- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- I3-641-426/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Neįgalumo
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai
- Kategorijos
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos R. G. skundą atsakovei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja R. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydama įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kontrolės skyrių (toliau – ir Tarnyba) įvykdyti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija, Komisija) 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. S-209 dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. S-187 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo“ vykdymo.
Skunde paaiškina, kad Tarnyba 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2055, kuriuo nustatė 30 proc. darbingumo lygį nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2034 m. birželio 3 d. Ginčų komisijai 2021 m. spalio 12 d. apskundė šio sprendimo Nr. SS-2055 dalį, prašydama, kad būtų išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė.
Pareiškėja nurodo, kad Komisija, išnagrinėjusi skundą, 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. S-187 iš dalies tenkino skundą. Sprendimo dalį dėl darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo paliko nepakeistą, o dalį dėl neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės išdavimo tenkino ir pareigojo Tarnybą priimti naują sprendimą.
Atsakovė 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2580 neišduoti neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės. Pareiškėja paaiškina, kad šį sprendimą taip pat apskundė Ginčų komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 16 d. jį tenkino ir įpareigojo atsakovę per 15 darbo dienų pakeisti 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir įvykdyti 2021 m. lapkričio 4 d Ginčų komisijos sprendimą.
Skunde nurodo, kad 2022 m. sausio 14 d. gavo laišką iš Tarnybos, kuriame, pareiškėjos manymu, vėl piktybiškai teigiama, kad nėra teisinio pagrindo išduoti „Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę“.
Atsakovė Tarnyba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 90–93) paaiškina, kad Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos 2021 m. birželio 10 d. skundą dėl Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. R-2144, kuriuo neišduota neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelė, pagrįstumo, 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2055 pareiškėjai neišduoti šios kortelės. Ginčų komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. S-187 iš dalies jį tenkino, įpareigojo atsakovę pakeisti 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį dėl neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortelės išdavimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą. Atsakovės Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos argumentus, 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė naują sprendimą Nr. SS-2580, kuriuo pareiškėjai neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės neišdavė. Sprendžiant šį klausimą vadovavosi Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 „Dėl Neįgaliųjų asmenų statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-31 patvirtinta redakcija). Atsakovė mano, kad Komisija ne pagal savo kompetenciją ėmė vertinti norminių administracinių aktų teisėtumo klausimą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Ginčų komisiją, kuri 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą Nr. S-209, įpareigojo Tarnybą pakeisti 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. SS-2580 ir įvykdyti 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. S-l87. Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius, motyvuodamas tuo, kad ginčas tarp tų pačių šalių, t. y. tarp Tarnybos ir pareiškėjos, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau išspęstas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. SS-2580, todėl pakartotinai nespręstinas, todėl 2022 m. sausio 10 d. priėmė sprendimą Nr. SS-95, jame konstatavo, kad nenustatė naujų faktinių aplinkybių, teisinio pagrindo pareiškėjai išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę.
Atsakovės nuomone, Ginčų komisija, spręsdama dėl pareiškėjos pakartotinio reikalavimo, turėjo įpareigoti ją pašalinti skundo trūkumus, atsižvelgdama į Tarnybos 2021 m. lapkričio 25 d. priimto sprendimo Nr. SS-2580 argumentus. Skundą pareiškėja galėjo patikslinti dar kartą, aiškiai suformuluodama savo reikalavimą. Skundo trūkumų nepašalinus, Komisija galėjo atsisakyti jį priimti ar tenkinti, tačiau kitais pagrindais, nei nurodyta Ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendime Nr. S-209.
