- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-901-1043/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00450-2026-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Atsakovas
- T. K.
- Ieškovas
- D. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7042-1106/2026 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui T. K. dėl išlaikymo vaikui dydžio ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko tiesių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2025 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-36255-1190/2025 nutraukė pareiškėjų D. P. ir T. K. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų 2025 m. rugsėjo 29 d. sudarytą patikslintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Šalies argumentai
2. Ieškovė D. P. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama – 1) nustatyti atsakovo T. K. (toliau – atsakovas) bendravimo su nepilnamete dukra S. K., gimusią (duomenys neskelbtini), (toliau – nepilnametė dukra); 2) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui 400,00 Eur sumą, mokamą iki mėnesio 20 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo ieškovei 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
3. Ieškovė ieškinyje pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė – 1) nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra bendravimo tvarką tokiomis sąlygomis:
- atsakovas praleidžia su nepilnamete dukra kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį, t. y. pirmąjį ir trečiąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, pasiimdamas nepilnametę dukrą penktadienį 18.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir parveždamas nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą, sekmadienį 19.00 val.;
- atsakovas praleidžia su nepilnamete dukra neporinių kalendorinių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas nepilnametę dukrą gruodžio 26 dieną 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametę dukrą gruodžio 26 d. 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
- ieškovė praleidžia su nepilnamete dukra neporinių kalendorinių metų: Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, t. y. laikotarpiu nuo gruodžio 24 dienos (10.00 val. jei prieš tai nepilnamete dukra buvo pas tėtį) iki gruodžio 26 dienos 10.00 val. ryto;
- atsakovas praleidžia su nepilnamete dukra porinių kalendorinių metų Šv. Kūčias ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, t. y. laikotarpiu nuo gruodžio 24 dienos pasiimdamas nepilnametę dukrą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžindamas nepilnametę dukrą gruodžio 26 d. 10.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
- ieškovė praleidžia su nepilnamete dukra porinių kalendorinių metų antrąją Šv. Kalėdų dieną, t. y. gruodžio 26 dieną;
- atsakovas praleidžia su nepilnamete dukra porinių kalendorinių metų pirmąją Velykų dieną, pasiimdamas nepilnametę dukrą pirmos Šv. Velykų dienos 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir gražindamas nepilnametę dukrą tos pačios dienos 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
- ieškovė praleidžia su nepilnamete dukra porinių kalendorinių metų antrąją Velykų dieną;
- atsakovas praleidžia su nepilnamete dukra neporinių kalendorinių metų antrąją Velykų dieną, pasiimdamas nepilnametę dukrą antros Šv. Velykų dienos 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir gražindamas nepilnametę dukrą tos pačios dienos 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą ;
- ieškovė praleidžia su nepilnamete dukra neporinių kalendorinių metų pirmąją Velykų dieną nuo 10.00 val. jei prieš tai nepilnametė dukra buvo pas tėtį iki antros Velykų dienos 10.00 val. ryto;
- mamos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) nepilnametė dukra praleidžia su ieškove, atsakovas turi parvežti vaiką prieš tai einantį šeštadienį 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą
- tėčio dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) nepilnametė dukra praleidžia su atsakovu, jei šis savaitgalis nesutampa su tėčio savaitgaliu, atsakovas pasiima dukrą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir gražina nepilnametę dukrą tos pačios dienos 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
- kiekvienais metais nepilnametės dukros gimtadienio dieną (gruodžio 31 d.) atsakovas ir ieškovė su nepilnamete dukra praleidžia ½ (pusę tos dienos laiko) pagal išankstinį susitarimą susitarus, kas su nepilnamete dukra praleidžia pirmąją ir antrąją dienos dalis;
- tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi teisę pasiimti nepilnametę dukrą ir kitų šalims svarbių švenčių ar sukaktuvių dienomis (sudalyvauti senelių gimtadieniuose, kitų giminių šventėse), tačiau iš anksto, ne vėliau nei prieš 5 dienas, apie tai pranešę kitai šaliai;
- visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos su nepilnamete dukra bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, (atsižvelgiant į darbo užimtumą, dukters užklasinę veiklą, kitas svarbias priežastis) suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, bet ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki bendravimui nustatytos dienos;
- ieškovė privalo informuoti atsakovą apie nepilnamete dukros sveikatos būklę, jos ligas ir gydymo procesus;
- abi šalys rūpinasi nepilnametės dukros auklėjimu, priežiūra, švietimu, sveikata, jos dvasiniu bei moraliniu ugdymu, poilsiu, tinkama mityba, dienos rėžimu bei mokymosi sąlygomis;
- atsakovas neturi teisės išsivežti nepilnametės dukros nuolatiniam ar laikinam gyvenimui, kelionėms į užsienį be ieškovės rašytinio sutikimo (SMS žinute) apie planuojamas kelionės turi būti pranešta ne vėliau nei prieš 5 dienas;
- ieškovė neturi teisės išsivežti dukters nuolatiniam ar laikinam gyvenimui, kelionėms į užsienį be atsakovo rašytinio sutikimo (SMS žinute) apie planuojamas kelionės turi būti pranešta ne vėliau nei prieš 5 dienas;
- ieškovė turi teisę atsisakyti duoti vaiką atsakovui, jei vaikas serga;
- atsakovas privalo informuoti ieškovę, jei nepilnametė dukra pas jį susirgo ir mama turi teisę atvykti pasiimti nepilnametę dukrą;
2) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui laikiną 350,00 Eur sumą, kuri mokėtina iki sprendimo šioje byloje priėmimo.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šiuo metu esanti situacija visiškai neatitinka vaiko poreikių, interesų. Atsakovas nesugeba tinkamai rūpintis nepilnamete dukra, užtikrinti jai tinkamų gyvenimo sąlygų, atsakovo veiksmai tiek nepilnametės dukros, tiek ieškovės atžvilgiu tapo pavojingi. Atsakovas gyvena prastomis gyvenimo sąlygomis, kurios galimai netinkamos auginti nepilnametę dukrą, atsakovas yra netvarkingas, nekeičia dukrai rūbų, nemoka išimti iš plaukų gumyčių arba paguldo miegoti su stipriai surištais plaukais. Nepilnametė mergaitė pristatoma į darželį arba ieškovei su sezono neatitinkančiais rūbais, bėrimais, iškirptais plaukais. Atsakovas ne kartą yra grasinęs, jog jis užmuš ieškovę, jos dabartinį draugą, todėl tokie veiksmai laikytini grasinančiais ir keliančiais grėsmę ne tik ieškovės, bet ir nepilnametės dukros sveikatai bei gyvybei. Atsakovas net po šalių skyrybų terorizuoja ieškovę vaiko klausimu, grasina, kad prisiteis visišką vaiko globą, neleis ieškovei su dukra matytis. Be to, atsakovas yra linkęs į azartinius žaidimus ir alkoholio vartojimą, todėl šios aplinkybės įrodo, kad atsakovas negali auginti su ieškovei vaiko kartu pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-36255-1190/2025 patvirtintą tvarką „50:50 procentų laiko“. Atsižvelgiant, kad turi būti nustatyti laikinoji bendravimo tvarka, taip pat turi būti priteistas ir laikinas išlaikymas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2026 m. vasario 5 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš dalies, priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su dukra:
- kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį 18.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.;
- antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.;
- Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) dukra praleidžia su ieškove, atsakovas turi parvežti vaiką prieš tai einantį šeštadienį 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
- Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) dukra praleidžia su atsakovu. Jei šis savaitgalis nesutampa su atsakovo savaitgaliu, atsakovas pasiima dukrą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir gražina dukrą tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą;
- tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę pasiimti dukrą ir kitų šalims svarbių švenčių ar sukaktuvių dienomis (dalyvauti senelių gimtadieniuose, kitų giminių šventėse) iš anksto, ne vėliau nei prieš 5 dienas, apie tai pranešę kitai šaliai;
- visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, (atsižvelgiant į darbo užimtumą, dukters užklasinę veiklą, kitas svarbias priežastis) suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, bet ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki bendravimui nustatytos dienos;
- nei viena iš šalių neturi teisės išsivežti dukrą nuolatiniam ar laikinam gyvenimui, kelionėms į užsienį be kitos šalies rašytinio sutikimo;
- ieškovė turi teisę atsisakyti duoti vaiką atsakovui, jei vaikas serga;
- atsakovas privalo informuoti ieškovę, jei dukra, būdama su tėvu, susirgo ir mama turi teisę atvykti pasiimti dukrą.
6. Teismas vertino, kad ieškovės nurodytos aplinkybės pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą.
7. Teismas nurodė, kad Sodros duomenimis atsakovas dirba dviejose darbovietėse, o sumos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra pakankamos teikti prašomo dydžio laikiną išlaikymą. Teismas pabrėžė, kad duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kitus išlaikytinius, finansinius įsipareigojimus šioje bylos stadijoje nėra.
