Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. M., jo atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2020 m. vasario 23 d., apie 03.00 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. 20, vairuodamas automobilį Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko saugaus tarpo iš šono, kliudė jį ir apgadino. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 114, 126 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą.

Taip pat M. M. buvo surašytas buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET. Padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais M. M. kaltinamas pažeidęs KET 222 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. teismo posėdyje savo kaltę dėl automobilio apgadinimo pripažino bei paaiškino, kad naktį jam paskambino draugas ir paprašė atvežti piniginę. Jis nuvežė piniginę, automobiliu apsisukinėjo, jame garsiai grojant muzikai, ir apsisukinėdamas pajautė, kad prie kažko prisilietė. Sustojęs jis apžiūrėjo tą kitą automobilį, savo automobilio nežiūrėjo, jokių apgadinimų nepastebėjo, dar nufotografavo tą automobilį ir išvažiavo, nekviesdamas policijos pareigūnų. Išvažiuodamas jis manė, kad prisilietė prie kito automobilio valstybinio numerio ženklo. Kitą dieną jam paskambino tyrėja ir pranešė, kad jo padarytas eismo įvykis yra užfiksuotas vaizdo kameromis. M. M. nurodė, kad jis nesiekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes buvo blaivus ir jo automobilis buvo draustas. Suvokęs, kad prie kažko prisilietė, jis iš karto sustojo ir apžiūrėjo kitą automobilį, tačiau tamsiu paros metu jokių apgadinimų ant to automobilio nepamatė, todėl išvažiavo. Savo vairuojamo automobilio, kuris priklauso jo tėvui, jis neapžiūrinėjo, nes jis jau prieš tai buvo apgadintas.

Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu M. M. pripažino, kad vairavo automobilį Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš aikštelės, įjungęs atbulinės eigos pavarą, pajuto nežymų kontaktą. Išlipęs apžiūrėjo galbūt pažeistą automobilį, jokios žalos nepamatė, todėl nusprendė, kad pasigirdo, prieš išvažiuojant nusifotografavo kėbulą ir išvažiavo. Tikrai nebėgo iš galbūt eismo įvykio ir yra geranoriškas (b.l. 27).

Liudytojas V. T. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 23.00 val. jis grįžo iš reiso ir paliko įmonei priklausantį automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje. Sekančios dienos vakare toje pačioje aikštelėje prie jo priėjo asmuo, vardu M. ir pasakė, kad jis matė, kaip į liudytojo automobilį buvo įvažiavęs kitas automobilis. Liudytojas nuėjo į šalia esančio kazino apsaugos skyrių, ten peržiūrėjo duomenis apie į aikštelę įvažiavusius automobilius ir ten nustatė valstybinį numerį kito automobilio valstybinį numerį, kuris tuo metu į aikštelę įvažiavo tik vienas. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis pats savo vairuojamo automobilio apgadinimų nepastebėjo, kol jam nepranešė apie susidūrimą ir automobilio stovėjimo vietoje tamsiu paros metu jis pats automobilio apgadinimų nebūtų pastebėjęs. Kai eismo įvykį matęs liudytojas jam pasakė apie susidūrimą, jis tik tuomet gerai apžiūrėjo automobilį ir pamatė, kad yra nubrozdintas jo bamperis ir baladojasi priešrūkinė lempa. Nurodė, kad įmonei priklausantį automobilį po galimo įvykio kitos dienos ryte vairavo ir kitas vairuotojas, tačiau jis taip pat jokių automobilio apgadinimų nepastebėjo.

Liudytoja V. J. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra M. M. motina. Liudytoja nurodė, kad kitą dieną po nagrinėjamo įvykio sūnus papasakojo apie automobilių prisilietimą, t.y. kad buvo kontaktas su kitu automobiliu, kad jis, apžiūrėjęs tą kitą automobilį, jokių apgadinimų ant jo nepastebėjo, todėl policijos nekvietė, nes manė, kad nieko nenutiko. Jos vyras nuėjo į lauką, apžiūrėjo automobilį, tačiau jokių naujų apgadinimų ant jo nepastebėjo. Liudytoja taip pat nurodė, kad automobiliu Honda jie naudojasi trise, šis automobilis jau buvo iki to apibraižytas. Ji nepastebėjo, kad sūnus būtų susijaudinęs, pasakodamas apie įvykį. Po to, kai su sūnumi susisiekė policija, jis atsiuntė jai to kito automobilio nuotraukas. Prieš tai jis jai apie jokias darytas nuotraukas nepasakojo, nes, tikriausiai, sureikšminimo įvykiui nebuvo.

