Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-13290-21, kurioje

J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis J. K. 2021 m. balandžio 27 d. apie 21 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį A. K., o būtent ranka sudavė jam tris kartus į kairę veido pusę, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam A. K. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl akies voko ir periokulinės srities žaizdos.

Kaltinamasis J. K. kaltę pripažino. Duodamas parodymus bylos ikiteisminio tyrimo metu, jis paaiškino, kad 2021 m. balandžio 27 d. su broliu A. K., brolio drauge O. K. ir kaimynu G. K. buvo Miroslave, vartojo alkoholį. Apie 21.30 val. visi ėjo į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Prie namų tarp jo ir brolio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis A. sudavė ranka tris smūgius į kairę veido pusę. Kumščiu ar delnu sudavė, nepamena, nes buvo stipriai neblaivus. Smūgiai buvo gana stiprūs ir brolis tikrai jautė fizinį skausmą, nuo smūgių jo veide galėjo likti žymės. Po konflikto brolis nuėjo į namus, o jis nuėjo pas kaimyną G., kur jį rado atvykę policijos pareigūnai ir sulaikė. Dėl to, kad smurtavo brolio atžvilgiu, labai gailisi, brolio tikrai atsiprašys (b. l. 99–100, 107–109).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. Z. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 27 d. 21.56 val. su vyriausiuoju patruliu L. R. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini) pagal gautą pranešimą, kad vyrą su lazda sumušė kaimynas. Pareigūnai namo kambaryje rado lovoje gulintį A. K., kuriam buvo prakirstas kairės pusės antakis, buvo matoma kairės akies kraujosruva ir patinimas. A. K. paaiškino, kad jį sumušė brolis J. K. su kaimynu G. K.. Atvykę GMP medikai apžiūrėjo A. K., sunkių sužalojimų nenustatė. Visi konflikto dalyviai pristatyti į policijos komisariatą. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“ Nr. ARJK-0061, patikros Nr. 1395810, A. K. nustatytas 2,72 promilių neblaivumas, J. K. nustatytas 2,90 promilių neblaivumas (b. l. 1–4).

Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), rastas A. K., kurio veide matėsi kraujuojanti žaizda, patinimas. A. K. paaiškino, kad brolis J. K. sudavė jam daugiau nei vieną smūgį į veidą bei kitas kūno vietas, tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Smurtu įtariamas J. K. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam nustatytas 2,90 promilių neblaivumas (b. l. 5–8).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta (duomenys neskelbtini), apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų ar pėdsakų nerasta (b. l. 13–18).

Specialisto išvadoje Nr. G 225/2021 (06) nurodyta, kad A. K. kliniškai nustatyta akies voko ir periokulinės srities žaizda. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir esant nurodytoms aplinkybėms. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiuojant, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Kadangi nukentėjusysis neatvyko teismo medicinos apžiūrai, pateiktuose medicinos dokumentuose sužalojimai detaliai neaprašyti, ekspertas neturi galimybės pasakyti, keliais trauminiais poveikiais sužalojimas padarytas. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl jo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 52).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2021 m. balandžio 27 d. apie 21.30 val. su kaimynu G. K., broliu J. K. ir savo drauge O. K. ėjo iš, kur jie visi vartojo alkoholį, į namus (duomenys neskelbtini). Pusiaukelėje tarp jo, brolio ir kaimyno kilo konfliktas dėl jo merginos O. Jie apsižodžiavo, paskui J. K. kumščiu sudavė jam tris smūgius į veidą, o G. K. paėmė pakelėje gulėjusį medinį pagalį ir juo keturis kartus kirto jam per nugarą ir šonus, jis jautė didelį fizinį skausmą. Po konflikto J., O. ir kaimynas G. nuėjo pas pastarąjį į namus, o jis į namus grižo vienas. Motina B. K. pamatė, kad jis sumuštas ir paskambinusi pagalbos telefono numeriu 112 iškvietė pagalbą. Atvykę medikai nustatė jam padarytus sužalojimus, tačiau į ligoninę jis nevyko. Dėl šio įvykio jis pretenzijų niekam neturi (b. l. 23–27).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo J. K. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra įrodyta.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis tyčia, dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – brolį A. K., t. y. ranka sudavė jam tris smūgius į veidą. Dėl tokių jo smurtinių veiksmų atsirado padariniai – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad J. K. smurtavo prieš brolį A. K. 2021 m. balandžio 28 d., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta 2021 m. balandžio 27 d., todėl teismas patikslina nusikalstamos veikos padarymo datą, kad veika padaryta 2021 m. balandžio 27 d., toks kaltinimo patikslinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir iš esmės jos nekeičia, kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, gali būti skiriamos keturios alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas, t. y. procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis tam neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūloma arešto bausme ir jos dydžiu (b. l. 114–115).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis J. K. padarė tyčinį, baigtą nusikaltimą, pagal pavojingumą priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis buvo teistas, bet šiuo metu teistumas išnykęs (b. l. 63–67), todėl asmuo laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (b. l. 73–83, 84). Nedirba (b. l. 120–121), į psichikos ir priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą neįrašytas (b. l. 60). Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas pripažįstama atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, ir ši aplinkybė sunkina atsakomybę. Įvertinus visas bylos aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokurorės siūloma. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Prokurorė siūlo kaltinamajam J. K. atidėti arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), tai, kad J. K. neturi galiojančio teistumo, jis turi pastovią gyvenamąją vietą, sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, kuri padėtų kaltinamajam koreguoti elgesį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Pagal Elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio mėn. 30 d. įsakymu Nr. V-198, 13 punktą probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas 2021 m. balandžio 27 d. 22.30 val., iš sulaikymo paleistas 2021 m. balandžio 28 d. 10.52 val. (b. l. 85–87, 88–89), šis laikino sulaikymo laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 111–113) paliktina galioti iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti areštu 30 parų. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. K. galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimt) parų.

Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. balandžio 27 d. 22.30 val. iki 2021 m. balandžio 28 d. 10.52 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą J. K. atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad J. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 6, 10 punktais, įpareigoti nuteistąjį J. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, taip pat dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 5 (penkis) mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.