Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-721-718/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-25
Bylos Nr.
1-721-718/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
R. Ž.
Nukentėjusysis
V. S.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-721-718/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42860-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.4.4; 2.3.6.4.6(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 25 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Kristinai Blinstrubienei,

kaltinamajam R. Ž.,nukentėjusiajam V. S., jo atstovui teisininkui Ž. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. Ž. nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tai yra:

R. Ž. 2019-10-03, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), V. S. papriekaištavus dėl netinkamai pastatytos transporto priemonės, tyčia kumščiu smogė V. S. į kaklą bei du kartus į veido sritį, ko pasekoje nukentėjusysis pargriuvo. Tokiu būdu R. Ž. V. S. padarė muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą bei odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis R. Ž. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2019-10-03 (duomenys neskelbtini) g. vyko kelio remonto darbai. Buvo pastatyti atitinkami kelio ženklai, tai yra apylanka ir greičio apribojimas. Jis, kaltinamasis, pastatė ekskavatorių ant kelio. Matė, kad iš galo privažiavo automobilis. Kiekvienam vairuotojui parodo, kad važiuotų aplinkui, yra apvažiavimas. Jis, kaltinamasis, išlipo pakalbėti su meistru, tarėsi kur skaldą reikia lyginti. Nukentėjusysis tuo metu jį aplenkė per dešinę pusę, nors iš kairės galėjo normaliai pravažiuoti. Jis, kaltinamasis, išgirdo dunkstelėjimą, atsisuko, pamatė link jo ateinantį agresyviai nusiteikusį nukentėjusįjį. Nukentėjusysis prie jų ėjo šaukdamas, rankas pakėlęs. Išsigando, pajuto smūgį į krūtinę. Sugriebė nukentėjusiajam rankas, liepė nusiraminti. Jis atsitraukė, prasidėjo konfliktas, tada jam buvo suduotas antras smūgis rankomis. Išsigandęs smogė nukentėjusiajam ir pataikė į nosį. Buvo šoko būsenos, nepagalvojo, kad gali sužaloti žmogų. Sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Jie susikibo, gal ir perbraukė nukentėjusiajam per kaklą, bet specialiai į kaklą nesmūgiavo. Vieną smūgį sudavė. Kitus smūgius galėjo netyčia suduoti grumtynių metu. Kraujas pradėjo bėgti nukentėjusiam iš nosies, atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Jam, kaltinamajam, taip pat kraujas buvo pasirodęs. Nuo suduoto smūgio nukentėjusysis pargriuvo ant žvyro. Nukentėjusysis pradėjo incidentą, jis reikalavo patraukti ekskavatorių, bet jis, kaltinamasis, neturėjo kur jį patraukti, todėl nukentėjusysis supyko. Jis, kaltinamasis, dirbo su darbine technika, nukentėjusysis važiavo savo asmeniniu automobiliu. Kaltę pripažįsta, civilinius ieškinius Valstybinei ligonių kasai ir Sodrai atlygino. Žada nukentėjusiajam padarytą žalą atlyginti. Gauna 800-900 Eur darbo užmokestį, greitai jam gims antras vaikas, turi kreditorinių įsipareigojimų. Sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, sulaužė nosį, tačiau neneigia, kad grumtynių metu netyčia alkūne sudavė daugiau smūgių, galimai pataikė į kaklą. Viskas įvyko labai greitai. Jis, kaltinamasis, negirdėjo, kad nukentėjusysis prašytų patraukti ekskavatorių, jis tuo metu sėdėjo ekskavatoriuje. Nukentėjusysis nesignalizavo, tik rodė ranka, kad patrauktų ekskavatorių, bet jis, kaltinamasis, neturėjo kur jį patraukti. Kai nukentėjusysis išlipo iš savo automobilio, jis, kaltinamasis, jau buvo išlipęs, stovėjo prie meistro ir klausė, ką toliau daryti. Jei ne šis konfliktas, būtų pasukęs dešiniau ir dirbęs toliau savo darbą. Nepadorių gestų nukentėjusiajam nerodė, nes darbo vietoje buvo vadovai, jis negalėjo taip elgtis. Nukentėjusiajam tik rodė ranka, kad šis apvažiuotų. Jis, kaltinamasis, taip pat buvo sužalotas šio įvykio metu, tačiau pas medikus nevyko. Pripažįsta visas jam pareikto kaltinimo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi. Su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl žalos atlyginimo. Dalį žalos, tai yra 1 000 Eur, nukentėjusiajam atlygino. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad įvykio metu tik norėjo kaltinamojo paprašyti, kad šis patrauktų traktorių. Nuo kaltinamojo veiksmų nukentėjo, jam buvo sulaužyta nosis. Skausmingiausia buvo kelio trauma, kaltinamasis į vidinę kelio girnelę pataikė. Mėnesį skaudėjo, net vaistai nenuėmė skausmo. Nosis dėl lūžio buvo pamėlynavusi, mėlynės apie dvi savaites laikėsi, buvo vidiniai sužalojimai, sunku per nosį kvėpuoti, yra pasislinkusi kremzlė. Jam, nukentėjusiajam, pastoviai reikia per burną kvėpuoti, vasarą burna džiūva. Nedarbingas buvo apie 10 d., galėjo dar nedarbingumą prasitęsti, tačiau turi savo įmonę, eina direktoriaus pareigas, buvo suderintas grafikas su užsakovais, turėjo vykdyti darbus. Ieškinyje nurodyta, kiek kainuos apžiūra, buvo nuėjęs pas specialistus. 2500 eurų išlaidas patirs ateityje. Jam padarytą neturtinę žalą vertina 3500 eurų. Dėl nosies pertvaros operacijos kreipėsi į chirurgą R. B., jis ne kartą yra padėjęs. Į viešą įstaigą nesikreipė. Tuo metu visos viešos ligoninės buvo uždarytos dėl šalyje paskelbto karantino. Vasario mėn. sutriko širdies ritmas. Pradėjus konsultuotis, birželio mėn. jį ištiko aritmija. Kaip paaiškino gydytojai, kai jis sužinojo, kad reikalinga bus operacija, pradėjo mažinti kraują skystinančius medikamentus, kraujas sutirštėjo, buvo nervinė įtampa, ištiko insultas. Tam, kad padaryti planinę nosies atstatymo operaciją Respublikinėje ligoninėje, reikia sulaukti eilės ir reikia jai pasiruošti. Komplikuota situacija, jis yra po insulto, jam negalima nutraukti gydymo kraują skystinančiais vaistais. Su kaltinamuoju R. Ž. susitarė dėl žalos atlyginimo – 5 000 Eur. Sumažino neturtinės žalos dydį. Kaltinamajam atleido. Kaltinamasis sumokėjo 1000 Eur, susitarė dėl likusios 4000 Eur žalos atlyginimo.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina šie įrodymai:

