- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-1014-125/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Almantas Padvelskis, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės butų ūkis“
- Suinteresuotas asmuo
- K. D., VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
- 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1014-125/2008
NUTARTIS
2008 m. spalio 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės butų ūkis“ atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1860-750/2008 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės butų ūkis“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. D. , VĮ Registrų centrui, antstolei Andželai Tamašaukienei dėl leidimo įregistruoti skolininko butą VĮ Registrų centre ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti 1995 m. liepos 26 buto pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4865 įregistravimo VĮ Registrų centre terminą; leisti ieškovei UAB „Šilutės butų ūkis“ įregistruoti VĮ Registrų centre butą, bendro ploto 18,31 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 8896-4002-4014:0010, jį įsigijusio pagal notarinę sutartį Nr. 4865 atsakovo K. D. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu. Nurodė, kad K. D. 1995-07-26 pagal pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4865 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nustatyta tvarka per tris mėnesius jo neįregistravo VĮ Registrų centre savo vardu. Dėl šių priežasčių tapo komplikuotas skolų išieškojimas už komunalinius mokesčius, yra pažeidžiami bendrovės turtiniai interesai, todėl pareiškėja parašo leisti jai įregistruoti buto prikimo–pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008-08-07 nutartimi atsisakė priimti UAB „Šilutės butų ūkis“ pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir turto priverstinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis yra susijusi su K. D. ir pardavėjos L. K. teisėmis ir pareigomis, todėl tik jie laikytini suinteresuotais asmenimis ir gali kreiptis į teismą, o jei kreipiamasi kito asmens interesais būtina pateikti suinteresuoto asmens vardu išduotą įgaliojimą. Kadangi pareiškimą dėl kitų asmenų interesų padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teismas konstatavo, jog pareiškimą atsisakytina priimti.
Šalies argumentai
Atsikiruoju skundu pareiškėjas prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2008-08-07 nutartį panaikinti ir priimti pareiškimą nagrinėti. Nurodo, jog K. D. niekur nedirba, mokesčių už komunalines paslaugas nemoka, išieškojimą galima nukreipti tik į neperregistruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl bendrovei šiuo atveju kreiptis į teismą nereikia įgaliojimo. Apeliantė nurodo, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, atima neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę teismine tvarka priverstinai įgyvendinti skolininko teises.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 1995-07-26 tarp K. D. ir L. K. buvo sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 4865, o iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2008-07-23 išrašo nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. K. .
Kai asmuo kreipiasi su pareiškimu, teismas turi ne tik patikrinti, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar pareiškimą paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos. Pagal LR CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Tačiau suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o tai reiškia tik galimybę kreiptis į teismą, kad būtų apginta besikreipiančio į teismą asmens subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas.
LR CPK 137 str. 2 d. išvardytų atsisakymo priimti ieškinį pagrindų sąrašas yra išsamus ir jo negalima aiškinti plečiant. Atsisakymas priimti ieškinį kitais, LR CPK 137 str. 2 d. nenumatytais pagrindais yra neteisėtas ir laikytinas konstitucinės teisės kreiptis į teismą pažeidimu. Negalima atsisakyti priimti ieškinį remiantis tuo, kad jame yra aiškiai neteisėtas reikalavimas ar jį pareiškė akivaizdžiai nesuinteresuotas, reikalavimo teisės neturintis asmuo. Ar ieškinį teisme pareiškęs asmuo turi teisę į ieškinį materialiuoju teisiniu požiūriu, galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pareiškėjas paduodamas pareiškimą reiškia netiesioginį ieškinį. Netiesioginis ieškinys yra toks ieškinys, kurį už skolininką jo vardu pareiškia kreditorius, kai skolininkas turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, tačiau šios savo teisės neįgyvendina, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui. Tokiu atveju kreditorius, norėdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus, priverstinai įgyvendina šią skolininko reikalavimo teisę pareikšdamas netiesioginį ieškinį. Kreditorius, pareikšdamas netiesioginį ieškinį, įgyvendina skolininkui priklausančias teises, t. y. veikia skolininko vardu. Netiesioginį ieškinį už skolininką turi teisę pareikšti skolininko kreditorius (CK 6.68 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindinė netiesioginio ieškinio ypatybė yra ta, kad teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės į atsakovą, t. y. atsakovas nėra pažeidęs ir neginčija kreditoriaus teisės ar įstatymų saugomo intereso. Esant tokiai situacijai teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti (LR CPK 115 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą nurodytais pagrindais, netinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–338 str., teismas
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.