Atsakovės manymu, pareiškėja turėjo patikslinti skundo dalyką, nes priimtas skundžiamas sprendimas – ne Ginčų komisijos sprendimo nevykdymas ar netinkamas vykdymas, o pagrindas šiai Komisijai priimti naują sprendimą. Atsakovės nuomone, tik išnagrinėjus Ginčų komisijos priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, bus galimybė spręsti ir dėl atsakovės priimtų administracinių aktų teisėtumo. Pareiškėja teismo prašo įpareigoti atsakovę vykdyti Ginčų komisijos sprendimą, tačiau skunde nurodo, kad Tarnyba, priimdama naują sprendimą dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo, ignoravo Ginčų komisijos pastabas. Atsakovė nesutinka su tuo, kad tinkamai neįvykdė Ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) skundą prašo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime (b. l. 78–84) nurodo, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Lietuvoje neįgalieji gali nemokamai statyti automobilius, pažymėtus neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, savivaldybių tarybų nustatytose nerezervuotose mokamose vietose automobiliams statyti. Atkreipia dėmesį, kad ženklas tokios teisės nesuteikia, ženklas ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė nėra tapačios priemonės, skirtos įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos priemones. Akcentuoja, kad neįgaliųjų asociacijų (Lietuvos neįgaliųjų draugija, Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos paraplegikų asociacija, Lietuvos parolimpinis komitetas, Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija, Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacija) nuomone, neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės suteikiamomis teisėmis turėtų naudotis tik judėjimo sutrikimus turintys asmenys, kuriems automobilių parkavimas, privažiavimas ir kiti su mobilumu susiję dalykai yra gyvybiškai svarbūs.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad ženklo ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo ir naudojimo klausimai nuolat svarstomi Neįgaliųjų reikalų taryboje (toliau – ir Taryba), kurią sudaro valstybės institucijų, savivaldybių, neįgaliųjų asociacijų ir akademinės bendruomenės atstovai. Taryba, įvertinusi visas aplinkybes ir iš neįgaliųjų asociacijų gautus pasiūlymus dėl ženklo ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo ir naudojimo, bendru sutarimu teikia pasiūlymus dėl ženklo ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo ir naudojimo pakeitimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad visi pakeitimai dėl ženklo ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo ir naudojimo daromi tik suderinus su neįgaliųjų asociacijomis.
Atsiliepime Ministerija pažymi, kad vertindama neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo klausimą, Komisija turi vadovautis ir Kortelės išdavimo aprašu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad Ginčų komisijai teisės aktai nesuteikia įgaliojimų aiškinti teisės aktą priėmusio subjekto valios, jame nustatyti vienokį ar kitokį teisinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. birželio 15 d. įsakyme Nr. A1-388 „Dėl įgaliojimų suteikimo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ nebuvo apibrėžta, kokios konkrečios nuostatos turi būti įtvirtintos ir aptartos Kortelės išdavimo apraše. Atkreipia dėmesį, kad rengiant Kortelės išdavimo aprašą, po diskusijų su neįgaliųjų asociacijomis tikslingai buvo nuspręsta jame nustatyti ne tik išdavimo tvarką, bet ir asmenų grupes, turinčias teisę gauti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę. Ministerijos nuomone, subjektų, galinčių gauti aptariamą kortelę, apibrėžimas Kortelės išdavimo apraše, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir laikytinas neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarką apibrėžiančia nuostata, kuri nebūtinai turi sutapti su kito teisės akto, t. y. ženklo „Neįgalusis“ apraše nustatytu subjektų ratu, nes ženklas ir neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė nėra tapačios priemonės, taigi ir jų išdavimo tvarka gali skirtis.
Atsiliepime nurodo, kad 2020 m. Ministerija, kartu su suinteresuotomis institucijomis išnagrinėjo Lietuvos paraplegikų asociacijos siūlymus dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių, Neįgaliųjų reikalų departamente prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 9 d. vyko Tarybos narių, Ministerijos ir Tarnybos atstovų pasitarimas dėl neįgaliųjų automobilių statymo lengvatų ir garantijų. Pasitarimo dalyviai po diskusijos nutarė siūlyti suteikti teisę pasinaudoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės teikiamomis lengvatomis asmenims, kurie turi judumo (mobilumo) sunkumų. 2020 m. balandžio 29 d. buvo priimtas Kortelės išdavimo aprašo pakeitimas Nr. V-31, kuriuo pakeistas subjektų, galinčių gauti neįgalių asmenų automobilių statymo korteles, ratas. Pakeitimas buvo suderintas su Ministerija, Taryba ir neįgaliųjų asociacijomis, todėl, Ministerijos nuomone, Tarnyba veikė savo įgaliojimų ribose, tobulindama ir keisdama numatytą teisinį reglamentavimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį, kad Ginčų nagrinėjimo aprašo 5 punktas numato, jog Ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys (t. y. asmuo (jo įgaliotas atstovas), pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnyba) ir kiti su ginču susiję asmenys.
Ministerija pažymi, kad nėra įgaliota aiškinti teisės aktų bei jų taikymo, taip pat negali teikti nuomonės ir taip vertinti kitų institucijų veiksmų bei priimtų sprendimų pagrįstumo, nes galiojantis teisinis reguliavimas jai nesuteikia tokios teisės.
