- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-21
- Bylos Nr.
- 2S-258-198/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- A. J.
- Atsakovas
- E. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S – 258 – 198 / 2011
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės pranešėjos Birutės Jonaitienės,
dalyvaujant ieškovui A. J.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. V. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3-649/2011 pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovei E. V. dėl vienkartinės ir periodinės kompensacijos priteisimo bei įpareigojimo pašalinti pažeidimus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Sprendžiant ginčą dėl vienkartinės ir periodinės kompensacijų priteisimo bei įpareigojimo pašalinti pažeidimus, teismo posėdžio metu proceso dalyviai pateikė prašymą patvirtinti taikos sutartį bei nutraukti civilinę bylą. Parodė, kad dėl taikos sutarties susitarė laisva valia, sutarties sąlygos jas tenkina ir yra suprantamos, bylos nutraukimo pasekmės išaiškintos (b. l. 100-104).
Žemesnės instancijos teismas
Kupiškio rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 1 d. nutartimi patvirtino ieškovo A. J. ir atsakovės E. V. taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Žemės savininkas A. J. išnuomoja E. V. kitai specialiai paskirčiai žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), po E. V. priklausančia valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
2. E. V. sumoka A. J. 2000,00 Lt žemės ir nuomos mokesčių skolą, kuri susidarė iki 2010-12-31, sekančiais terminais: 500,00 Lt sumoka iki 2011-04-01; 500,00 Lt sumoka iki 2011-07-01; 500,00 Lt sumoka iki 2011-10-01; 500,00 Lt sumoka iki 2011-12-01.
3. Žemės ir nuomos mokestį per metus, kuris yra 20,00 Lt ir 180,00 Lt, už 2011 metus E. V. sumoka A. J. iki 2012-07-01.
4. Už kiekvienus vėliau einančius metus E. V. 200,00 Lt žemės ir nuomos mokesčių A. J. sumoka iki sekančių metų liepos mėn. 1 d.
5. A. J. likusių nepatenkintų ieškinio reikalavimų atsisako.
6. Atstovavimo išlaidos lieka šalims.
7. Šalys sutaria Kupiškio rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-3-649/11, užvestą pagal ieškovo A. J. ieškinį, baigti taikos sutartimi ir prašo bylą nutraukti.
8. Šalys žino LR CPK 293 ir 294 straipsnių nuostatas.
9. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei atlygina E. V..
Teismas civilinę bylą nutraukė. Nurodė, kad taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bylos nutraukimo pasekmės šalims išaiškintos.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad nutartis priimta pažeidžiant CPK 140 str. reikalavimus, nes patvirtinta taikos sutartis prieštarauja materialinės ir procesinės teisės normoms, be to, neatitinka tikrosios atsakovės valios. O būtent: įtvirtinti sutartinius žemės sklypo nuomos teisinius santykius šalys šioje byloje turėjo sutartimi, tačiau ne taikos sutartimi. Taip pat sutartį šalys gali nutraukti, pakeisti sutartyje nustatytomis sąlygomis ar įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu taikos sutartis yra dokumentas, kuris neturi sutarties teisinės galios. Teigia, jog patvirtinti tarp šalių taikos sutartimi nuomos teisiniai santykiai prieštarauja CK 6.547 str., 6.550 str. normoms, nes prie taikos sutarties nėra pridėtas žemės sklypo planas, neaišku, koks žemės sklypo plotas yra išnuomotas, kokia išnuomoto žemės sklypo ploto konfigūracija, lokalizacija, kokios išnuomojamo žemės sklypo naudojimo, kitos specialios sąlygos. Be to, teismo patvirtintoje taikos sutartyje nėra nurodyta išnuomojamo žemės nuomos objekto duomenų, įrašytų žemės kadastre bei viešame registre, nenustatytas žemės nuomos terminas. Jei laikyti, kad šalys susitarė dėl neterminuotų nuomos teisinių santykių, tuomet nėra išspręstas klausimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, ką nuomos sutarties šalims suteiktų rašytinės nuomos sutarties pasirašymas. Taikos sutartyje nėra numatyta pagrindinė tikslinė išnuomoto sklypo naudojimo paskirtis, žemės naudojimo specialios sąlygos, apribojimai, servitutai ir kt. CK 6.550 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad žemės nuomos sutarties sąlygos, nustatančios kaip naudoti išsinuomotą žemę, neturi prieštarauti aplinkos apsaugos, gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų bei visuomenės interesams. Ši sąlyga prieš tvirtinant taikos sutartį teismo nebuvo patikrinta. Taip pat šiuo metu nuotekų rezervuaras, kuris priklauso atsakovei, yra kitame, nei išnuomotas taikos sutartimi, žemės sklype. Taigi faktiškai ieškovė negalės tinkamai naudotis ne tik rezervuaru, tačiau ir jai priklausančiu pastatu. Tam, kad užtikrinti jos teises, reikalinga išnuomoti ne vieną ieškovui priklausantį, o kelis sklypus, įvertinus atsakovės pastato ir rezervuaro išsidėstymą.
