- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-30
- Bylos Nr.
- 2S-1116-881/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12609-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- K. S.
- Kategorijos
- 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-16925-501/2010 pagal pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, kuria atmesti pareiškėjo K. S. prašymai dėl teismo nutarties išaiškinimo ir rašymo apsirikimų ištaisymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas K. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2010 m. birželio 17 d. raginimą, įpareigoti antstolę grąžinti išskaičiuotą iš pensijos 81,65 Lt sumą, panaikinti 2010 m. liepos 8 d. patvarkymą dėl nusišalinimo ir įpareigoti antstolę tinkamai išspręsti nusišalinimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo K. S. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. gruodžio 29 d. pareiškimu prašė išaiškinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį, o 2011 m. sausio 6 d. pareiškimu prašė ištaisyti rašymo apsirikimus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartimi pareiškėjo K. S. prašymus dėl teismo nutarties išaiškinimo ir rašymo apsirikimų ištaisymo atmetė. Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalimi, jei sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Kasacinio teismo praktika dėl šios procesinės teisės normos taikymo bei aiškinimo yra suformuota; joje konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (2009 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006, yra nurodyta, kad teismai neturėtų aiškinti savo priimtų procesinių sprendimų motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), o tokie teismo veiksmai negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas teisėjo. Šiuo atveju teismo nutarties rezoliucinė dalis yra aiški. Tai, kad pareiškėjas nesupranta juridinės terminijos, negali būti pagrindas aiškinti teismo nutarties motyvuojamąją dalį. Dėl pareiškėjui nesuprantamų lotyniškų teisinių terminų paaiškinimo pareiškėjas gali kreiptis į advokatą ar advokato padėjėją. Remiantis CPK 276 straipsnio 2 dalimi, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali ištaisyti sprendimo rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Pareiškėjas teigia, kad teismas neteisingai nustatė skundo turinį. Teismo nustatytos aplinkybės yra teismo vertinimo dalykas. Pareiškėjui nesutinkant su tuo, kaip nustatytos ir įvertintos bylos aplinkybės, įskaitant ir skundo turinį, jis galėjo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais pateikti atskirąjį skundą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-16925-501/2010 ir perduoti nutarties išaiškinimo ir klaidų (rašymo apsirikimų) klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priimti atskirąją nutartį dėl teisėjo Edvardo Zalubos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimų ir teisėjo pareigų viršijimo, pasireiškusių 2011 m. sausio 31 d. nutartimi bylos proceso dalyvio procesinių ir konstitucinių piliečio teisių pažeidimu, uždedant jam pareigą savais kaštais (samdant specialistus) pačiam išsiaiškinti šio teisėjo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-16925-501/2010 esančius neaiškumus. Nurodo, kad pagal CPK 278 straipsnio 3 dalį jo pareiškimas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutarties išaiškinimo turėjo būti nagrinėjamas teismo posėdyje. Teisėjui išnagrinėjus pareiškimą dėl teismo nutarties išaiškinimo rašytinio proceso tvarka, buvo pažeista pareiškėjo teisė dalyvauti teismo posėdyje, pasinaudoti procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 42 straipsnio 1 dalyje. Dėl nurodytų teisės normų pažeidimų neteisingai išspręstas nutarties išaiškinimo klausimas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 3 d. nutartis taip pat yra neteisėta dėl netinkamo CPK 278 straipsnio pritaikymo. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas 2011 m. sausio 31 d. nutartyje nepagrįstai vadovavosi dviem Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, nes jose nėra įteisintas leidimas pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) rašyti ne lietuvių kalba žodžius, kurie proceso šaliai (lietuviui) būtų nesuprantami. Visi teisės aktai turi atitikti bendrinės lietuvių kalbos normas ir reikalavimus. Be to, nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartyje c. b. Nr. 3K-7-242/2009 spręstas klausimas dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, o ne dėl sprendimo išaiškinimo. Apelianto teigimu, nepagrįsti 2011 m. sausio 31 d. nutarties motyvai apie tai, kad pareiškėjas gali kreiptis į advokatą ar advokato padėjėją. Teisėjas neturėjo galimybės žinoti, ar pareiškėjas gali kreiptis į advokatą ar advokato padėjėją dėl nutarties išaiškinimo, be to, advokatas ar advokato padėjėjas nėra nutarties autoriai, vertėjai, bet teisininkai. Bet kurios nurodytų specialistų paslaugos yra mokamos. Anot apelianto, turėtų būti priimta atskiroji nutartis, nes nutartimis pažeistos ne tik apelianto kaip proceso šalies teisės, bet ir konstitucinės Lietuvos Respublikos piliečio teisės į tinkamą informaciją valstybine lietuvių kalba, taip pat apeliantui uždėta prievolė materialinių išlaidų būdu pačiam aiškintis teismo nutartį. Apeliantas taip pat teigia, kad skundžiama nutartimi nepagrįstai