Motyvuojamoji dalis
konstatuo ja:
Byloje ginčas kilo dėl atsakovės įpareigojimo įvykdyti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. S-209 teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Tarnybos Šiaulių II teritorinis skyrius 2021 m. gegužės 25 d. (raštas Nr. STS-1439) informavo pareiškėją, kad nustatytas 39,37 procentų bazinis darbingumo lygis, galiojantis nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2034 m. birželio 3 d., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, specialieji poreikiai nenustatyti, todėl neįgalių asmenų automobilio stovėjimo kortelė neišduodama (b. l. 130).
Pareiškėja Tarnybos direktoriui 2021 m. birželio 10 d. apskundė teritorinio skyriaus sprendimą (b. l. 131-133).
Tarnybos Sprendimų kontrolės skyrius 2021 m. rugsėjo 14 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2055 „D. R. G. darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių“ pakeisti Tarnybos Šiaulių II teritorinio skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. STS-1439 ir R. G. nustatyti 30 procentų darbingumo lygį nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2034 m. birželio 3 d., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Specialieji poreikiai nenustatyti ir neįgalių asmenų automobilio stovėjimo kortelė neišduota (b. l. 38–44). Atsakovė sprendime konstatavo, jog išanalizavusi asmens byloje ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) esančius duomenis, nustatė, kad jie neišsamūs, todėl pakartotinai kreipėsi į Viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) Šiaulių centro polikliniką dėl papildomų medicininių dokumentų, kuriuos įvertinę, prailgino pareiškėjos bazinį darbingumą 29,16 proc. (45 proc. x 0.9 x 0,9 x 0,8). Nustatė 30 proc. darbingumo lygį nuo 2021 m. gegužės 21 d. iki 2034 m. birželio 3 d., iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos. Atsakovė sprendime dėl specialiųjų poreikių konstatavo, kad pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka nė vieno Kriterijų punkto, pagal kurį gali būti nustatomas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros poreikis. Dėl neįgalių asmenų automobilio stovėjimo kortelės išdavimo atsakovė konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Tvarkos aprašo 4.2 punkte nurodytų reikalavimų, todėl ši kortelė neišduodama.
Pareiškėja šį sprendimą apskundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 34–36).
Ginčų komisija 2023 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą Nr. S-187 „D. R. G. darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ir neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės išdavimo“, kuriame dėl darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo sprendimą paliko nepakeistą. Dėl neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės skundą tenkino, įpareigojo Tarnybos Spendimų kontrolės skyrių pakeisti 2021 m. rugsėjo 14 d sprendimą Nr. SS-2055 dalyje „Dėl neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės išdavimo“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą (b. l. 50–65 ). Komisija sprendime konstatavo, kad pareiškėjos skundas dalyje dėl darbingumo lygio nustatymo yra nepagrįstas ir nėra pagrindo keisti 2021 m. rugsėjo 14 d. Tarnybos sprendimo, kad atsakovė pagrįstai nustatė, jog pareiškėjos sveikatos būklė neatitinka nė vieno Bazinio funkcionavimo lygmens balų lentelėje nustatyto kriterijaus, todėl šioje dalyje taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą. Komisija sprendime pasisakė, kad Tarnybos sprendimas dalyje dėl neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo yra nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) nuostatų, todėl priėjo prie išvados, kad pareiškėjos skundas šioje dalyje pagrįstas ir įpareigojo atsakovę pašalinti pažeidimus bei priimti naują sprendimą.
Atsakovė 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą Nr. SS-2580 „Dėl 2021 m. lapkričio 4 d. Ginčų komisijos sprendimo Nr. S-187 „D. R. G. darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ir neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės išdavimo“ vykdymo, kuriuo nusprendė neišduoti neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės (b. l. 67-69). Tarnyba, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, sprendime nustatė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis 30–55 proc. neįgalių asmenų automobilio statymo kortelė išduodama tik su sąlyga, kad jiems sunku naudotis viešuoju ir privačiu transportu (asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyne tai įvertinta 3–4 balais) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius. Tarnybos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pareiškėjai nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, asmens veiklos gebėjimo dalyvauti klausimyne naudojimasis viešuoju ir privačiu transportu įvertintas 2 balais, todėl atsakovė konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjai išduoti neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę.
Su skundu dėl Tarnybos sprendimo Nr. SS-2580 dalies dėl neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo panaikinimo pareiškėja kreipėsi į Ginčų komisiją 2021 m. gruodžio 6 d. (b. l. 70–71), kuri 2021 m. gruodžio 16 d. tenkino skundą, įpareigojo atsakovę per 15 darbo dienų pakeisti 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir įvykdyti 2021 m. lapkričio 4 d Ginčų komisijos sprendimą (b. l. 72–74).
