- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- A15.-3547-1058/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01556-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Pažeidėjas
- T. A.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nedirbantis, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. A. 2017 m. vasario 24 d., apie 21.38 val., Vilniuje, Architektų- Erfurto g. sankryžoje būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairuodamas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 407, tuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai padarydamas 127,05 EUR turtinę žalą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino.
Tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, T. A. apie 22.05 val. vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, įvažiavo į J. Baltrušaičio g.- Laivės pr. sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, atsitrenkė į automobilį „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris baiginėjo manevrą į kairę užsidegus raudonam šviesoforo signalui, galinę dalį ir apgadino abu automobilius.
Šiais veiksmais T. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 73.11, 127, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.
T. A. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad dėl abiejų eismo įvykių kaltas jo apsvaigimas. Nurodė, kad 2017 m. vasario 22 d. atsigulė į ligoninę gydytis nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, tačiau 2017 m. vasario 24 d. apie 21.30 val. iš ligoninės pabėgo. Nuo ligoninėje skirtų vaistų jautėsi apsvaigęs, tačiau vis vien vairavo motinai priklausantį automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuodamas ir Architektų-Erfurto g. galimai užmigo, o gal nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į kelio ženklą ir nuvažiavo toliau. Negalėjo paaiškinti, kodėl nepasiliko įvykio vietoje. Vėliau, tą patį vakarą, važiuodamas J. Baltrušaičio g., apie 15-20 metrų atstumu iki J. Baltrušaičio-Laisvės pr. sankryžos pamatė mirksintį žalią šviesoforo signalą, tikėdamasis, kad spės pravažiuoti, padidino greitį ir važiavo toliau. Nepastebėjęs priešpriešais važiavusio ir į kairę pusę sukusio automobilio BMV, jį atsitrenkė. Patvirtino, jog žinojo, kad jo vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra pasibaigęs, norėjo prasitęsti galiojimą išėjęs iš ligoninės. T. A. nepripažino kaltės, kad per J. Baltrušaičio-Laisvės pr. sankryžą važiavo degant raudonam šviesoforo signalui, teigė, kad tuo metu dar mirksėjo žalios spalvos signalas ir jis galėjo važiuoti per sankryžą. Prieš sankryžą nestabdė, nes į kairę sukančio automobilio nematė. Dėl savo veiksmų labai gailėjosi, prašė nekonfiskuoti transporto priemonės, kadangi ji priklauso jo motinai, skirti mažesnę baudą, kadangi jo pajamos per mėnesį sudaro apie 600 EUR.
Teismo posėdžio metu apklausta T. A. motina M. A. parodė, kad sūnus T. A. gydėsi priklausomybės ligas ligoninėje. 2017 m. vasario 23 d. ji buvo nuvykusi jo aplankyti ir matė, kad sūnus elgėsi neadekvačiai, buvo apsvaigęs nuo vaistų. Patvirtino, kad automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas jos vardu, tačiau ji automobilį nupirko sūnui, pati juo nesinaudojo ir net neturi vairuotojo pažymėjimo. Nurodytu automobiliu sūnus 2017 m. vasario 22 d. nuvažiavo gydytis į ligoninę, ten ir buvo palikęs stovėti. Automobilio dokumentai ir rakteliai buvo kartu su juo. Šiuo metu ji yra atsiėmusi automobilį, jo dokumentus ir raktus laiko pas save. Prašė nekonfiskuoti jai priklausančios transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
T. A. kaltę padarius administracinius nusižengimus patvirtina byloje esantys įrodymai: T. A. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1b); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. B. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. vasario 24 d., apie 21.45 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Erfurto g. ir Architektų g. sankryžoje automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas numušė kelio ženklą ir iš įvykio vietos išvažiavo. Atvykus į įvykio vietą į pareigūnus kreipėsi P. M., kuris paaiškino, kad stovėdamas minėtų gatvių sankryžoje prie PC „Iki“ matė, kaip tamsios spalvos automobilis „Mercedes Benz“ numušė kelio ženklą ir per raudonos spalvos šviesoforo signalą iš įvykio vietos pasišalino. P. M. vairuotojo nematė, valstybinių numerių tiksliai neprisiminė. Tą pačią dieną, apie 22.30 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad minėtas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį Laisvės pr. ir J. Baltrušaičio g. sankryžoje, du asmenys išlipę iš minėto automobilio iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus į įvykio vietą į pareigūnus kreipėsi automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. K., kuris paaiškino, kad važiavo iš J. Baltrušaičio gatvės ir sankryžoje suko į kairę (Ateities g.), įvažiavo į sankryžą šviečiant žalios spalvos šviesoforo signalui praleido visas mašinas ir jau šviečiant raudonos spalvos šviesoforo signalui baiginėjo posūkį į kairę, kai staiga pajautė stiprų smūgį į savo automobilio dešinės pusės galinę dalį. Išlipęs iš savo automobilio pamatė, kad į jį atsitrenkė minėtas „Mercedes Benz“ automobilis, iš kurio jau buvo išlipę du vyrai, kurie palikę savo automobilį iš eismo įvykio vietos pasišalino. Kuris iš vyrų vairavo automobilį pasakyti negalėjo. Praėjus apie 15 min. į įvykio vietą atėjo T. A., kuris paaiškino, kad minėtą „Mercedes Benz“ automobilį vairavo jis, kodėl buvo palikęs eismo įvykio vietą paaiškinti negalėjo, su savimi neturėjo jokių dokumentų. Dėl eismo įvykio paaiškino, kad per sankryžą iš J. Baltrušaičio gatvės važiavo tiesiai šviečiant žalios spalvos šviesoforo signalui ir jam kelią užkirto BMW vairuotojas. Įvykio vietoje T. A. elgėsi neadekvačiai, judesiai buvo nekoordinuoti, buvo mieguistas (stovėdamas vietoje užsnūsdavo), patikrinus jo blaivumą buvo nustatytas 0.00 promilių girtumas, paklausus ar vartojo narkotines medžiagas atsakė, kad 2017 m. vasario 22 d. vartojo heroiną (b. l. 9); papildomi duomenys apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad buvo nustatyti šie automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Tuo tarpu automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas yra A. K. buvo apgadinti dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės ratas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b. l. 16); byloje esančios fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti automobilių „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai bei numuštas stulpas su kelio ženklais (b. l . 17, 32); eismo įvykių vietos schemos (b. l . 15, 18); pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, jog T. A. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja nuo 2017 m. vasario 4 d. (b. l. 39).
Liudytojo P. M. rašytiniame paaiškinime, nurodyta, kad 2017 m. vasario 24 d., 21.30 val. laukdamas šviesoforo Architektų g. prie sankryžos ties parduotuve „Iki“ matė, kaip tamsios spalvos automobilis „Mercedes“, valstybinio numerio tiksliai neįsiminė, numušė kelio ženklą ir pabėgo iš įvykio vietos per raudoną šviesoforo signalą (b. l. 21).
Nukentėjusysis A. K. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2017 m. vasario 24 d., apie 22.05 val., vairavo jam priklausantį automobilį „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, važiavo J. Baltrušaičio g. link Ateities g. nuo Pašilaičių g. pusės. Buvo naktis, tamsu, gatvė buvo apšviesta, nelijo, nesnigo, važiuojamoji dalis vietomis buvo apledėjusi. Kelyje buvo trys eismo juostos, pats važiavo trečiąja, važiavo apie 10-20 km/h greičiu, įjungęs artimųjų šviesų žibintus. Iš jo važiuojamosios juostos buvo galima sukti tik į kairę, sankryža buvo reguliuojama šviesoforu, į ją įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui, ir įsitikinęs, kad praleido visas važiuojančias transporto priemones atliko posūkį į kairę. Kokį manevrą darė kitas eismo dalyvis nematė. Po įvykio kitą transporto priemonę vairavęs asmuo ir keleivis iš įvykio vietos pasišalino. Kuris iš jų vairavo nematė (b. l. 20).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 617/2017(01) nurodyta, kad T. A. šlapime paimtame 2017 m. vasario 25 d., 00.05 val., rasta morfino, kodeino, 6-monoacetilmorfino (6-MAM), mirtazapino ir kvetiapino pėdsakų. Šlapime etilo alkoholio nerasta (b. l. 36). Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 318, kuriame T. A. nustatytas narkotinis apsvaigimas (b. l. 37).
