Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Vitos Neverauskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistas laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 2 (dviems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityta viena sulaikymo diena – 2008 m. gruodžio 18 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas už tai, kad organizavo labai didelio narkotinių medžiagų kiekio gabenimą, o būtent: 2008-05-19 iš Vilniaus oro uosto jis kartu su G. U. ir A. U., imituodami, kad vyksta į poilsinę kelionę, nuskrido į (duomenys neskelbtini), iš kur 2008 m. gegužės 21 d. išskrido į (duomenys neskelbtini), kur A. S. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, pravarde (duomenys neskelbtini), už 2600 JAV dolerių (5680 Lt) įsigijo 110 paketėlių narkotinės medžiagos kokaino, kuriuos turėjo praryti G. U. ir juos nugabenti į (duomenys neskelbtini). G. U. prarijus dalį kokaino, A. S., G. U. ir A. U. 2008 m. birželio 5 d. išskrido į (duomenys neskelbtini), kur 2008 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) oro uoste G. U. buvo sulaikyta su 325,7 gr. kokaino skrandyje ir 2009 m. sausio 21 d. (duomenys neskelbtini) provincijos teismo nuteista už labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą. Tokiu būdu, jis organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos - kokaino neteisėtą gabenimą, turint tikslą jas parduoti, kurį realizavęs gautus pinigus turėjo pasidalinti su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde (duomenys neskelbtini) ir G. U.. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė nuteistojo gynėjos apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistojo gynėja apeliaciniame skunde neginčija A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir A. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nuteistojo gynėja prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo A. S. ir taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Sunkios nepagydomos ligos kriterijus yra medicininis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia įsitikinti, ar liga yra įtraukta į ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, siekiant pašalinti visas abejones dėl A. S. sveikatos būklės bei nuteistojo galėjimo dėl sveikatos būklės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam A. S. buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertai atliko teismo medicinos ekspertizę bei pateikė ekspertizės aktą Nr. EKG 61(194)/12 (01), kuriame konstatavo, jog A. S. diagnozuota kairės pusės klausos nervo recidyvuojantis auglys – švanoma, lydimas kairio veidinio nervo paralyžiaus, pilnai neužmerkiamos kairės akies, kairio trišakio nervo pirmos bei antros šakos neuralgijos ir neuropatijos, kairės ausies kurtumo bei kairės balso klostės paralyžiaus. Liga yra nepagydoma. A. S. nustatyta liga ir jos pasekmės nėra įtrauktos į ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Būtinas ir reikalingas konservatyvus gydymas įkalinimo įstaigoje gali būti pilnai užtikrintas (t. 2, b. l. 58 – 70). Minėtame ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog A. S. serga ir psichikos ligomis, kurių svarstymas ir vertinimas nėra teismo medicinos ekspertų kompetencijoje. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis šia teismo medicinos ekspertų išvada, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi paskyrė nuteistajam A. S. ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus pateiktame teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-100/2013 konstatuota, kad A. S. inkriminuojamos veikos metu nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. S. po atliktos nusikalstamos veikos nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, jam buvo trumpalaikis adaptacijos sutrikimas, jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu A. S. neserga lėtiniu psichikos sutrikimu ir nėra laikino psichikos sutrikimo būsenos, todėl jis gali šiuo metu suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. A. S. yra išreikštas mišrus asmenybės sutrikimas ir priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms sindromas, dėl ko jis gali dalyvauti teisme, gali duoti parodymus, gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, gali suvokti paskirtos bausmės esmę (t. 2, b. l. 100 – 104). Kaip matyti iš atliktų teismo medicinos ir teismo psichiatrijos ekspertizių išvadų, nei teismo medicinos ekspertai, nei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertai nenustatė, jog nuteistasis A. S. sirgtų ligomis, įtrauktomis į ,,Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578, todėl taikyti Lietuvos Respublikos BK 76 straipsnio nuostatas bei nuteistąjį atleisti nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl ligos šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Nors nuteistojo A. S. gynėjos apeliaciniame skunde neprašoma švelninti nuteistajam paskirtos bausmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, svarstydamas galimybę atliesti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, privalo įvertinti bei apsvarstyti ir A. S. paskirtos bausmės griežtumą.

A. S. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumato. Byloje nustatyta viena A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupe. A. S. praeityje neteistas, į narkologinę įskaitą neįrašytas, buvo gydytas VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, kad už to paties nusikaltimo padarymą nusikaltimo bendrininkė G. U. buvo nuteista penkerių metų laisvės atėmimo bausme, taip pat į tai, jog nuteistojo sveikatos būklė nėra itin gera, padarė išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir, remdamasis Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, paskyrė A. S. švelnesnę, negu baudžiamojo įstatymo numatyta, bausmę, dydžiu artimą nusikaltimo bendrininkei G. U. paskirtai bausmei. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. S. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir pagrįstai A. S. atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei paskyrė nuteistajam švelnesnę, negu baudžiamojo įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka bei nuteistajam A. S. atlikus dvi – teismo medicinos ir teismo psichiatrijos – ekspertizes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį nuteistajam, nepakankamai įvertino jo sveiktos būklę. Kaip nustatė teismo medicinos tyrimą atlikę ekspertai, A. S. diagnozuota kairės pusės klausos nervo recidyvuojantis auglys – švanoma, lydimas kairio veidinio nervo paralyžiaus, pilnai neužmerkiamos kairės akies, kairio trišakio nervo pirmos bei antros šakos neuralgijos ir neuropatijos, kairės ausies kurtumo bei kairės balso klostės paralyžiaus, diagnozuota liga yra nepagydoma. Nuteistasis A. S. tvirtina, jog pastoviai jaučia stiprius galvos skausmus, todėl ilgalaikė – penkerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, net ir suteikiant nuteistajam pagal įkalinimo įstaigos galimybes medicininę pagalbą, turėtų neigiamą poveikį A. S. sveikatai.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog A. S. atsakomybę sunkina tai, jog nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupe. A. S. pripažintas kaltu už tai, kad organizavo labai didelio narkotinių medžiagų kiekio gabenimą, o G. U. skrandyje gabeno labai didelį narkotinių medžiagų kiekį, t. y. A. S. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, o G. U. – vykdytoja. Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šioje baudžiamojoje byloje bendrininkų grupė nenustatyta, kadangi nenustatytas būtinas šios bendrininkavimo formos elementas – bent du vykdytojai. Todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta nepagrįstai.

Sprendžiant bausmės dydžio nustatymo A. S. klausimą, negalima neatsižvelgti į pakankamai ilgą šios baudžiamosios bylos procesą. Šioje baudžiamojoje byloje vertinamasis laikotarpis – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka – daugiau kaip penkeri metai, šį laiką A. S. buvo taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, t. y. buvo apribota A. S. judėjimo laisvė, dėl pernelyg ilgai užsitęsusio proceso nuteistojo A. S. teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo likimo nebuvo užtikrinta. Panaikinus A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, įvertinus tai, jog po atliktų ekspertizių paaiškėjo, jog A. S. serga nepagydoma liga, taip pat atsižvelgiant į pakankamai ilgai užsitęsusį bylos procesą, A. S. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė mažinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 3 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 6 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

A. S., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę sumažinti iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.