Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Daivos Kazlauskienės, Lauretos Ulbienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2014-06-03 nuosprendžiu M. S. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-04-16 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2014-06-03, bausmės vykdymo pabaiga – 2017-06-03. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2015-06-03.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-20 nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 2 d. 1 p. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atsižvelgus į nuteistojo vidutinę ir artėjančią prie aukštos nusikalstamo elgesio riziką, vidutinę smurto riziką, ankstyvą amžių pirmo nusikaltimo padarymo metu, būdingą nusikaltimams modelį, sunkėjančius nusikaltimus, gyvenimo stilių laisvėje, emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus bei jų pobūdį, M. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Nesutikdamas su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistasis jį skundė apylinkės teismui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-13 nutartimi atmetė nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-09-20 nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis pasitaisė, padarė reikiamas išvadas ir būdamas paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.

Skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta. Per visą bausmės atlikimo laiką buvo 5 kartus baustas, tačiau nuobaudos nebegalioja, buvo paskatintas. Dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, „Dėl asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programoje“, taip pat pozityvaus užimtumo priemonių programoje. Per nustatytą laikotarpį įvykdė visas jam skirtas socialines reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas. Laisvalaikiu skaito knygas, žiūri televizijos laidas, žaidžia stalo žaidimus, sportuoja, aktyviai dalyvauja organizuojamuose renginiuose. Neužfiksuotas jo smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių medžiagų nevartoja. Taip pat neužfiksuota smurto panaudojimo pavyzdžių, siekiant kitų žmonių paklusnumo. Sugeba atpažinti savo problemines sritis, supranta, kad visų veiksmų eiga turi daug pasekmių ir geba jas analizuoti. Suformavęs konkrečius ir įgyvendinamus ateities tikslus, susijusius su darbinės veiklos tęsimu bei rūpinimusi šeima. Sugeba suprasti ir priimti kitų požiūrį, išskirti pagrindinius dėsningumus ir pritaikyti juos konkrečioms aplinkybėms. Nėra įrodymu, kad jis priklauso kriminalinei subkultūrai. Supranta ir gerbia teisės normas, diskriminacinių nuostatų nereiškia. Palaiko socialinius ryšius su tėvais, žmona ir sūnumi telefonu ir laiškais, yra lankomas pasimatymų metu. Turi pastovią gyvenamąją vietą, po paleidimo planuoja gyventi pas uošvius su žmona ir sūnumi. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, tačiau neatsižvelgta, kad mokosi ir planuoja tęsti mokslus, teikia pirmenybę išsilavinimo įgijimui vietoj epizodinės galimybės dirbti. Tai rodo jo sąmoningą siekį gavus išsilavinimą integruotis į visuomenę, dirbti kvalifikuotą darbą ir vesti socialiai priimtiną gyvenimo būdą. Be to, išėjęs į laisvę turi galimybę įsidarbinti. Juolab, kad Vilniaus pataisos namų administracija neturi galimybės visus norinčius aprūpinti darbu. Taip pat nuteistasis nurodo, kad įvertintus socialinio tyrimo bei pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadas, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, galima daryti išvadą, kad jo mąstyme, elgesyje įvyko kardinalūs pokyčiai ir tokios aplinkybės rodo jo elgesio korekciją tinkama linkme. Nors teismas motyvuoja, kad jo įvykdytiems nusikaltimams yra būdingas modelis ir jis anksčiau 4 kartus buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, tačiau BVK 157 ir 158 straipsniuose nenumatyta, kad spendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgta į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Mano, kad egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus lygtinio paleidimo pagrindas. Teigia, kad suprato padarytų nusikalstamų veikų neigiamą pobūdį ir pasiryžęs ateityje nenusikalsti.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo M. S. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus vieną trečdalį, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad nuteistasis jam paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti 2014-06-03, 1/3 jam paskirtos bausmės faktiškai atliko 2015-06-03, bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgiant į tai, M. S. atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Be to, jis dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos“, „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų lygtinai“ programose, šiuo metu jo pageidavimu įtrauktas į priklausomybių prevencinę programą „Įžanginė grupė“. Nuteistasis M. S. nuo 2014-11-10 bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, mokosi, vieną kartą skatintas, motyvuotas prasmingam užimtumui, palaiko socialinius ryšius su šeima, išėjęs į laisvę turi galimybę kartu su žmona ir vaiku apsigyventi uošvių namuose ir įsidarbinti.

Nors nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau formaliųjų kriterijų atitikimas tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės. Darydamas tokią išvadą apygardos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal OASys metodiką nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rizika yra ne žema, o vidutinė ir artėjanti prie aukštos (99 balai). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų tikslas – nustatyti nusikalstamo elgesio pasireiškimo ateityje tikimybę. Pastaroji priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Pažymėtina, kad vienu pagrindinių šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Tuo tarpu bylos medžiaga nustatyta, kad M. S. praeityje buvo keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei ir viešosios tvarkos pažeidimą, šiuo metu atlieka bausmę už smurtinių nusikaltimų padarymą, nusikaltimai sunkėja. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai rodo didesnį M. S. polinkį nusikalsti bei pažeisti visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad nuteistajam jau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jis abiem atvejais pažeidė nustatytas sąlygas. Nepaisant jam parodyto pasitikėjimo, nuteistasis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėjo visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Sprendžiant M. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atsižvelgtina į tai, kad nors jis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo metu penkis kartus pažeidė režimo reikalavimus bei baustas drausminėmis nuobaudomis. Tai neabejotinai nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas teigiamai vertina tai, kad M. S. išėjęs į laisvę nori tęsti mokslus ir dirbti, pasižada laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikalsti. Pastarosios aplinkybės neabejotinai rodo teigiamą bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau, vertinant jas aukščiau aptartų duomenų kontekste, nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistąjį šiuo metu jau galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, tik prižiūrint, kadangi M. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo M. S. tolimesnės socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, kurių laikydamasis jis gali įrodyti savo ryžtą pasitaisyti ir posėdžio metu nustatė kitą pakartotino svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti šią nutartį skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti nuteistojo M. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 13 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.