Iš byloje esančio VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra M. A. (b. l. 24, 43-44).
ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, taip pat nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles. Pažymėtina, kad nors pagal KET mirksintis žalios spalvos šviesoforo signalas ir leidžia eismą, tačiau ir įspėja eismo dalyvius apie tai, kad netrukus eismas bus draudžiamas. Vairuotojas, artėdamas prie tokios sankryžos turi įvertinti likusį atstumą ir nustatyti, ar važiuodamas leidžiamu greičiu spės įvažiuoti į sankryžą dar iki įsijungiant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui. Šiuo atveju T. A. nurodytas 15-20 metrų atstumas iki sankryžos, kuomet jis pastebėjo mirksintį šviesoforo signalą, yra pakankamai didelis, be to, būdamas apsvaigęs, jis galėjo nevisiškai tiksliai suvokti signalo mirksėjimo pradžią ir atstumą iki sankryžos, o tuo pačiu ir nespėti sureaguoti į užsidegusį draudžiamą šviesoforo signalą. Iš N. B. 2017 m. vasario 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. K. teigė, jog posūkį į kairę baiginėjo jau šviečiant raudonos spalvos šviesoforo signalui (b. l. 9), T. A. patvirtino, kad važiavo pakankamai dideliu greičiu (apie 70 km/h), todėl įvertinus įvykio schemoje nurodytą automobilių susidūrimo vietą, T. A. važiavimo greitį, bei A. K. paaiškinimus, darytina išvada, kad T. A. į sankryžą įvažiavo jau degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui. Tokiu būdu T. A. pažeidė KET 73.11 punktą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų KET 14 punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. Atsakomybė už vairavimą neturint teisės vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones yra numatyta ANK 424 straipsnio 2 dalyje. Byloje teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. A. 2017 m. vasario 24 d. vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas tokios teisės nuo 2017 m. vasario 4 d., ir taip pažeidė KET 14 punktą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį. Administracinio nusižengimo protokole šis straipsnis atsakomybėn traukiamam T. A. buvo inkriminuotas du kartus, t. y. už kiekvieną eismo įvykį atskirai. Vis tik teismas pažymi, kad teisių neturėjimas kaip atsiras nusižengimas šiuo konkrečiu atveju, įvertinus tai, kad pažeidimai padaryti tą pačią dieną ir per trumpą laiko tarpą, negali būti inkriminuojamas du kartus. Toks kvalifikavimas dirbtinai apsunkintų atsakomybėn traukiamo asmens padėti ir pažeistų non bis in idem principą (draudimą antrą kartą bausti už tą pačią veiką).
Administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad T. A. taip pat padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 423 straipsnio 1 dalyje.