8. Teismas įvertinęs 4 metų amžiaus vaiko būtinuosius poreikius, atsakovo potencialias finansines galimybes, bei atsižvelgęs į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą, iš atsakovo priteisė laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai po 350,00 Eur kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas netinkamai rūpinasi dukra, todėl nustatytas bendravimas pagal „50:50“ principą pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Teismas įvertino, kad pateikti duomenys preliminariai patvirtina ieškinio teiginius, todėl nustatė laikiną siauresnės apimties tėvo bendravimo su dukra tvarką, pažymėdamas, kad šios laikinosios apsaugos priemonės galios tik iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir šis laikotarpis netruks iki Šv. Kalėdų ar vaiko gimtadienio (gruodžio 31 d.), todėl sprendė, kad nustatyti laikiną bendravimą šiuo laikotarpiu nėra tikslinga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. vasario 5 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
1.1. Ieškovė privalėjo teismui pateikti įrodymus apie pasikeitusias faktines aplinkybes, kuriomis remiantis būtų pagrindas spręsti dėl tėvo su vaiku bendravimo tvarkos mažinimo, tačiau tokių įrodymų nepateikė, o nuotraukos ir įrašai yra daryti šalių bendro gyvenimo laikotarpyje.
1.2. Šalių susirašinėjimas patvirtina šalių konfliktinius santykius, tačiau jokios įrodomosios vertės apie tėvo gebėjimą rūpintis vaiku neturi.
1.3. Pirmosios instancijos teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones remiantis vieninteliu įrodymu, t. y. į ieškinio turinį įkelta vaiko nuotrauka, kurioje užfiksuotas vaikas su bėrimais ant veido.
1.4. Ieškovė siekia įrodyti, kad atsakovo gyvenimo sąlygos jam priklausančiame bute yra netinkamos, tačiau sutarties dėl santuokos nutraukimo pasirašymo metu atsakovo gyvenimo sąlygos ieškovei buvo žinomos ir netrukdė ieškovei apsispręsti dėl bendravimo tvarkos 50:50.
1.5. Teiginiai, kad atsakovas negeba pasirūpinti vaiku neatitinka tikrovės. Atsakovas turi pedagoginį išsilavinimą, dirba su vaikais, darboviečių charakteristikos yra geros, atsakovo bute yra visos vaikui skirtos higienos priemonės, lavinimo žaidimai, knygutės, žaislai, nepilnametė mergaitė su atsakovu praleidžia turiningą laiką. Atsakovas geba pasirūpinti vaiku, užtikrinti vaikui stabilią ir saugią aplinką, ką 2025 m. spalio 21 d. sprendime patvirtino pati ieškovė.
1.6. Ieškovė įrodinėja, kad ieškovas yra linkęs į grasinimus ir įžeidimus, pridėjo garso įrašus, tačiau pateikti įrašai nėra susiję su atsakovo tėvystės pareigos vykdymu, kad ieškovė atsakovą įrašinėjo skyrybų metu, o sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo metu ieškovė jokių pretenzijų atsakovui neturėjo, todėl pridėti įrašai negalėjo būti pagrindu mažinti tėvo ir vaiko bendravimą, kadangi tai nėra naujos aplinkybės, kurios įvyko po 2025 m. spalio 21 d. teismo sprendimo įsigaliojimo.
1.7. Ieškovė cituodama atsakovo išsakytus žodžius mediacijos metu pažeidė konfidencialumo įsipareigojimą.
1.8. Ieškovė pateikė teismui nuotraukas, kuriose atsakovas miega, o šalia lovos stovi du alaus buteliai, tačiau nuotraukos padarytos santuokos metu, tai nėra nauja su ginču susijusi aplinkybė ir neturi jokios įrodomosios reikšmės su atsakovo tėvystės pareigos vykdymu. Be to, atsakovas turi analogiškų nuotraukų su ieškove.
1.9. Pirmosios instancijos teismo nutartis sukėlė vaikui itin daug neigiamų išgyvenimų, paveikė emocinę būklę, sukėlė nesaugumo jausmą, nes vaikas pripratęs būti su tėvu kas tris dienas ir po tris dienas, nenorėjo eiti pas motiną, kuomet vykdant teismo nutartį atsakovas siekė perduoti vaiką motinai.
