Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-212-626/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
AN2-212-626/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00197-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Vitalija Norkūnait (pirm.)
Pažeidėjas
T. K.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-212-626/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00197-2020-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-12 nutarimo, kuriuo T. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. K. nubaustas už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o būtent už tai, kad jis, 2020-01-13, apie 9.45 val., Vilniuje, Laisvės pr., vairavo automobilį Volvo (v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Skunde nurodo, kad jis važiavo automobilių eilėje trečias. Priekyje važiavęs automobilis ėmė lėtėti ir stoti. Jis jį apvažiavo persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą. Nesuprato, kad policijos pareigūnas reikalauja būtent jo sustabdyti transporto priemonę.

2.2. Nurodo, kad policijos pareigūnas jį stabdė, vadovaudamasis tvarka, nurodyta ANK 426 straipsnio 6 dalyje ir Policijos patrulių veiklos instrukcijoje, patvirtintoje Generalinio komisaro 2011-07-19 įsakymu Nr. 5-V-673). Šių teisės aktų jis neišmano ir pažymi, kad jie prieštarauja Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) nurodytai vairuotojų stabdymo tvarkai. Pagal ANK ir Policijos patrulių veiklos instrukcijos 25 punktą reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreikšdamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, o pagal Kelių eismo taisyklių 78 punktą – nukreiptu į eismo dalyvį. Pasak apelianto, tai nesutampančios ir praktiškai statmenos kryptys. Kai policininkas rodė skersai važiavimo krypties, jis, žinodamas KET reikalavimus, suprato, jog policininkas rodo į prieš jį važiavusį automobilį. Mano, kad šios abejonės turėjo būti aiškinamos jo naudai.

3. Atsiliepimai į skundą nepateikti.

Skundas netenkinamas

Žemesnės instancijos teismas

4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įtikinamų įrodymų, leidžiančių patikimai spręsti, kad T. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Iš pateiktų duomenų galima spręsti, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo teisėtas ir aiškiai išreikštas. Teismas pripažindamas T. K. kaltu rėmėsi įrodymais, kurie pagrindžia T. K. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir tokiu būdu padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

5. Visų pirma atmestinas apelianto argumentas, kad policijos pareigūnų reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, o ne tiesiai į eismo dalyvį, galėjo jį suklaidinti, t. y. nebuvo aiškiai išreikštas.

6. ANK 426 straipsnio 6 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), be kita ko, reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.

7. KET 78 punkte nurodyta, kad vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę, pėsčiasis – sustoti, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Signalas STOP taip pat gali būti nurodytas specialiomis spalvomis ir atitinkamos tarnybos ženklu pažymėtame automobilyje įrengtoje švieslentėje. Siekdamas atkreipti eismo dalyvių dėmesį, tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas gali duoti signalą švilpuku. Gavęs signalą sustoti, vairuotojas privalo nedelsdamas sustabdyti transporto priemonę nurodytoje vietoje; jeigu vieta nenurodoma, – dešiniajame kelkraštyje, o kai kelkraščio nėra, – važiuojamosios dalies dešiniajame pakraštyje.

8. Sutiktina su skundo argumentu, kad ANK 426 straipsnio 6 dalyje, palyginus su KET 78 punktu, viena vertus, abiejose normose nustatytas stabdymo būdas mojant skrituliu su raudonu atšvaitu būdas; kita vertus, nurodoma skirtinga mojimo kryptis, KET nurodyta, kad skritulys nukreipiamas į eismo dalyvį, Instrukcijos 25 punkte ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje – skersai važiavimo krypties.

9. Nors šiuose teisės aktuose nurodyta skirtinga mojimo skrituliu su raudonu atšvaitu kryptis (pagal KET – tiesiai į eismo dalyvį, pagal ANK 425 straipsnio 6 dalį – skersai judėjimo krypčiai), bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad apeliantas galėjo būti suklaidintas dėl jo vairuojamo automobilio (ne)stabdymo. Šią apelianto versiją paneigia liudytojų (pareigūnų) V. G. parodymai, kad 6 pareigūnai, vykdydami policijos priemonę dėl neblaivių vairuotojų Laisvės prospekte, Laisvės prospekte, kuriame yra dvi eismo juostos su skiriamąja juosta, stovėjo 2 juostoje ir nukreipdavo automobilius į 1 juostą. Pradžioje buvo pastatyti ženklai mažinti greičiui iki 20 km/h, toliau stovėjo du policijos automobiliai su įjungtais švyturėliais, kad vairuotojas suprastų kas vyksta. Toliau antroje juostoje stovėjo 5 pareigūnai, vienas pasui kitą apie 10 m atstumu ir nukreipdavo automobilius į pirmą juostą, jis stovėjo pabaigoje, kelkraštyje, ant šaligatvio, sustabdydamas visą srautą. Kai mato, kad vairuotojas pristabdo, išeidavo ir parodydavo kur sustoti. Pareigūnas pasitraukdamas praleisdavo važiuot nestojant tik autobusus, troleibusus ir sunkvežimius. Taip pat nurodė, kad prieš apelianto vairuojamą automobilį važiavo dvi transporto priemonės, jo kolega R. R. išėjo prieš pirmas dvi mašinas ir nurodė, kur joms sustoti, automobiliai sustojo, o apelianto automobilis staiga pakeitė kryptį, apvažiavo stovintį pareigūną, taip grįžo į antrą juostą, net prasisuko automobilio ratai, praslydo, padidino greitį ir nuvažiavo Laivės prospektu. Pareigūnui net teko pasitraukti, kitaip jis būtų kliudytas. Tapačios aplinkybės nurodytos ir šio liudytojo tarnybiniame pranešime (b. l. 4).

10. Liudytojas R. R. davė iš esmės sutampančius parodymus, nurodė, kad pareigūnai buvo suformavę „koridorių“, jis stabdė automobilius, stovėjo viduryje antros juostos, jis apeliantui rodė, kad jo automobilis nukreipiamas į pirmą eismo juostą, kad sustotų, apelianto automobilis sulėtino greitį, lyg tai pradėjo rikiuotis į pirmą juostą, tačiau paspaudė akseleratorių, apvažiavo liudytoją, ratai prasisuko ir jis didindamas greitį nuvažiavo Laisvės prospektu.

11. Aplinkybę, kad apeliantas suprato, jog buvo stabdomas patvirtina ir vėlesni apelianto veiksmai, o būtent tai, kad jis paliko transporto priemonę Laisvės prospekte prie degalinės „Viada“ ir pasišalino. Po keliolikos minučių jis buvo sulaikytas pareigūnų. Pamatęs pareigūnus išmetė automobilio raktelius į žolę, tai matė pareigūnė M. M. ir pats apeliantas po apžiūros pareigūnus nuvedė prie vietos, kurioje rakteliai buvo rasti. Apeliantas pripažino, kad vairavo kaltinime nurodytą automobilį ir paaiškino, kad nestojo, nes išsigando pareigūnų, nes neturi teisės vairuoti kelių transporto priemonių (ši faktinė aplinkybė byloje nustatyta).

12. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, jog šioje byloje įrodyta, kad pareigūno reikalavimas stabdyti transporto priemonę, o būtent apelianto vairuojamą automobilį buvo išreikštas aiškiai, tinkamai ir suprantamai, o T. K., vengdamas atsakomybės dėl vairavimo neturint tam teisės, teisėtam ir aiškiai išreikštam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso tyčia.

13. Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, skundas atmetamas, o apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-12 nutarimą nepakeistą ir apelianto T. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėja Vitalija Norkūnait