M. M. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, įrodyta be jo paties prisipažinimo ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2020 m. vasario 24 d., 13.33 val., V. L. pranešė, kad vasario 23 d., apie 03.15 val., įmonės automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė nuomotas automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino. Viskas įvyko prie Olympic Casino stovėjimo aikštelėje (b.l. 6);

- 2020 m. vasario 24 d. eismo įvykio fiksavimo protokolu, kuriame nurodyta, kad nuo 2020 m. vasario 22 d., iki vasario 23 d., 23 val., buvo apgadintas automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (priekinis bamperis) kito automobilio, kuris pasišalino. Pasišalinęs automobilis galimai yra Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 5);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis (b.l. 8);

- 2020 m. vasario 24 d. V. T. (V. T.) duotais paaiškinimais, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 23.00 val. jis paliko automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelėje adresu Konstitucijos pr., prie Olympic Casino. 2020 m. vasario 23 d., apie 23 val., toje pačioje aikštelėje prie jo priėjo pilietis ir pareiškė, kad vasario 23 d., apie 03.00 val., dirbdamas jis išgirdo smūgį ir atėjęs prie aikštelės pamatė, kad šviesios spalvos automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jo paliktą automobilį. Apie šį įvykį jis pranešė Olympic Casino apsaugai (b.l. 9);

- pateiktomis automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukomis, kuriose užfiksuoti jo apgadinimai (b.l. 10-20);

- UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gegužės 5 d. pateikta automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmata, iš kurios matyti, kad šio automobilio remonto kaina yra 1298,20 Eur (be PVM), su PVM – 1570,82 Eur (b.l. 21);

- VĮ „Regitra“ pateikta informacija, iš kurios matyti, kad pilkos spalvos automobilio Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas-valdytojas yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22);

- A. J. 2020 m. kovo 2 d. duotais paaiškinimais, kad jo automobilį Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 23-24 d. naktį vairavo sūnus M. M. (b.l. 24).

- automobilio Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukomis, kuriose užfiksuotas apgadintas šio automobilio galinis bamperis dešinėje pusėje (b.l. 29).

Tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek teisme M. M. prisipažino, kad važiuodamas atbuline eiga pajuto, kad prie kažko prisilietė, todėl išlipęs iš automobilio apžiūrėjo kitą automobilį ir nepamatęs jokių akivaizdžių kito automobilio apgadinimų, pasišalino, prieš tai nufotografavęs automobilį Toyota. Automobilio Toyota apgadinimo faktą patvirtina byloje esantys eismo įvykio fiksavimo protokolas (b.l. 5), papildomi duomenys apie eismo įvykį (b.l. 8), automobilio Toyota nuotraukos, kuriose užfiksuoti šiam automobiliui padaryti apgadinimai (b.l. 10-20), automobilio Toyota remonto sąmata (b.l. 21), automobilio Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos, kuriose užfiksuoti šio automobilio apgadinimai (galinis bamperis) (b.l. 29), V. T. parodymai teisme bei jo paaiškinimai (b.l. 9).

Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją bei teismo posėdžio metu M. M. duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad M. M. protokole nurodytu laiku, vairuodamas automobilį Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbuline eiga, buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino, tokiais savo veiksmais padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Minėta, kad administracinio nusižengimo protokole M. M. taip pat kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Jeigu asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, pradėtoji administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 426 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinat administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Eismo įvykio faktą bei M. M. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ANK 417 straipsnio 7 dalies sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012 dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo, kuris atitinka ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalių sudėtį).