Tarnyba 2022 m. sausio 10 d. sprendime Nr. SS-95 dėl 2021 m. gruodžio 16 d. Ginčų komisijos sprendimo NR. S-209 vykdymo konstatavo, kad ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau išspęstas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. SS-2580, dėl to pakartotinai nebus sprendžiamas (b. l. 76–77).
Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo vykdyti Ginčų komisijos sprendimus.
Nagrinėjamoje byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja su skundu kreipėsi į Ginčų komisiją, prašydama panaikinti Tarnybos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. SS-2055. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, jį tenkino iš dalies: 1) dėl darbingumo lygio nustatymo atmetė. Tarnybos 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą; 2) dėl specialiųjų poreikių nustatymo atmetė, Tarnybos sprendimą paliko nepakeistą; 3) dėl neįgaliųjų asmenų automobilio statymo kortelės tenkino. Įpareigojo Tarnybą per 20 dienų pakeisti 2021 m. rugsėjo 4 d. atsakovės sprendimą Nr. SS-2055 dalyje „Dėl neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės išdavimo“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.
Teismas nustatė, kad atsakovė, vykdydama Komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. Sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dalyje dėl neįgalių asmenų automobilio statymo kortelės išdavimo ir 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė naują Sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pareiškėjai išduoti aptariamą kortelę, todėl skundo netenkino. Pareiškėja vėl kreipėsi į Ginčų komisiją. Pastaroji 2021 m. gruodžio 16 d. Sprendime nurodė, kad Komisija 2021 m. lapkričio 4 d. Sprendimu Nr. S-187 tenkino pareiškėjos R. G. skundą šioje dalyje dėl to paties klausimo ir jame išdėstė argumentus bei teisinius pagrindus, kuriais vadovaudamasi priėmė minėtą sprendimą.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. Al-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių ir specialiųjų poreikių lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 36 punkte nustatyta, kad Tarnyba privalo įvykdyti Komisijos sprendimą per jame nurodytą laiką. Jeigu laikas nenurodytas – per 15 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Todėl Komisijos sprendimas – vykdytinas dokumentas. Komisijos sprendimas gali būti pakeistas ar panaikintas tik teismo. Tarnyba pagal įstatymus neturi įgaliojimų Komisijos sprendimo nevykdyti, jį komentuoti ar revizuoti. Priešingu atveju būtų pažeidžiamas minėtas universalus sprendimo privalomumo principas. Atsižvelgiant į tai, kad dėl to paties ginčijamo klausimo Komisija jau priėmė minėtą 2021 m. lapkričio 4 d. Sprendimą Nr. S-187, Komisija tik konstatuoja, kad jos 2021 m. lapkričio 4 d. Sprendimo Nr. S-187 Tarnyba neįvykdė (b. l. 72–74).
Kreipdamasi į teismą, pareiškėja nurodo, kad atsakovė neįvykdė Ginčų komisijos sprendimo.
Įvertinęs Komisijos sprendimo turinį ir į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėja neteisingai vertina susiklosčiusią faktinę situaciją, todėl nepagrįstai reikalauja dar kartą užtikrinti jau įvykdyto Ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. Sprendimo vykdymą. Kaip matyti iš šio Sprendimo, dėl kurio teisėtumo ginčas nekeliamas, motyvuojamos ir rezoliucinės dalies, atsakovės veiksmai buvo pripažinti netinkamais, Ginčų komisija konstatavo, kad Sprendimas dalyje dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo yra nemotyvuotas, neatitinka VAĮ nuostatų. Ginčų komisija įpareigojo atsakovę pašalinti pažeidimus ir priimti naują sprendimą.
Atsakovė, vykdydama Komisijos sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos argumentus ir priėmė naują sprendimą – skundo netenkino.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja netinkamai realizavo savo teisę į gynybą. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą ir užtikrinti Ginčų komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. ir 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimų vykdymo, nes 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą Tarnyba jau yra tinkamai įvykdžiusi, kaip ir buvo įpareigota. Nepriklausomai nuo, kad pareiškėjos netenkina toks Tarnybos sprendimas, negalima teigti, kad jis neįvykdytas. Nesutikdama su tokiu Tarnybos sprendimu (veiksmu), pareiškėja turėjo teisę jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, o ne kreiptis į teismą, kad būtų užtikrintas jau įvykdyto Ginčų komisijos sprendimo vykdymas. Dėl išvadintų priežasčių teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo jame išdėstytų argumentų pagrindu, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.