ANK 423 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), o ANK 424 straipsnio 4 dalyje – už transporto priemonių vairavimą, neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones ir esant neblaiviam, kai nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Byloje teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad T. A. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Šią aplinkybę neginčijamai patvirtina specialisto išvada ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, minėtos aplinkybės neginčija ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo. Aplinkybę, kad būtent T. A. padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykių, kurių metu buvo apgadintas kelio ženklas ir nukentėjusiojo A. K. automobilis „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kilimą, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Atsakomybėn traukiamas asmuo neneigė nesuvaldęs automobilio ir atsitrenkęs į kelio ženklą, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas P. M.. Teismui taip pat nekyla abejonių, kad būtent dėl T. A. veiksmų buvo apgadintas nukentėjusiojo A. K. automobilis. Byloje nustatyta, jog T. A. į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Iš eismo įvykio fotonuotraukose užfiksuotų automobilių apgadinimų bei jų pobūdžio matyti, kad T. A. atsitrenkė į A. K. automobilio galinę dalį. Pats T. A. taip pat patvirtino, kad kirsdamas Ateities g. ir Baltrušaičio g. sankryžą nematė į kairę važiuojančio automobilio „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savo automobilio nestabdė ir prieš eismo įvykį net buvo padidinęs važiavimo greitį. Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent T. A. apsvaigimas galėjo įtakoti jo būklę taip, kad įvažiuodamas į sankryžą jis nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, neįsitikino, kad važiuoti yra saugu bei nėra kliūties, prieš kurią privalėtų sustoti, ir dėl to atsitrenkė į kairio posūkio manevrą baigiančio automobilio galinę dalį.
Teismas pastebi, kad asmens padarytas nusižengimas negali būti vienu metu kvalifikuojamas ir pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį ir pagal to paties straipsnio 4 dalį, kadangi ANK 424 straipsnio 4 dalis apima šio straipsnio 2 dalį. Be to, asmeniui inkriminavus ANK 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 4 dalį, kurie numato tą patį nusižengimų požymį – vairavimą be teisių, šis požymis teisiškai buvo įvertintas tris kartus, suteikiant jam išskirtinę reikšmę. Tokia situacija kvalifikavimo požiūriu yra negalima ir toks kvalifikavimas yra perteklinis. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad teisiškai reikšminga ir eismo įvykį nulėmusia aplinkybe buvo būtent asmens vairavimas apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, kas ir nulėmė įvykusius eismo įvykius, todėl atsakomybėn traukiamo asmens veika labiau atitinka ANK 423 straipsnio 3 dalį, kuri numato apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, atsakomybę už padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ar kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 635 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, kai administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Todėl, vadovaujantis minėtu straipsniu, T. A. nusižengimas iš ANK 423 straipsnio 1 dalies ir 424 straipsnio 4 dalies perkvalifikuojamas į ANK 423 straipsnio 3 dalį. Apie galimybę T. A. veiksmus vertinti pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo įspėtas teismo posėdžio metu.
Teismas atkreipia dėmesį, kad protokole atitinkami ANK straipsniai T. A. buvo inkriminuoti kelis kartus, tačiau, įvertinus trumpą laiko tarpą, per kurį buvo padaryti nusižengimai, asmens būseną bei kitas byloje nustatytas aplinkybes, atsakomybėn traukiamo asmens padaryti nusižengimai sudaro vieningą veiką ir vertintini kaip vienas tęstinis nusižengimas, kai jis važiavo pažeisdamas KET taisykles ir sukėlė eismo įvykius, kurių metu iš pradžių buvo apgadintas kelio ženklas, o vėliau ir automobilis „BMV“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas jam inkriminuotinas tik vieną kartą.
KET 222 punktas numato su eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareigą po įvykio, jei vietoje nėra nukentėjusiojo ir padaryta tik turtinė žala, pranešti policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad T. A. atsitrenkęs į kelio ženklą ir tuo padarydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 127,05 EUR turtinę žalą (žala šiuo atveju neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių), tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir taip pažeidė KET 222 punktą, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį – padaryti keturi administraciniai nusižengimai transporto srityje, vienas iš jų – vairavimas apsvaigus nuo narkotinių medžiagų laikytinas itin šiurkščiu ir keliančių pavojų eismo saugumui bei žmonių gyvybei ir sveikatai. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, t. y. nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimui būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. Nagrinėjamu atveju, nežiūrint į tai, kad T. A. dėl padarytų nusižengimų ir gailėjosi, jis savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl darytina išvada, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. T. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 424 straipsnio 2 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų atveju pripažintina tai, kad jis padarė šiuos nusižengimus būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, kas turėjo įtakos administracinių nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat įvertinama T. A. asmenybė – praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, turi nepilnametį vaiką, kurį išlaiko. Dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti T. A. už kiekvieną iš padarytų nusižengimų paskyrus baudas didesnes už ANK 417 straipsnio 4 dalies, 423 straipsnio 3 dalies, 424 straipsnio 2 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytus baudų vidurkius.