Kaip jau minėta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. neneigė (iš esmės neneigė ir medžiagos tyrimo institucijoje metu), jog jis, važiuodamas atbuline eiga pajuto, kad prie kažko prisilietė, todėl išlipęs iš automobilio apžiūrėjo kitą automobilį ir nepamatęs jokių akivaizdžių kito automobilio apgadinimų, pasišalino, manydamas, kad prisilietė prie kito automobilio valstybinio numerio. Šiam teiginiui pagrįsti M. M. pateikė teismui nuotraukas, darytas nakties metu, kuriose užfiksuotas automobilis Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuriose įžvelgti šiam automobiliui padarytus akivaizdžius apgadinimus yra pakankamai sunku, ypač tamsiu paros metu.

Būdamas įspėtas dėl atsakomybės ir apklaustas teismo posėdyje liudytoju V. T. nurodė, kad apie įmonei priklausančio automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimus jis sužinojo tik kitos dienos vakare, kai jam apie tai pasakė įvykį matęs liudytojas. Pats V. T. jokių automobilio apgadinimų nepastebėjo ir tamsiu paros metu, kaip nurodė, jų tikrai nepamatytų. Be to, šis liudytojas nurodė, kad įmonei priklausantį automobilį Toyota kitos dienos ryte po galimo susidūrimo taip pat vairavo ir kitas įmonės vairuotojas, tačiau jis jokių automobilio apgadinimų taip pat nepastebėjo. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti šiais liudytojo parodymais, kadangi jis M. M. apskritai nepažįsta ir į posėdį buvo kviečiamas teismo iniciatyva.

Atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. M. nuo pat pradžių neneigė savo kaltės dėl to, jog savo vairuojamu automobiliu, važiuodamas atbulas prisilietė prie kito automobilio, tačiau, kaip nurodė, nepamatęs akivaizdžių automobilio Toyota apgadinimų ir manydamas, jog prisilietė prie kito automobilio valstybinio numerio ženklo, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, įvertinus jo pateiktas įvykio metu darytas nuotraukas, kuriose akivaizdžius automobilio Toyota apgadinimus, ypač tamsiu paros metu, sunku įžvelgti, be to, liudytojo V. T. parodymus, kad tiek jis, tiek kitas vairuotojas, kitą dieną po galimo susidūrimo vairavęs įmonei priklausantį automobilį Toyota, jokių jo apgadinimų nepastebėjo ir liudytojas jų nematė iki tol, kol jam apie tai nepranešė įvykį matęs asmuo, teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog M. M., išvažiuodamas iš įvykio vietos, suvokė, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino, siekdamas apsunkinti įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti atsakomybės ar pareigos atlyginti padarytą žalą. Įvertinęs tai, teismas neturi pagrindo netikėti M. M. paaiškinimais, kad jis gerai nesuprato, jog apgadino svetimą automobilį, bei kad jis iš eismo įvykio vietos išvyko sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, kadangi iš esmės tokius jo paaiškinimus paneigiančių duomenų teismas neturi, o priešingai, kaip minėta, net ir po įvykio apgadintą automobilį matęs liudytojas bei, pagal jo paaiškinimus – kitas įmonės darbuotojas, faktiškai vairavęs minėtą automobilį, tokių apgadinimų nepastebėjo. Pažymėtina tai, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko miesto centre, kur aplinkui yra vaizdo kamerų, M. M. automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, duomenų, kad jis įvykio metu būtų buvęs neblaivus byloje nėra, kas taip pat duoda pagrindo tikėti jo paaiškinimais, kad tyčia šalintis iš eismo įvykio vietos jam nebuvo jokios prasmės.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio nusižengimo bylos teisena M. M. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį turi būti nutraukta, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (tyčios) (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

ANK 417 straipsnio 7 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą M. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. M. – per paskutinius penkerius metus ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir kitų rūšių nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 2-4). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį nėra, M. M. skirtinas ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijose numatytos baudos vidurkis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą ir skirti jam 11 (vienuolikos) eurų dydžio baudą:

M. M. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas” ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20115191080.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).