2019-10-07 apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2019-10-03, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), išvažinėjant iš namų buvo užstatytas pravažiuojamas kelias su ekskavatoriumi. Kelis kartus signalizavo, kad ekskavatoriaus leistų pravažiuoti, tačiau šis nepaisė jo prašymo ir parodė jam vidurinį pirštą. Tuomet jis bandė šalia pravažiuoti per veją, dar kartą pasignalino, kad patrauktų ekskavatorių, tačiau ir vėlgi jis nepaisė jo prašymo. Tuomet lipant jam iš automobilio šis pribėgo prie jo ir trenkė kumščiu per veidą. Po smūgio jį atstumiant priėjo darbų vadovas A. A., kuriam beskiriant juos vėl gavo du smūgius nuo minėto ekskavatoriaus vairuotojo: vieną smūgį į veido sritį, o kitą į kaklo sritį. Tuomet buvo iškviesti pareigūnai kartu su medikais (1 t., b.l. 63). 2019-10-18 papildomos apklausos metu V. S. parodė, jog 2019-10-03, apie 11.00 val., jam išvažiavus iš savo kiemo automobiliu „Citroen“, (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) gatvę, jam kelią užstojo ekskavatorius, kuris stovėjo kelio viduryje ir jam automobiliu sunku buvo jį apvažiuoti. Jis pamatė, kad transporto priemonėje nieko nėra, šiek tiek toliau stovėjo du jam nepažįstami asmenys, kurie atlikinėjo remonto darbus jo gatvėje. Asmenys stovėjo 10 metrų atstumu nuo ekskavatoriaus, kaip dabar jam žinoma, tai buvo R. Ž. bei jo darbų vadovas A. A.. Kadangi jam reikėjo pravažiuoti, jis įjungė automobilio garsinį signalą akivaizdžiai demonstruodamas, jog ekskavatorius jam trukdo ir jį reikia patraukti. Nei vienas asmuo transporto priemonės patraukti neketino. R. jam parodė vidurinį savo pirštą, todėl jis nusprendė nelaukti ir ekskavatorių apvažiavo kelkraščio ir kaimyno žolės dalimi. Apvažiavo ekskavatorių šonu, automobilį pastatė beveik lygiagrečiai ir iš automobilio išlipo. Kai išlipo iš automobilio, iš karto prie jo pribėgo R. ir vieną kartą jam kumščiu trenkė į kairįjį skruostikaulį. Tuomet jis, V. S., sugriebė jam už drabužių ir stumtelėjo atgal, šis ir jį sugriebė už drabužių, abu buvo vienas į kitą susikibę. Tuo metu juos išskirti atbėgo A. A., kuris sugriebė jam už rankų, jog jis paleistų R.. Jie vienas kitą paleido ir R. vieną kartą kumščiu dar kartą jam trenkė į veido sritį, pataikydamas į nosį, taip pat vieną kartą kumščiu trenkė į kaklą - gerklę. Jam stipriai skaudėjo, iš nosies bėgo kraujas. Pabaigoje R. Ž. jam vieną kartą koja spyrė į kairio kelio sąnarį dėl ko jis vėliau buvo ištinęs ir jis sunkiai vaikščiojo. Po visų suduotų smūgių jis nugriuvo ant žemės ir kelioms sekundėms prarado visiškai sąmonę, atsipeikėjo tik po kažkurio laiko. Jis R. nei karto kumščiu netrenkė, jo atžvilgiu fizinės jėgos nenaudojo visiškai. Mano, kad visa tai turėjo matyti A. A., kadangi kai R. jį mušė, A. stovėjo šalia jų apie pusę metro atstumu, jis abu juos visą laiką mėgino išskirti. Po įvykio atbėgo jo sutuoktinė O. S., kurios paprašė iškviesti policiją ir greitąją, kadangi jautėsi ganėtinai blogai. Policiją atskirai iškvietė ir pats R., kadangi teigė, kad jis turi jam pretenzijų. Po įvykio kreipėsi į medikus, jam buvo nustatytas nosies kaulo lūžis, virš savaitės laiko turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Jam buvo padarytą fizinė, moralinė žala, todėl sutinka, kad byloje būtų pripažintas nukentėjusiuoju. Įvykio metu su juo daugiau jokių kitų asmenų nebuvo, kurie būtų matę šį įvykį, jie buvo trise (1 t., b.l. 66-67).