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą įstatymas numato transporto priemonės konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 4 dalį už nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis), jeigu šis turtas buvo perleistas šeimos nariui ar artimam giminaičiui (ANK 29 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Šiuo atveju automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, o jo motinai M. A., tačiau teismo posėdyje M. A. parodė, kad šia transporto priemone naudojasi tik jos sūnus, automobilio dokumentus ir raktelius turi jis, o ji pati automobilio nevairuoja ir neturi vairuotojo pažymėjimo. Vadinasi, M. A., būdama automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, savininkė bei žinodama apie sūnaus priklausomybę nuo narkotikų, jų vartojimą, neužtikrino, kad pastarasis jos automobiliu nesinaudotų, todėl elgėsi nerūpestingai ir prisiėmė visą galimą riziką, susijusią su tokio transporto priemonės valdymo sukeliamomis pasekmėmis. Vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), T. A. 2017 m. vasario 24 d. padarė net kelis šiurkščius administracinius nusižengimus, teisme nurodė, kad nuo priklausomybės narkotikams toliau nesigydė, todėl egzistuoja objektyvi galimybė, jog ir kitą kartą apsvaigęs vairuos motinai priklausančią transporto priemonę, dėl ko gali kilti dar sunkesnės pasekmės nei nagrinėjamoje byloje. M. A. patvirtino, kad automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nupirkusi savo sūnui T. A. ir tik jis šia transporto priemone naudojosi, t. y. transporto priemonės naudojimą buvo perleidusi savo artimam giminaičiui, todėl darytina išvada, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuobaudą – automobilio konfiskavimą.
Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, teismas gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų. Teismas, įvertinęs tai, kad T. A. paskirta bauda yra didelė, oficialiai jis nedirba, o jo nurodytos gaunamos darbo pajamos nėra didelės, daro išvadą, jog yra pagrindas išdėstyti paskirtos baudos sumokėjimą, nustatant, kad bauda turi būti sumokama per 12 mėnesių laikotarpį. Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iš karto.
Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl T. A. veiksmų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo padaryta 127,05 EUR turtinė žala – Erfurto-Architektų g. sankryžoje esančių kelio ženklų (ant vieno stulpelio buvo pritvirtinti du kelio ženklai) kartu su stulpeliu sutvarkymo išlaidos (b. l. 31). Padarytos žalos dydį patvirtinantys dokumentai buvo pateikti kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 19 d. raštu Nr. A51-40542/17(3.3.10.3-EM4), todėl nurodytas žalos dydis laikytinas pagrįstu ir priteistinas iš T. A..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 424 straipsnio 2 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,
nutaria:
T. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 80 EUR dydžio baudą.
T. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1340 EUR dydžio baudą su automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
T. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 390 EUR dydžio baudą.
T. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1230 EUR dydžio baudą su automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir T. A. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1340 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt eurų) dydžio baudą su automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.
Išdėstyti T. A. paskirtos baudos sumokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki einamojo mėnesio pabaigos sumokant po 111 EUR (vieną šimtą vienuolika eurų), o paskutinį mėnesį 119 EUR (vieną šimtą devyniolika eurų) iki visiško baudos sumokėjimo.
Priteisti iš T. A. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos naudai 127,05 EUR (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus, penkis euro centus) sumą turtinei žalai atlyginti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti ROIK: 17068854383. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.