoriškai atsisakė aprodyti transporto priemonės bagažinę, t. y. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Dėl šios situacijos kreipėsi į policijos pareigūnus pagalbos, kad jie atvyktų ir būtų galima įsitikinti, ar automobilyje nėra draudžiamų daiktų (b. l. 15). Apylinkės teismo posėdyje liudytojas Institucijos pareigūnas V. K. (V. K.) parodė, kad 2021-01-13 buvo vykdomas reidas medžioklės ploto vienete. Buvo pastebėtas medžiotojas, kuris padarė pažeidimą, jo kolega fiksavo pažeidimą, ir tuo metu kelyje buvo pastebėtas atvažiuojantis visureigis. Kadangi buvo tamsus paros metas, visa tai vyko medžioklės ploto vienete, o netoli yra (duomenys neskelbtini) tvenkinys, buvo priimtas sprendimas sustabdyti transporto priemonę ir ją patikrinti. V. K. priėjo prie vairuotojo, prisistatė, nurodė instituciją, kurioje dirba, ir paprašė apžiūrėti automobilį. Kadangi asmuo atsisakė leisti apžiūrėti automobilį, buvo iškviesti policijos pareigūnai (b. l. 16). Institucijos vyriausiojo specialisto M. S. 2021-01-14 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2021-01-13 vyko reidas Klaipėdos ir Kretingos r., kurio tikslas buvo žvejybos ir medžioklės kontrolė. Kartu su M. S. reide dalyvavo vyriausiasis specialistas V. K.. Reido metu apie 17.30 val. buvo atliekamas medžiotojo patikrinimas Kretingos r., (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo nustatytas pažeidimas, todėl buvo rašomas administracinio nusižengimo protokolas ir surašomas patikrinimo aktas. Pildant dokumentus buvo pastebėtas iš priekio, pamiške, atvažiuojantis įtartinas visureigis, todėl kilus įtarimams, buvo nuspręsta sustabdyti ir patikrinti visureigį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šios transporto priemonės vairuotojo (kaip vėliau paaiškėjo, I. Š.) buvo paprašyta atidaryti bagažinę bei parodyti, kas yra automobilio viduje, nes galiniai automobilio langai buvo tamsinti. Vairuotojas atsisakė vykdyti šį reikalavimą, taip pat atsisakė pateikti ir asmens dokumentą, elgėsi konfliktiškai ir agresyviai, teigė, jog atsisako bendrauti su Institucijos pareigūnais, todėl buvo paprašyta policijos pareigūnų pagalbos (b. l. 3). Institucijos vyriausiojo specialisto V. K. 2021-01-14 tarnybiniame pranešime nurodomos analogiškos aplinkybės, kaip ir M. S. 2021-01-14 pranešime, tik papildomai pažymėta, jog I. Š. tapatybę nustatė į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai (b. l. 4). Byloje esančiuose Institucijos pateiktuose vaizdo įrašuose yra užfiksuotos aptariamo 2021-01-13 įvykio aplinkybės. Peržiūrėjus šiuos įrašus matyti, jog įvykio metu sustabdžius visureigį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojas I. Š. konfliktiškai, pakeltu balsu, bendravo su Institucijos pareigūnais. Jiems ne kartą jam paaiškinus, kokioje institucijoje jie dirba ir dėl kokių priežasčių sustabdė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, jis ir toliau su jais ginčijosi. Būdamas daug kartų perspėtas, jog nepaklusus pareigūnų teisėtiems reikalavimams jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne kartą kategoriškai atsisakė leisti jiems apžiūrėti vairuojamo visureigio bagažinę ir pateikti savo asmens dokumentą motyvuodamas tuo, kad jis vyksta namo, o šie pareigūnai neturi teisės apžiūrėti jo transporto priemonės ar reikalauti pateikti asmens dokumentą (b. l. 6). 2021-01-13 reido ataskaitos kopija ir 2021-02-18 reido žurnalo išrašas patvirtina, jog Institucijos pareigūnai M. S. ir V. K. nuo 2021-01-13 14 val. iki 2021-01-14 00.45 val. vykdė reidą Kretingos r. ir Palangoje, o šio reido metu buvo patikrinta 10 transporto priemonių (b. l. 19–20).

13. Apygardos teismas pažymi, jog ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Tai reiškia, jog šiam nusižengimui inkriminuoti pakanka to, kad kaltininkas atlieka bent vieną iš alternatyvių veiksmų, vadinasi, nagrinėjamu atveju pats aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, kurie I. Š. paaiškino, kodėl sustabdė jo vairuojamą transporto priemonę ir prašė leisti ją patikrinti, teisėtų nurodymų ir reikalavimų nevykdymas yra neteisėtas ir užtraukia atsakomybę. Todėl, priešingai nei mano apeliantas, tai, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų ir važiavo namo, šiuo atveju jo atsakomybės nešalina. Apelianto teiginys, jog Institucijos pareigūnai vien pagal jo transporto priemonės valstybinį numerį turėjo patys nustatyti, jog I. Š. gyvena netoliese, apskritai yra nelogiškas, nes tokiu būdu galima nustatyti tik transporto priemonės registracijos vietą ir savininką, o ne tuo metu ją vairuojantį asmenį. Tuo tarpu pats I. Š. kategoriškai atsisakė Institucijos pareigūnams pateikti savo asmens dokumentą (pateikė jį tik vėliau atvykusiems policijos pareigūnams). Atmestini ir apelianto argumentai, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai jam neprisistatė ir jis negalėjo žinoti, jog jie turi teisę stabdyti ir apžiūrėti transporto priemones. Iš byloje esančių objektyvių įrodymų – vaizdo įrašų – aiškiai matyti, jog įvykio metu Institucijos pareigūnai dėvėjo uniformas su skiriamaisiais ženklais, daug kartų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paaiškino, jog vykdo valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę, paaiškino, jog yra atliekamas reidas ir kodėl sustabdė apeliantą, be to, jis pats Institucijos pareigūnų neprašė prisistatyti ir / ar parodyti jų pažymėjimus. Negalima sutikti su apelianto argumentu, jog Institucijos pareigūnams nebuvo jokių objektyvių priežasčių ar prielaidų įtarti I. Š. kokių nors aplinkos apsaugos ar gamtos išteklių naudojimo pažeidimų padarymu. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog įvykio metu buvo vykdomas reidas, kurio metu buvo atliekama medžioklės ir žvejybos kontrolė, o I. Š. vairuojamas visureigis tamsintais langais atvažiavo netrukus po nustatyto pažeidimo, todėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turėjo teisinį pagrindą sustabdyti ir apžiūrėti šią transporto priemonę, kad būtų pašalinti jiems kilę pagrįsti įtarimai dėl galimos neteisėtos medžioklės, o I. Š. turėjo pareigą leisti pareigūnams apžiūrėti savo visureigį, tačiau šios pareigos nepagrįstai nevykdė. Pažymėtina, jog apeliantas skunde perdėtai akcentuoja pirmosios instancijos teismo teiginį, jog Institucijos pareigūnams įtarimų dėl galimo pažeidimų padarymo kėlė tamsusis paros metas, nes nagrinėjamu atveju I. Š. patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį paros metas esminės įtakos neturi. Darytina išvada, jog I. Š. veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.

14. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiamas Plungės apylinkės teismo 2020-03-01 nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2021 m. kovo 1 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. Š. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.