Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1775-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-14
Bylos Nr.
2A-1775-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Ieškovas
D. K.
Atsakovas
V. K.
Išvadą teikia
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1775-264/2013Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1; (S) 121.14; 121.21
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2303-800/2013 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei V. K., institucija teikianti išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos mėn. 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. p. (c. b. Nr. 2-11814-54/20) nustatant, kad D. K. įsipareigoja teikti nepilnametės dukros S. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės į V. K. nurodytą sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; V. K. paskiriama nepilnametės dukros teikiamo išlaikymo tvarkytoja. Ieškovas nurodė, kad teismo patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktu jis įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą dukrai S. K., mokamą periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės. 2009-04-04 susituokė su I. T. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus I. K.. Kartu augina ir mažametę sutuoktinės dukrą K. T., gim. (duomenys neskelbtini). Darbo užmokestis, atskaičius visus mokesčius yra 1078,91 Lt, išlaikymo priteisimo metu buvo apie 3000 Lt. Su sutuoktine V. K. buvo sudarę kredito sutartį su AB DnB NORD banku, pagal susitarimą Nr. 3824 kreditorinius įsipareigojimus prisiėmė jis, galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2018-05-26.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos mėn. 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. (civ. byloje Nr. 2-11814-54/20) nustatant, kad D. K. nepilnametės dukros S. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokės po 400,00 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės į V. K. nurodytą sąskaitą; V. K. paskiriama nepilnametės dukros teikiamo išlaikymo tvarkytoja; išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovės V. K. ieškovo D. K. naudai 54,00 Lt žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimu, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktu ieškovas įsipareigojo savo nepilnametės dukros S. K. išlaikymui skirti po 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo priteistą išlaikymą, iš dalies įrodė savo materialinės padėties pasikeitimą, sudarantį pagrindą peržiūrėti priteisto išlaikymo dukrai dydį. Ieškovas po santuokos nutraukimo sudarė naują santuoką ir joje turi išlaikytinį sūnų I. 2008 m. teismui tvirtinant šalių pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ieškovo pajamos buvo dvigubai didesnės, todėl jis perėmė ir kreditorinius šeimos įsipareigojimus, kurie šiuo metu sunkina ieškovo materialinę padėtį. Tačiau ieškovas ateityje turi galimybę dirbdamas papildomus darbus ar viršvalandžius gauti didesnį atlyginimą, kokį jis gavo 2008 m. sutikdamas mokėti 500 Lt išlaikymą dukrai. Jis dirba ir toliau toje pačioje įmonėje, tose pačiose pareigose. Ieškovo išlaidos kredito įmokoms pagal su banku sudarytą kreditavimo sutartį nėra naujai atsiradusi aplinkybė, nes kredito sutartis sudaryta šalims nutraukiant santuoką. Kasacinis teismas laikosi nuomonės, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad po priimto teismo sprendimo pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, sprendė, kad priteisto išlaikymo sumą sumažinant iki 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis bus užtikrinta galimybė patenkinti būtinus dukros S. K. poreikius bei toks teismo sprendimas, nepažeis CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas D. K. apeliaciniu skundu (b. l. 70-71) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos mėn. 3 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. p. (c. b. Nr. 2-11814-54/20) nustatant, kad D. K. įsipareigoja teikti nepilnametės dukros S. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 300 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės į V. K. nurodytą sąskaitą, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; V. K. paskiriama nepilnametės dukros teikiamo išlaikymo tvarkytoja. Apeliantas nurodo, kad teismas sprendime neaptarė ir nenurodė kodėl būtent priteisia išlaikymą po 400 Lt, o ne po 300 Lt. Be to, sprendimu neaptartos atsakovės pajamos bei galimybė teikti tokio pat dydžio išlaikymą dukrai, atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad apeliantas ilgą laiką dirba toje pačioje darbovietėje ir pastoviai teikia išlaikymą dukrai. Aplinkybė, ar atsakovė vykdo savo pareigą išlaikyti dukrą, byloje nėra nustatyta. Atsakovė augina ir kitų nepilnamečių vaikų, todėl kyla pagrįstos abejonės, kad apelianto teikiamas išlaikymas dukrai yra naudojamas ne pagal paskirtį, ne jos interesams, tinkamam vystymuisi būtinoms sąlygoms, poreikiui maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinti.

Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Apeliantas ieškinio reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį grindžia aplinkybe, jog jo turtinė padėtis pablogėjo ir jis išlaiko dar vieną vaiką.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, 2008 m. liepos 3 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą vaikui, gimusiam (duomenys neskelbtini), sumažino nuo 500 Lt iki 400 Lt, padaręs išvadą, kad tokia išlaikymo suma bus užtikrinta galimybė patenkinti būtinus dukters S. poreikius bei toks teismo sprendimas nepažeis CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir prioritetinio gynimo principo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas visiškai nevertino atsakovės turtinės padėties. Iš apelianto procesinių dokumentų turinio, teismo posėdyje užfiksuotų jo paaiškinimų matyti, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir neįrodinėjo, kad būtų sumažėję vaiko poreikiai ir atsakovės turinė padėtis iš esmės pagerėjusi. Priešingai, apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė turi ir daugiau nepilnamečių vaikų, todėl manytina, kad ji turi ir daugiau išlaikytinių. Bylos duomenys patvirtina, kad apelianto sūnus I. yra išlaikomas abiejų tėvų gyvenančių kartu.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 2, 3 dalimis, 376 straipsnio 1 dalimi, patikrino SODROS, nekilnojamojo turto registro bei VĮ „Regitros“ duomenis apie atsakovės pajamas bei turtą, taip pat SODROS duomenis apie ieškovo gautą darbo užmokestį 2012-2013 m. laikotarpiu. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovo gaunamas darbo užmokestis kas mėnesį sudaro apie 1600-1800 Lt (atskaičius mokesčius), o ne 1078 Lt kaip nurodyta ieškinyje. Atsakovė dirba UAB (duomenys neskelbtini), dirbo VŠĮ (duomenys neskelbtini) ir kitose įmonėse, jos darbo užmokestis yra apie 200-300 Lt (atskaičius mokesčius) per mėnesį, jos vardu nėra registruota autotransporto priemonių, o nekilnojamasis turtas - 1/48 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), įgytas paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto 1986 m., pagrindu. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo spręsti, kad po 2008 m. teismo sprendimo atsakovės turtinė padėtis pasikeitė, t. y. pagerėjo iš esmės.

Apelianto nurodytos aplinkybės dėl jo darbo užmokesčio sumažėjimo, kredito už butą dengimo, sutuoktinės nepilnamečio vaiko išlaikymo nelaikytinos esminėmis ir nesudaro pagrindo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimui.

Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kada ir kokių priemonių ėmėsi, kad susirastų papildomą ar geriau apmokamą darbą. Jis yra sveikas, darbingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė ir sumažino išlaikymą 100 Lt, o ne ieškovo prašomą 200 Lt.

Apeliantas neįrodinėjo, kad mergaitės poreikiams reikalinga mažesnė suma nei buvo 2008 m.. Įvertinant tai, kad orientaciniai vaiko poreikiams reikalinga 1 MMA, kuri nuo 2013-01-01 yra 1000 Lt, todėl ieškovo teiktino išlaikymo paauglei dukrai (14 m. amžiaus) suma – 400 Lt gali tenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius. Su amžiumi vaiko poreikiai tik didėja, dukra S. gyvena kartu su atsakove (motina), kuriai tenka ne tik išlaikymas, bet kasdienis rūpinimasis vaiku ir priežiūra, kuri nekompensuojama pinigais.

Atsižvelgiant į CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintus prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus, nėra pagrindo priteisto išlaikymo sumažinimui.

Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis neatitinka tėvų lygybės, proporcingumo bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisakoma, nes neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos žyminio mokesčio išlaidos už apeliacinį skundą iš priešingos šalies nepriteistinos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Aušra Baubienė