neištaisyti akivaizdūs rašymo apsirikimai, kurie nutartyje padaryti perrašant pareiškėjo skundo dalyką apibūdinančius žodžius – pareiškėjo skunde parašyta „nenusišalino“, o nutartyje – „nusišalino“, pareiškėjo skunde „kada nusišalins“, o nutartyje – „kada nusišalina“. Toks nepagrįstas akivaizdžių rašymo apsirikimų nutartyje neištaisymas kelia abejonių teisėjo nešališkumu. Be to, skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismas nutaria atmesti pareiškėjo prašymą ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, o apelianto 2011 m. sausio 6 d. pareiškime prašyta ištaisyti dvi klaidas, todėl skundžiamoje nutartyje neišnagrinėti visi pareiškėjo reikalavimai, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolė Virginija Meškauskienė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas bei vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl sprendimų išaiškinimo tvarkos, todėl nutartis turėtų būti palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo išaiškinimo ir klaidų ištaisymo institutus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, priimtus nagrinėjamais klausimais, teisingai atsisakė pareiškėjui išaiškinti nutarties motyvuojamąją dalį, kadangi teismo sprendimas gali būti išaiškinamas tik tuo atveju, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (2009 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Tuo tarpu pareiškėjas pateikė prašymą išaiškinti motyvuojamąją teismo nutarties dalį, kuri pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, negalima, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą), o tokie teismo veiksmai negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas teisėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Šiuo atveju teismo nutarties rezoliucinė dalis yra aiški.
Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog nežiūrint į tai, kad teismo sprendimai ir nutartys iš tiesų turi būti rašomi aiškia, byloje dalyvaujantiems asmenims, ne teisininkams suprantama kalba, tačiau žemesniųjų instancijų teismus saisto aukštesniųjų instancijų teismų sprendimai, taip vadinamieji precedentai, todėl pirmosios instancijos teismas, siekdamas nepakeisti jau priimtos nutarties motyvų, pagrįstai atsisakė išaiškinti priimtos nutarties motyvuojamąją dalį.
Be to, apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė ištaisyti nutartyje esančias klaidas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas ištaisyti pareiškėjo nurodytas klaidas nutartyje, pasielgė teisingai, nes įstatymas aiškiai apibrėžia klaidas, kurios gali būti taisomos sprendime ar nutartyje (CPK 276 str.). Kaip matyti iš pareiškėjo pareiškimo, jis prašo ištaisyti ne aiškias aritmetines klaidas ar rašymo apsirikimus, bet visą nutarties nustatomąją dalį, nes teismas neva neteisingai interpretuodamas nustatė skundo turinį. Tokio pobūdžio pataisymai nėra galimi, nes tai pakeistų jau priimtos ir pasirašytos teisėjo nutarties turinį. Jei pareiškėjas negali tinkamai suformuluoti ir išdėstyti savo prašymų, argumentų ar samprotavimų, jis turi teisę kreiptis į profesionalius teisininkus. Jei pareiškėjas negali sumokėti už minėtų asmenų teikiamas profesionalias teisines paslaugas, jis gali kreiptis į valstybės institucijas, kurios sprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo klausimus.
Apeliantas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nutarties išaiškinimo ir klaidų ištaisymo klausimą turėjo spręsti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu, nes iš tiesų CPK 278 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimo išaiškinimo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, 2011 m. sausio 3 d. nutarė skirti minėtus klausimus nagrinėti teismo posėdyje, tačiau rašytinio proceso tvarka. Kadangi CPK 328 straipsnis draudžia iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį naikinti vien formaliais pagrindais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismui iš esmės teisingai išsprendus ginčijamus klausimus, naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį vien tik formaliais pagrindais (nes teismas nesilaikė klausimo išsprendimo formos), nėra pagrindo. Juolab kad pareiškėjas apie tai, kad teismo nusprendė nutarties išaiškinimo ir klaidų ištaisymo klausimą spręsti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka buvo informuotas teismo pranešimu, tačiau neišreiškė prašymo, kad nutarties išaiškinimo ir klaidų ištaisymo klausimą teismas nagrinėtų žodinio proceso tvarka.
Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat prašo priimti pirmosios instancijos teismo teisėjo atžvilgiu atskirąją nutartį, nes skundžiamomis nutartimis buvo pažeistos ne tik apelianto kaip proceso šalies teisės, bet ir konstitucinės Lietuvos Respublikos piliečio teisės į tinkamą informaciją valstybine lietuvių kalba, taip pat apeliantui uždėta prievolė materialinių išlaidų būdu pačiam aiškintis teismo nutartį. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 332 ir 299 straipsniuose nustatytų pagrindų, kuriais remiantis galima būtų priimti atskirąją nutartį, todėl šį apelianto prašymą atmeta.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išaiškinti priimtos nutarties motyvuojamąją dalį bei ištaisyti nutartyje esančias klaidas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartį nepakeistą.