Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-637-876/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-23
Bylos Nr.
1-637-876/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18998-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Kaltinamasis
T. D.
Nukentėjusysis
T. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-637-876/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18998-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 2.12.2.8 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 23 d.Šakiai
Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų teisėja Judita Sungailaitė,sekretoriaujant Eglei Kukienei,dalyvaujant prokurorei S. K.,kaltinamajam T. D., jo gynėjui advokatui K. G.,nukentėjusiajai T. D.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios ir deklaruojamos vietos adresas: (duomenys neskelbtini), neteistas (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutraukti du ikiteisminiai tyrimai: Nr. 91-1-00648-05 ir 91-1-00470-13,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. D. 2018 m. balandžio 23 d. apie 16 val. savo motinos T. D. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia koja spyrė savo motinai T. D. į dešinį šoną, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. D. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Paaiškino, kad tą dieną buvo pas draugus ir vartojo alkoholį. Po to parėjo namo, parvirto prie laiptų, nusibrozdinau burną, išsimušė dantį ir nuėjo gulti. Paskui grįžo jo motina, atėjo į kambarį, rado alkoholio ir primėtytų nuorūkų. Kai motina norėjo atimti iš jo cigaretes ir alkoholį, jis spyrė jai nežiūrėdamas. Nurodė, kad gyvena kartu su mama. Mano, kad dėl visko kaltas alkoholis, nes kai būna negėręs, konfliktų nebūna. Nurodė, kad darbe jokio alkoholio nebūna ir viskas būna gerai, tačiau kai grįžta, išgeria ir prasideda konfliktai. Pažymėjo, kad po šio įvykio, alkoholio daugiau nevartojo. Gailisi dėl savo poelgio. Planuoja gyventi atskirai nuo motinos. Atkreipė dėmesį, kad 2015 m. jam paskirtą administracinę baudą yra sumokėjęs. Šiuo metu dirbu traktorininku, pragyvena iš atlyginimo. Nurodė, kad Lietuvoje ilgai nebūna, nes dažnai važiuoja į komandiruotes. Patvirtino, kad atsiprašė savo motinos, ji jam atleido, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi.

Nukentėjusioji T. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. balandžio 22 d. vakare jos sūnus T. išvyko iš namų. Ji kitą dieną ryte išvyko iš namų. Per pietus jai paskambino sūnus T. ir ji suprato, kad jis yra girtas. Parvyko į namus apie 15 val. Parėjusi pajuto cigarečių kvapą. Sūnaus kambarys yra antrame aukšte, ji užlipo į viršų, rado sūnų gulintį lovoje. Jis buvo girtas. Ji paėmė cigarečių pakelį, pamatė ant grindų didelę nuorūką, galvojo, kad ji deganti, pasilenkė paimti nuorūką ir pamatė po staliuku degtinės butelį. Tada ji griebė už to butelio, o sūnus T. pašokęs iš lovos irgi jį griebė ir spyrė jai. Nurodė, kad nuo spyrio ji nulėkė per visą kambarį, atsimušė į durų staktą, vos nenukrito laiptais žemyn. Tada ji verkdama nulipo žemyn, paskambino vyresniajam sūnui D. ir paaiškino situaciją. D. atvažiavęs iš karto nubėgo į antrą aukštą pas T., o ji bėgo iš paskos. D. pradėjo šaukti ant T., kad šis išeitų iš namų, kad jos nespardytų. T. pašokęs iš lovos, spyrė D., o D. jį griebė už sprando. Jie susigrūmė. Nurodė, kad sūnus D. ištempė T. laiptais žemyn į lauką. Jai pasakė, kad užsirakintų duris, jeigu jis jas spardys. Matė, kaip po to T. gulėjo ant betonuotos aikštelės ir vartėsi. Apie 19 val. paskambino kaimynas, sakė, kad jį įsileistų, nes jis užsimuš. Po to sūnų įsileido, o jis pasakė, kad atvažiavęs D. išdaužė jam dantis ir, kad paskambino į policiją, nors iš tikrųjų D. jo nemušė. Patvirtino, kad sūnus T. jai vieną kartą spyrė ir pataikė į šonkaulius, buvo mėlynė likusi, bet pas medikus nesikreipė. Pažymėjo, kad civilinio ieškinio nereiškia, susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo T. D. kaltė įrodyta jo paties visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios T. D. parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

2018 m. balandžio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK) ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b. l. 1-3);

2018 m. balandžio 23 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 4-5);