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis yra UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas. R. Ž. yra jam žinomas asmuo, kadangi jis buvo pasamdytas jų įmonėje iš kitos įmonės atlikti darbus su ekskavatoriumi. 2019-10-03 R. Ž. turėjo atlikti kelio remontą (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje. Apie 11.00 val. atvykęs į minėtą gatvę jis susistabdė gatvėje R. ir paaiškino ką jam reikia padaryti. R. tuo metu buvo išlipęs iš transporto priemonės, ją buvo palikęs stovėti kelkraštyje prie (duomenys neskelbtini). Jiems bekalbant abu pamatė, kaip už pastatyto ekskavatoriaus sustojo automobilis „Citroen“ sidabrinės spalvos, kurio vairuotojas pradėjo naudoti garsinį signalą, kad ekskavatorius būtų patrauktas. Asmuo automobilyje buvo vienas. Nors jis puikiai matė, kad ekskavatorius tikrai netrukdo eismui ir įmanoma pravažiuoti, tačiau R. jis nurodė perstatyti transporto priemonę, kad nekiltų nesutarimų su gatvės gyventojais. R. ėjo link ekskavatoriaus, o jis pats nuėjo šiek tiek toliau. Puikiai matė, kaip „Citroen“ vairuotojas pats apvažiavo ekskavatorių, įjungė „gazo“ pedalą, dėl ko po automobilio ratais buvusi kelio skalda pradėjo sklaidytis į visas puses. R. dar tuo metu net nebuvo spėjęs įsėsti į ekskavatorių, kaip iš „Citroen“ greitai išlipo jo vairuotojas ir būdamas akivaizdžiai nepatenkintas, pats pirmas priėjo prie R. ir vieną kartą savo abiem rankomis trenkė R. į krūtinę, atrodė lyg jį stipriai būtų pastūmęs. Jis nuo asmenų buvo apie 10 metrų atstumu, matė, kaip R. irgi rankomis vieną kartą pastūmė „Citroen“ vairuotoją. Suprato, kad gali kilti tarp šių asmenų didelė konfliktinė situacija, kadangi atrodė, kad jie labai susierzinę, todėl nusprendė nieko nelaukęs pribėgti prie jų ir juos išskirti. Pribėgęs tarp šių asmenų atsistojo į jų vidurį ir vieną nuo kito mėgino atstumti. Pastebėjo, kad R. lūpa buvo prakirsta, o „Citroen“ vairuotojo nosis buvo taip pat sužalota, bėgo kraujas. Kaip jie abu patyrė šiuos kūno sužalojimus, negali pasakyti, kadangi šio momento nepastebėjo, nes viskas vyko labai greitai. Patvirtina, kad jo akivaizdoje nei vienas asmuo netrenkė vienas kitam į veido sritis, mano, kad jie susižalojo tuo metu, kai jis bėgo link jų ir jų akivaizdžiai nestebėjo. Šiuos asmenis jis išskyrė, liepė jiems apsiraminti ir jie liovėsi konfliktavę. „Citroen“ vairuotojas skambino į policiją, taip pat girdėjo kad pagalbą kvietė ir R. Kol laukė policijos, prie jų pribėgo „Citroen“ vairuotojo sutuoktinė ir pradėjo kelti sąmyšį, triukšmavo (1 t., b.l. 118-119).