Apeliantės teigimu, pasirašant ir tvirtinant taikos sutartį jai buvo reikalinga teisinė pagalba, patarimas. Ji nesuprato savo teisių, pasirašomos sutarties sąlygų, jų privalomumo, teisinių pasekmių. Dėl to pasirašydama sutartį dėl sutarties sąlygų ji suklydo iš esmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, priešingai nei teigia apeliantė, žemės nuomos sutartį šalys gali parengti ir pasirašyti bendra tvarka pagal galiojančius įstatymus suteikiant laisvės principą šalims sudaryti sutartį savo nuožiūra ir ja apspręsti tarpusavio teises bei pareigas. Dėl nuomojamo sklypo dydžio bei dėl reikalavimo išnuomoti kelis žemes sklypus (dėl esančio požeminio rezervuaro) klausimas buvo nagrinėjamas Vyriausiajame administraciniame teisme, reikalavimas atmestas, neskundžiamas. Be to, kaime yra dešimtys tokių rezervuarų, nustatyta bendra tvarka naudojimusi kanalizacijos sistema. Šiuo atveju pasirašant taikos sutartį buvo išsamiai išaiškintos nuomininko ir nuomotojo teisės bei pareigos, jų atsakomybė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinės šalių taikos sutarties tekstas pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą ir šalių pasirašomas. Prieš tvirtindamas šalių taikos sutartį, teismas išaiškina šalims šių procesinių veiksmų padarinius, o tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 3 dalis).
Sudaryti taikos sutartį yra šalių procesinė teisė, kurią lemia dispozityvumo principas. Šis principas reiškia tai, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau tiek dispozityvumo principas, tiek viena jo išraiškos formų – šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi – nėra absoliutūs, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Teismas turi teisę netvirtinti šalių taikos sutarties, kai yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, t. y. jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Viešasis interesas, be kita ko, reikalauja, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Dėl to teismas, prieš patvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nurodytų nuostatų nesilaikė. Teismo patvirtintos taikos sutarties 1 punkte nurodyta, kad „ žemės savininkas A. J. išnuomoja E. V. kitai specialiai paskirčiai žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) po E. V. priklausančia valgykla, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)” (b.l.105). Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašo duomenimis ieškovui A. J. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1500 ha (b.l.6). Iš teismo posėdžių protokolų matyti, kad šalys tarėsi dėl 11 arų žemės nuomos (b.l.67, 103). Iš ieškovo paaiškinimo teismui matyti, kad atsakovė naudojasi 11 arų žemės sklypu (b.l.103). Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ne tik atsakovei priklausantis statinys (valgykla), užimantis apie 8 arus žemės, bet ir ieškovui priklausantis statinys – malkinė (b.l.103). Ieškovas teismui nuomojamo žemės sklypo plano nepateikė, nes neturi, nurodė, kad nuomojamo žemės sklypo plotas buvo pamatuotas žingsniais ( b.l. 59, 104 ). Todėl pagrįstas apeliantės argumentas, kad teismo patvirtinta taikos sutarties sąlyga nėra aiški, nes neaišku, koks žemės sklypo plotas yra išnuomotas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas ginčijamą taikos sutartį, neįvykdė CPK 140 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų pareigų, nepatikrino ir neįsitikino, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji abiejų šalių valia, ar sutarties sąlygos buvo šalims aiškios ir priimtinos. Todėl pirmos instancijos teismo nutartis pripažintina neteisėta ir dėl šios priežasties naikintina, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.