2018 m. balandžio 24 d. asmens apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota T. D. ant dešinio šono kraujosruva (b. l. 7-11);

2018 m. balandžio 23 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas, kad 2018 m. balandžio 23 d., 21 val. 28 min. T. D. nustatytas 2,44 promilės girtumas, 21 val. 29 min. T. D. - 0,00 prom. blaivumas (b. l. 6, 23-25);

D. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2018 m. balandžio 23 d. apie 16 val. jam paskambino motina ir verkdama papasakojo, kad jo brolis T. D. jai spyrė į šoną. Nuo smūgio ji vos nenukrito nuo laiptų. Tai jau ne pirmas kartas, kai brolis muša motiną. Prieš keletą metų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl motinos sužalojimo, vėliau motina jam atleido ir jie susitaikė. Po motinos skambučio jis supyko ir greitai atvažiavo pas ją į namus. Motiną dar rado verkiančią. Jis greitai užlipo pas brolį į kambarį, paskui jį atėjo ir motina. Jis broliui liepė dingti iš namų. Brolis išeiti atsisakė ir jam dar gulėdamas koja spyrė į krūtinę, jį keikė necenzūriniais žodžiais. Po spyrio į krūtinę jam neskaudėjo, dėl to broliui pretenzijų neturi. Tada brolis atsisėdo ir toliau keikė jį necenzūriniais žodžiais. Po to paėmė jam už rankos ir ištempė iš namų į kiemą. Tempiant laiptais jis susižaloti tikrai negalėjo, nes ėjo pats savo kojomis, jis jį tik laikė ir vedė. Smurto prieš savo brolį jis nenaudojo. Motinai liepė užsirakinti namuose ir brolio neįsileisti. Po to jis iš motinos namų išvažiavo. Dar prieš tai motina pasakė, kad jei vėl pradės triukšmauti skambintų jam ir kviestų policiją (b. l. 19-21).

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo T. D. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra savo motinai T. D.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl emocinio nesusivaldymo, padidėjusio pykčio ir agresyvumo bei nesaikingo alkoholio vartojimo, į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą, – išsiskyręs, dirbantis, anksčiau neteistas, tačiau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 2015 m. administracine tvarka baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies padarymą (b. l. 29), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neįrašytas (b. l. 48), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismo posėdžio prokuroras ir kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis T. D. neteistas, tačiau 2005 m. ir 2013 metais jo atžvilgiu buvo nutraukti du ikiteisminiai tyrimai: Nr. 91-1-00648-05 ir 91-1-00470-13 (b. l. 27). 2013 m. ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 212 straipsnio 5 punktu, kai įtariamasis ir nukentėjusysis susitaiko BK 38 straipsnyje numatytais atvejais. Iš byloje esančio išrašo matyti, kad nukentėjusysis asmuo taip pat buvo kaltinamojo motina T. D. (b. l. 28). Kas parodo, kad kaltinamasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. T. D. 2015 m. liepos 28 d. administracine tvarka baustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalies padarymą, jam paskirta bauda – 579 Eur, atimta specialioji teisė - vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams (b. l. 29). Šį nusikaltimą taip pat įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio. Nors kaltinamasis T. D. anksčiau nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikius atleistas nebuvo, visiškai prisipažįsta ir gailisi padaręs šį nusikaltimą, nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, nukentėjusioji jokių pretenzijų T. D. neturi, šiuo metu nėra padaręs kitų nusikalstamų veikų, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo manyti, kad T. D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, T. D. atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatos netaikytinos ir jis neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju.

T. D. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. D. suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo kaltinamojo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. Padaryto nusikaltimo pavojingumas, kaltinamojo asmenybė, socialinė padėtis, leidžia daryti išvadą, jog siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnyje numatytus tikslus bei paveiktų, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog būtina kaltinamajam T. D. už padarytą nusikalstamą veiką skirti laisvės apribojimo bausmę, per laisvės apribojimo terminą uždraudžiant įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei paskiriant BK 72-2 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas mano, jog tokia bausmės rūšis visiškai atitiks jos paskirtį – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. (2 paros) (b. l. 32-33; 34), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kaltinamajam T. D. 2018 m. balandžio 25 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 45-46). Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per laisvės apribojimo terminą uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirti BK 72-2 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 64-1 straipsnio 1 dalimi, paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, per laisvės apribojimo terminą uždrausti įsigyti, turėti ir vartoti alkoholinius gėrimus bei paskirti BK 72-2 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose.

Teisėja Judita Sungailaitė