Liudytoja policijos pareigūnė O. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba Klaipėdos miesto policijos tyrėja, tikslios datos nepamena, bet pamena įvykį, kai dirbo reaguojančiame ekipaže. Įvykis buvo dėl muštynių (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu transporto priemonės buvo patrauktos iš pirminės padėties. Konflikto aplinkybes aiškino nukentėjęs ir įtariamasis, taip pat, kaip prisistatė, darbų vadovas. Į aplinkybių aiškinimąsi labai kišosi nukentėjusiojo žmona, nors kaip paaiškėjo ji paties įvykio nematė. Nukentėjęs asmuo aiškino, kad kilus konfliktui dėl užstatyto kelio jam sėdint automobilyje, prie jo priėjo ekskavatoriaus vairuotojas ir sėdinčiam sudavė į veidą, gerklę. O įtariamasis aiškino, kad jam einant prie ekskavatoriaus vyras jį patį pirmą pastūmė ir jam sudavė, todėl jis iš savisaugos instinkto sudavė atgal. Nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas, ant įtariamojo kūno jokių sužalojimų nematė ir tiksliai prisimena kaip įtariamasis sakė, kad jam medikų apžiūra nereikalinga. Kadangi įvykio aplinkybes dalyviai pasakojo skirtingai abiems buvo pasiūlyta rašyti pareiškimus. Įtariamasis pasakė, kad nenori rašyti, kad jie gali susitarti normaliai, susitaikyti. Nukentėjęs taip pat ilgai abejojo dėl pareiškimo rašymo, tačiau to primygtinai reikalavo jo žmona. Būnant įvykio vietoje atvyko ir nukentėjusiojo sūnus, kuris buvo agresyviai nusiteikęs, bandė pulti ant įtariamojo. Jiems įvykio vietoje teko raminti tiek nukentėjusiojo sūnų, tiek jo žmoną, kadangi jie buvo agresyvūs. Žmona pakeltu balsu reikalavo, kad nukentėjęs rašytų pareiškimą ir net nebandytų taikytis. Kelio darbų vadovas dėl aplinkybių paaiškino, kad jam kalbantis su darbininku, t.y. įtariamuoju, pradėjo garsiniu signalu signalizuoti automobilio vairuotojas, kuris apvažiavo agresyviai ekskavatorių, pats pirmas išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie įtariamojo jį pastūmė į krūtinę, įtariamasis jį atgal, kaip jie susimušė tiksliai nematė, nes skubėjo link jų išskirti. Daugiau liudytojų nebuvo. Vėliau nukentėjęs asmuo atvyko į policijos komisariatą rašyti pareiškimo, jam buvo įteikta užduotis nuvykti dėl sužalojimų masto. Įtariamasis atsisakė rašyti pareiškimą, pas ekspertus vykti nenorėjo, nes sakė, kad jam sužalojimai nepadaryti (1 t., b.l. 124-125).

