Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Irena Ivanovienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal D. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarimo, kuriuo D. S. pripažintas kaltu įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² str., ir nubaustas administraciniu areštu 28 paroms, su automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nubaustas už tai, kad jis 2012-04-29 apie 06.53 val. Šiaulių mieste, ties Pramonės g. 88 namu vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis (1,68 promilės) girtumo laipsnis ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos duomenys, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (2 b. l.), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (9-11 b. l.), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir liudytojo G. L. parodymai teismo posėdžio metu (22-23 b. l.), asmens blaivumo testas (4 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (6-7 b. l.), administracinio sulaikymo protokolas (8 b. l.) patvirtina, kad D. S. padarė jam skundžiamu nutarimu inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamos apylinkės teismo nustatytos faktinės pažeidimo padarymo aplinkybės, nekeliamas D. S. atsakomybės ir kaltės klausimas, tačiau nesutinkama su teismo paskirta papildoma ATPK 130² str. sankcijoje numatyta nuobauda – transporto priemonės konfiskavimu. Kartu teismas atkreipia dėmesį į apeliaciniame skunde klaidingai apeliantės nurodytą jai nuosavybės teise priklausančio automobilio valstybinį numerį – ,,(duomenys neskelbtini) ir laiko tai technine klaida, neturinčia esminės reikšmės klausimo dėl automobilio, kurio teisingas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (19 b. l.), konfiskavimo/nekonfiskavimo išsprendimui.

Atkreiptinas dėmesys į liudytojo G. L. Šiaulių apygardos teismui 2012 m. birželio 27 d. pateiktą paaiškinimą, kuriame nurodoma, jog D. S. 2012 m. balandžio 29 d. apeliantei priklausantį automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo be jo leidimo – t. y. savavališkai. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad D. S. neteisėtai būtų užvaldęs apeliantei nuosavybės teise priklausantį automobilį – priešingai, teismo posėdyje D. S. ir G. L. aiškiai ir vienodai nurodė, kad automobilį vairavo D. S., nes G. L. buvo išgėręs, tačiau buvo šalia, kuomet administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vairavo G. L. motinai priklausantį automobilį. Teismo nuomone, liudytojo G. L. versija, prieštaraujanti jo paties ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymams, duotiems teismo posėdyje, iškelta tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, praėjus beveik dviems mėnesiams po įvykio, yra ne kas kita, kaip mėginimas sušvelninti bylos baigtimi suinteresuotų asmenų teisinę padėtį, todėl atmestina. Teismui nekyla abejonių, kad D. S. jam nepriklausantį automobilį vairavo su jo teisėto valdytojo žinia.

Taigi, byloje nustatyta, kad D. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo ne jam priklausančią transporto priemonę – automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Iš D. S., liudytojo G. L., automobilio ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkės D. L. parodymų aišku, kad minėtą automobilį apeliantė savo valia perdavė naudotis savo sūnui G. L., kuris, atitinkamai pats būdamas girtas, įvykio dieną perdavė tą automobilį vairuoti nuo alkoholio apsvaigusiam ir neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones savo draugui – D. S.. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad D. S. ne savavališkai pasiėmė apeliantei nuosavybės teise priklausantį automobilį, o vairavo jį su asmens, kuriam, kaip teigia D. L., pati suteikė teisę naudotis jai priklausančiu turtu, žinia. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo išvadai, kad D. S. automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvaldė nusikalstamu ar kitokiu neteisėtu būdu ir disponavo juo išskirtinai savo nuožiūra.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonės savininkė D. L., savo valia perdavė automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdyti ir laikinai naudotis savo sūnui – G. L., ir, nepaisant to, kad G. L. perdavė tą patį automobilį laikinai valdyti kitam asmeniui – D. S., apeliantei išliko to perduoto automobilio atsitiktinio žuvimo rizika. Taigi, D. S. teisės pažeidimo padaryme panaudojo jam perduotą automobilį ,,Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris atitinka teisės pažeidimo padarymo įrankio (ATPK 26 str.) sąvoką ir todėl automobilio konfiskavimas yra būtinas ATPK 20 str. numatytiems administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys byloje Nr. N575 - 47-08, Nr. N575 – 215/2009). Nors panaudotas automobilis ir nėra D. S. nuosavybė, tačiau ATPK 26 str. 1 d. reglamentuoja, jog daiktas, buvęs ATPK 130² str. numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kam jis nuosavybės teise priklauso.

Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008 yra konstatavęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Be to, apylinkės teismas teisingai atkreipė dėmesį ir į Lietuvos Konstitucinio teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimą, kuriame konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padarytą žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomas nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju pati apeliantė pripažino, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, kas ir kada vairuoja jos automobilį, vadinasi, elgėsi atsainiai savo turto atžvilgiu ir neatsakingai visuomenės interesų požiūriu. ATPK 26 str. 1 d. numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl kurio savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio asmens atlyginti žalą.

Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, ir keisti jį, apeliacinio skundo motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir D. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.