1.10. Ieškovė prieštarauja pati sau, nes iš vienos pusės teigia apie netinkamą vaikui aplinką, negebėjimą rūpintis vaiku, alkoholio vartojimą, iš kitos pusės sutinka, kad vaikas būtų su atsakovu kas antrą savaitgalį.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. vasario 5 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Ieškovė ieškinyje tėvo nesugebėjimą pasirūpinti vaiku grindė ne tik viena nuotrauka. Ieškinyje pateikta nuotrauka, kurioje aiškiai matyti, kad vaikas ieškovei grąžinamas ne tik su bėrimais, tačiau ir su skirtingais, netvarkingais rūbais, kas įrodo, kad atsakovas neturi socialinių įgūdžių auginti mažametį vaiką. Atsakovas vaiko nedrausmina, leidžia vaikui valgyti rankomis, piešti sau ir jam ant rankų, vaikščioti su purvinais ir netvarkingais rūbais, maitinti tik saldumynais.
2.2. Atsakovas nurodo, kad jo butas yra tvarkingas ir tinkamas auginti vaiką, tačiau vaikas dažnai būna paliktas pas atsakovo tėvus. Vaikas pas ieškovę turi geresnes gyvenimo sąlygas, nes ji gyvena naujai įrengtame tvarkingame bute, kai tuo tarpu atsakovo bute nusilupę tapetais, surūdijusi vonia, netvarkingos grindys.
2.3. Po pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties atsakovas nuolat atakuoja ieškovę žinutėmis, pastoviai šmeižia ieškovės dabartinį draugą, ragina su juo skirtis, grasina, kad atims vaiką.
2.4. Atsakovas nuolatos kaltina ieškove neištikimybe, vadina šlykščiausiais epitetais, nuteikinėja vaiką prieš ją, taiko psichologinį smurtą, santuokos metu taikydavo ir fizinį smurtą prieš ieškovę, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir jos turi būti laikomasi.
2.5. Atsakovo argumentai, kad namuose yra daug žaislų, vaiko lavinimo knygučių, niekaip neįrodo aplinkybės, kad dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama, be to, žaislus, knygutes ir kitus lavinimo būdus atsakovas gali naudoti kas antrą savaitgalį, kai vaikas yra pas jį.
2.6. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovė prieštarauja sau, nes nurodo, jog atsakovas gali matytis su vaiku kas antrą savaitgalį. Pažymėtina, kad ieškovė supranta, kad vaikui yra reikalingi abu tėvai, todėl ir pasiūlė nutartimi pritaikytą laikinąją bendravimo tvarką.
2.7. Atsakovo socialinių įgūdžių, psichologinių problemų buvimo aspektas neleidžia vaiko auginti vienodai per pusę su ieškove.
2.8. Atsakovas neturi stipraus ryšio su nepilnamete dukra, jis nuolatos bando papirkinėti vaiką daiktais, saldumynais ir pan., tik tam kad dukra norėtų pas jį būtų. Atsakovas maitiną vaiką saldumynais, leidžia eit miegoti vėlai, kai pas ieškovę vaikas turi dienos rutiną su aiškiomis valgio, miego valandomis, todėl tai patvirtina, kad nustatyta bendravimo tvarka geriausiai atitinka mažamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikino išlaikymo priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų ne(priėmimo)
14. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė 2026 m. vasario 9 d. (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ raštą dėl informacijos pateikimo, 2026 m. vasario 6 d. (duomenys neskelbtini) T. K. charakteristiką, 2025 m. rugsėjo 1 d. darbo sutarties pakeitimą, susirašinėjimą su ieškove, 2026 m. vasario 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus Nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, fotonuotraukos, pinigų pervedimus ieškovei, vaizdo įrašą.
15. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė fotonuotraukas, susirašinėjimą su atsakovu bei vaizdo įrašus.
16. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad apelianto įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui prieš priimant skundžiamą procesinį sprendimą, kadangi jis buvo priimtas atsakovui apie tai nepranešus, priima apelianto pateiktus įrodymus. Įvertinęs ieškovės kartu su atsiliepimu pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, aplinkybių, pagrindžiančių būtinybę apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, nenurodė, todėl ieškovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus atsisako priimti.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
19. Be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
20. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, bei užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui, nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Taigi, kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju 2026 m. sausio 30 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kartu su ieškiniu ieškovė pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikinos bendravimo tvarkos nustatymo ir laikino išlaikymo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas 2026 m. vasario 5 d. nutartimi, atsižvelgęs į tai, kad, teismo vertinimu, ieškovės nurodytos aplinkybės pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą bei į tai, kad ieškovės ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovas netinkamai rūpinasi dukra, todėl nustatytas bendravimas pagal „50:50“ principą pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, tenkino ieškovės prašymą iš dalies, priteisė iš atsakovo laikiną materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kiekvieną mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo bei nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę bendrauti su dukra: - kiekvieno mėnesio pirmąjį ir trečiąjį savaitgalį, pasiimant dukrą penktadienį 18.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant į jos gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; - antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimant dukrą 10.00 val. iš jos gyvenamosios vietos ir parvežant į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19.00 val.; - Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) dukra praleidžia su ieškove, atsakovas turi parvežti vaiką prieš tai einantį šeštadienį 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; - Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmąjį sekmadienį) dukra praleidžia su atsakovu. Jei šis savaitgalis nesutampa su atsakovo savaitgaliu, atsakovas pasiima dukrą 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir gražina dukrą tą pačią dieną 19.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą; - tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę pasiimti dukrą ir kitų šalims svarbių švenčių ar sukaktuvių dienomis (dalyvauti senelių gimtadieniuose, kitų giminių šventėse) iš anksto, ne vėliau nei prieš 5 dienas, apie tai pranešę kitai šaliai; - visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos dukros bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, (atsižvelgiant į darbo užimtumą, dukters užklasinę veiklą, kitas svarbias priežastis) suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, bet ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki bendravimui nustatytos dienos; - nei viena iš šalių neturi teisės išsivežti dukrą nuolatiniam ar laikinam gyvenimui, kelionėms į užsienį be kitos šalies rašytinio sutikimo; - ieškovė turi teisę atsisakyti duoti vaiką atsakovui, jei vaikas serga; - atsakovas privalo informuoti ieškovę, jei dukra, būdama su tėvu, susirgo ir mama turi teisę atvykti pasiimti dukrą.
22. Atsakovas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės grindė tuo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie pasikeitusias faktines aplinkybes, kuriomis remiantis būtų pagrindas spręsti dėl tėvo su vaiku bendravimo tvarkos mažinimo.
23. Pagal CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatas, viena iš vaiko teisių – teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais; tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis).
24. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, sureguliuoti ginčo situaciją ir užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra viena iš galimų teismui taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Laikina vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarka, skirta užtikrinti bendravimą su vaikais iki šalių ginčas bus išnagrinėtas iš esmės (CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys). Akcentuotina tai, kad spręsdamas klausimus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, teismas sprendžia dėl laikinų priemonių reikalingumo (apimties) konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies, CK 3.3. straipsnio, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkto nuostatose įtvirtintą prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
25. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-36255-1190/2025 buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2025 m. rugsėjo 29 d. šalių sudaryta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys susitarė, jog nepilnametės mergaitės gyvenamoji vieta nustatoma kartu su motina, t. y. ieškove, o šalys su nepilnamete dukra bendraus pagal tvarką „50:50 procentų laiko“, t. y. po tris dienas iš eilės gyvens kartu su vienu iš tėvų. Šalys taip pat susitarė, kad kai vaikas kas tris dienas gyvena su vienu iš tėvų ir jis rūpinasi vaiko materialiniu išlaikymu, nuveda ir parveda iš darželio, perka jai reikiamus drabužius, maistą ir kitas būtinas prekes. Taip pat, T. K., įsipareigojo iki dukra lankys darželį apmokėti mokesčius už vaiko ugdymą ir maitinimą darželyje vienas, pagal pateiktas sąskaitas. Nenumatytas, vienkartinio, laikino pobūdžio būtinas išlaidas vaiko poreikiams patenkinti, taip pat ir vaiko ligos atveju, įskaitant ir periodines išlaidas, susijusias su vaiko formaliojo ir neformaliojo ugdymo mokesčiais, šalys įsipareigojo padengti lygiomis dalimis. Be to, T. K. įsipareigojo savo dukters išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200,00 Eur mokant juos periodiniais mokėjimais, nuo santuokos nutraukimo dienos iki dukters pilnametystės. Minėtas sprendimas įsiteisėjo 2025 m. lapkričio 21 d.
26. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės ieškiniu, nustatė, kad ieškovė prašymą nustatyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. nustatyti laikiną bendravimo tvarką ir laikiną išlaikymą, motyvavo tuo, kad šiuo metu esanti situacija visiškai neatitinka vaiko poreikių, interesų, atsakovas nesugeba atsakovo veiksmai tiek nepilnametės dukros, tiek ieškovės atžvilgiu tapo pavojingi, atsakovas gyvena prastomis gyvenimo sąlygomis, kurios galimai netinkamos augti nepilnametei dukrai, nepilnametė dukra pristatoma į darželį arba ieškovei su sezono neatitinkančiais rūbais, bėrimais, iškirptais plaukais, atsakovas ne kartą yra grasinęs, jog jis užmuš ieškovę, jos dabartinį draugą, todėl tokie veiksmai laikytini grasinančiais ir keliančiais grėsmę ne tik ieškovės, bet ir nepilnametės dukros sveikatai bei gyvybei, be to, atsakovas yra linkęs į azartinius žaidimus ir alkoholio vartojimą.
27. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad ieškovės ieškinyje nurodomos aplinkybės apie atsakovo gyvenamąją vietą bei aplinkybės apie tai, kad atsakovas yra grasinęs ieškovę užmušti, nėra naujos aplinkybės, atsiradusios jau po Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-36255-1190/2025, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinta 2025 m. rugsėjo 29 d. šalių sudaryta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje šalys be kita ko susitarė dėl bendravimo su nepilnamete dukra ir nepilnametės dukros išlaikymo. Pabrėžtina, kad ieškovei atsakovo gyvenimo sąlygos buvo žinomos, nes kaip matyti iš atsakovo pateiktų įrodymų, o būtent 2026 m. vasario 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, pati ieškovė apklausos metu nurodė, kad santuokos laikotarpiu gyveno bute (duomenys neskelbtini), kuri yra atsakovo gyvenamoji vieta, todėl tai nėra naujos aplinkybės dėl kurių šioje procesinėje stadijoje, laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagrindu, reikėtų keisti nepilnametės mergaitės bendravimo tvarką su tėvu. Be to, ieškovės argumentai, kad nepilnametė mergaitė turi žymiai geresnes gyvenimo sąlygas pas ieškovę, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovo gyvenimo sąlygos yra netinkamos nepilnametei mergaitei gyventi ar tuo labiau riboti dėl to atsakovo ir nepilnametės mergaitės bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia ir tai, kad atsakovės nurodomos aplinkybės dėl atsakovo grasinimo ją nužudyti yra įvykusios dar 2023 m. spalio 2 d., be to, yra priimtas 2026 m. vasario 2 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, šios ieškovės nurodomoms aplinkybės buvo žinomos, jos egzistavo dar iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo, todėl jos niekaip nepagrindžia poreikio laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
28. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones taip pat grindė ir tuo, kad atsakovas nepilnametę mergaitę pristato į darželį arba ieškovei su sezono neatitinkančiais rūbais, bėrimais, iškirptais plaukais, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pabrėžia, kad visų pirma, tai nėra pagrindas ženkliai apriboti nepilnametės dukters ir tėvo bendravimo tvarką, visų antra, kaip matyti iš apelianto pateikto (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. vasario 9 d. rašto dėl informacijos pateikimo, mergaitė į darželį atvedama tvarkingais, švariais drabužiais. Visų trečia, pagal pateiktus įrodymus matyti tai, kad nepilnametės mergaitės veido išbėrimas buvo vienkartinis, be to bėrimai gali būti nulemti daugybės veiksnių ir jų atsiradimas nebūtinai yra susijęs su atsakovo elgesiu ar vaiko nepriežiūra.
29. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi ir auklėtų nepilnametę mergaitę ar, kad nepilnametei mergaitei su tėvu iš esmės būtų nesaugu, bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pakeičiant įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. spalio 21 d. teismo sprendimu patvirtintą šalių bendravimo tvarką su nepilnamete dukra.
30. Apeliacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl ieškovės prašymo priteisti laikiną išlaikymą, pažymi, kad nenustačius pagrindo taikyti laikiną bendravimo tvarką, kuria būtų pakeista Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimu patvirtina šalių bendravimo su nepilnamete mergaite tvarka, nėra jokio pagrindo priteisti ir laikiną išlaikymą. Be to, ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių reikėtų nedelsiant keisti išlaikymo dydį, nenurodė, kad per kelis mėnesius po Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimo įsiteisėjimo būtų ženkliai pasikeitę nepilnametės mergaitės poreikiai ar šalių turtinė padėtis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų, kad atsakovas sistemingai nevykdo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. spalio 21 d. sprendimu prisiimtų įsipareigojimų dėl nepilnametės mergaitės išlaikymo.
31. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, bei netinkamai įvertino bylos aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsnis,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2026 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.