2019-10-03 pareiškime policijai V. S. nurodė, kad 2019-10-03 (duomenys neskelbtini) stovėjo traktorius. Jam papypinus jis tik numojo ranka ir parodė vidurinį pirštą. Jam pravažiavus traktorių sustojo ir išlipo pasakyti, bet nespėjo net sureaguoti kai jam trenkė į veidą ir jis parkrito ant kelių. Buvo suduoti trys smūgiai į veidą ir vienas į kaklą (1 t., b.l. 24).

2019-10-07 pareiškime V. S. nurodė, kad 2019-10-03 (duomenys neskelbtini), konflikto metu R. Ž. trenkė kumščiu jam į veidą ir sulaužė nosį (1 t., b.l. 1).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad R. Ž. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Klaipėdos m., parodė vietą, kur stovėjo jo pastatytas ekskavatorius. Viso kelio nuo žalios vejos iki tvoros atstumas 8 m, nuo vejos, pagal R. Ž. parodymus, ekskavatorius stovėjo 1,27 m atstumu. Įvertinus duomenys, kad ekskavatoriaus ,,N. H. LB 110“ plotis yra 2,43 m, ir atsižvelgiant į R. Ž. parodytą vietą, kur buvo pastatyto ekskavatoriaus dešinės pusės ratai, apvažiuoti stovintį ekskavatorių buvo likę 4,30 m. R. Ž. parodė veją, kuria V. S. automobiliu stovintį ekskavatorių apvažiavo dešine puse, nesinaudodamas likusia kelio dalimi kairėje pusėje. R. Ž. taip pat parodė vietą, kur V. S. sustojo ekskavatoriaus priekyje ir išlipęs iš automobilio puolė jį (2 t., 43-51).

Bendrasis pagalbos centro Klaipėdos skyrius tyrimui pateikė Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje 2019-10-03 11.05 val. užfiksuotus pranešimus iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 130), kurie aprašyti 2020-06-16 apžiūros protokole. Garso įraše pavadinimu download_10.105.36.27_2019-10-03_11-05-05_25.09 pranešėja moteris, teigė norinti iškviesti policiją (duomenys neskelbtini), nurodė, kad mušasi vyrai prie ekskavatoriaus, nukentėjo jos vyras. Į BPC operatorės klausimą, ar greitoji reikalinga, moteris teigė: „tuoj, aš pribėgau, pažiūrėsiu“ ir fone girdisi, kaip moteris ima šaukti: „a girdi tu žąsine (keiksmažodis), gaidiena“. Garso įraše pavadinimu download_10.105.36.27_2019-10-03_11-05-08 pranešėjas vyras, kuris prašė policijos į Paupius, nurodė, kad žmogus pirmas užsipuolė jį, susimušė, kraujas, jis su technika darbuojasi. Į operatorės klausimą, ar iš jų kompanijos dar skambino, pranešėjas teigė, kad jį čia puola, jis pirmas skambina, nežino. Fone girdisi konfliktas su moterimi: „jis pirmas pradėjo, ne aš, meistras matė, o aš nekruvinas?; moters balsas: „ar tau negėda suaugusį žmogų daužyti“ į ką atsako: „aš gyniausi“ (1 t., b.l. 131-133).

Iš VšĮ Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties tyrimui pateiktos kvietimo kortelės Nr. 1920083587 kopijos matyti, kad V. S. nustatyta preliminari diagnozė: nosies žaizda, išorinė nosies oda. Paciento teigimu buvo užpultas, sumuštas, stebima nosies žaizda, bet į ligoninę vykti kategoriškai atsisakė, nukreiptas pas šeimos gydytoją (1 t., b.l. 137-139).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1947/2019 (03) matyti, kad V. S. nustatyta: odos nubrozdinimai kairio kelio sąnario srityje, pagal makroskopinį vaizdą ir lokalizaciją, padaryti paveikus kietu buku daiktu 7-14 parų laikotarpiu iki objektyvios teismo medicininės apžiūros (objektyvi apžiūra - 2019-10-14, o tiriama veika - 2019-10-03), kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Muštinė žaizda nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžis, padaryti paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę (2019-10-03 12.21 val.), kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad V. S. nustatyti sužalojimai buvo padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. V. S. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (1 t., b.l. 80-81).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad R. Ž. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis R. Ž. 2019-10-03, apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), V. S. papriekaištavus dėl netinkamai pastatytos transporto priemonės, tyčia kumščiu smogė V. S. į kaklą bei du kartus į veido sritį, taip padarydamas V. S. muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, nosikaulių lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą bei odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu.

R. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, valstybės institucijoms Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui žalą atlygino, nukentėjusiajam V. S. dalį žalos atlygino, susitarė dėl likusios žalos atlyginimo. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos duomenis ir juos įvertinęs, sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokių kliūčių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nusikalstama veika, dėl kurios padarymo kaltinamas R. Ž., priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. Ž. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos aplinkybes, dėl savo elgesio gailėjosi. Valstybės institucijoms Klaipėdos teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio drausimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui žalą atlygino. Taip pat sutinka atlyginti nukentėjusiajam turtinę ir neturtinę žalą, dalį žalos -1000 Eur, nukentėjusiajam atlygino. Nukentėjusysis V. S. nurodė, kad su R. Ž. susitaikė ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta. Aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis R. Ž. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko, sąlygas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis R. Ž. dirba, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neteistas. Neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Duomenų, kad po padarytos nusikalstamos veikos R. Ž. būtų padaręs naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų, byloje taip pat nėra. Jokių kitų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad R. Ž. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, teismas nenustatė, todėl konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad R. Ž. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, teismo įsitikinimu šiame nuosprendyje aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos privalomoms sąlygos atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju. BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, kuomet asmuo negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nenustatytos. Atsižvelgiant į paminėta, baudžiamąją bylą R. Ž. nutrauktina kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Kaltinamasis ir nukentėjusysis teismui pateikė susitarimą dėl žalos atlyginimo, prašė teismo jį patvirtinti. Esant tokiai situacijai susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas. Pagal šį susitarimą kaltinamasis įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam V. S. 4 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą, mokėdamas kas mėnesį 150 Eur, paskutinį mėnesį – 100 Eur, iki 2022-11-25. R. Ž. įsipareigoja sumokėti įmoką iki einamojo mėnesio 25 dienos į V. S. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą įmoką sumokant iki 2020-09-25. Aplinkybių, kad šio susitarimo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia proceso dalyvių ar kitų asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, todėl šis susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

Kaltinamajam R. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 69,02 eurų dydžio civilinį ieškinį R. Ž. dėl V. S. gydymo išlaidų atlyginimo (1 t., b.l. 160-163). 2020-04-05 gautas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raštas dėl ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymo, kadangi R. Ž. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą (1 t., b.l. 165).

Be to, civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė R. Ž. civilinį ieškinį dėl 82,01 eurų žalos atlyginimo (1 t., b.l. 173-175). 2020-04-14 gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, nes R. Ž. atlygino padarytą žalą (1 t., b.l. 181-182).

Civiliniams ieškovams atsisakius ieškinių, procesas dėl Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinių ieškinių nutrauktinas.

Kiti klausimai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 2 skaitmeninės laikmenos su garso įrašu ir fotonuotraukomis, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti bylos medžiagoje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais, 254 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju V. S., ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kaltinamajam R. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Patvirtinti kaltinamojo R. Ž. ir nukentėjusiojo V. S. susitarimą dėl žalos atlyginimo tvarkos, kuriuo kaltinamasis įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam V. S. padarytą 4 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą sekančia tvarka: kaltinamasis įsipareigoja mokėti kas mėnesį 150 Eur, paskutinį mėnesį – 100 Eur įmokas, iki 2022-11-25. R. Ž. įsipareigoja sumokėti įmoką iki einamojo mėnesio 25 dienos į V. S. banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini), pirmą įmoką sumokant iki 2020-09-25.

Išaiškinti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalies, 4 dalies nuostatas.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 2 skaitmenines laikmenas su garso įrašu ir fotonuotraukomis, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Laimutė Venckuvienė