- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- Ik-2023-95/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00231-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Liuda Arlauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. P.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai R. P., atsakovų atstovui Gintarui Motuzai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovams Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (b. l. 1-7), kurį patikslino (b. l. 18-27, 90-97, 116-122) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2012-01-16 sprendimą Nr. 1S-52 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą išmokėti jai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį 13 075,09 Lt nuo 2010-01-01 iki 2012-09-30; 3) įpareigoti atsakovą mokėti visą jai priklausančią pareigūnų ir karių valstybinę pensiją iki gyvos galvos, t. y. nuo 2012-09-01 kiekvieną mėnesį po 693,58 Lt; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės 1 000 000 Lt neturtinės žalos; 5) priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodė, kad 2003-11-08 Departamentas jai paskyrė 693,58 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Tokio dydžio pensija jai buvo mokama iki 2009-12-31. Vėliau, atsakovas pritaikęs Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. nuostatas, pareiškėjai sumažino jai paskirtą valstybinę pensiją ir nuo 2010-01-01 iki 2012-09-30 jai neišmokėjo 13 075,09 Lt dydžio pensijos dalies. Pareiškėjos nuomone, ši jos pensijos dalis yra nusavinta ir nėra jokio teisinio mechanizmo dėl jos grąžinimo. Tokiais veiksmais yra pažeidžiamos jos teisės ir interesai. Atsakovas nepagrįstai jai sumažino mokėtinos valstybinės pensijos dydį daugiau nei ji būtų mažinama nedirbančiam asmeniui ir, remdamasis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, toliau nepagrįstai mažina jai išmokamos valstybinės pensijos dydį. Pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas, valstybinių pensijų sumažinimas ir kompensavimo tvarkos nenustatymas, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Šie principai suponuoja, kad valstybė privalo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Akcentavo, kad valstybinės pensijos dalies nemokėjimas sukėlė jai sunkius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, tai turėjo įtakos jos psichologinei, psichinei ir fizinei būsenai
Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino skunde išdėstytus motyvus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.
Atsakovai Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 50-54, 104-107, 132-134) nurodė, kad atsakovas Sprendime detaliai atsakė į pareiškėjos reikalavimus, paaiškino, kodėl jos prašymas negali būti tenkinamas, nurodė jo apskundimo tvarką. Pažymėjo, kad Departamentas, perskaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjai paskirtą valstybinę pensiją, vadovavosi tuo metu galiojusiomis Įstatymo nuostatomis ir tokiu būdu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, ji taikytina ir atsakovui. Pabrėžė, kad teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomi teisėti ir privalo būti taikomi tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, skaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjai pensiją, veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, o tai reiškia, kad negali būti ir civilinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010 – 2012 m.
Bylos duomenys tvirtina, kad Departamento direktoriaus 2003-11-18 Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo išvadą Nr. 145 pareiškėjai nuo 2003-11-08 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kurios dydis 631,16 Lt (b. l. 56).
Pareiškėja 2012-01-06 kreipėsi į Departamentą su prašymu Nr. 7G-4 ir prašė išmokėti jai nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos pensijos dalį – 10 016,49 Lt (b. l. 109).
Atsakovas 2012-01-16 sprendimu Nr. 1S-52 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis nuo 2010-01-01 įsigaliojusiu Laikinojo įstatymo nuostatomis (b. l. 11, 31, 108).
Kaip minėta, pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą ir priteisti jai neišmokėtą valstybinės pareigūnų pensijos dalį, t. y. įpareigoti atsakovą išmokėti jai neišmokėtos valstybinės pensijos dalį 13 075,09 Lt nuo 2010-01-01 iki 2012-09-30.
Pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2011-09-01) galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakciją galiojusią nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinas įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas. Iš esmės analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos.
Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minėtos normos neteko galios.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.
Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Pažymėtina, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucinės doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neįvykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali būti laikomas įvykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nėra priėmęs galutinio sprendimo dėl teisinių santykių kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis a.b. Nr. A575-1831/2011).
Pareiškėja skundą teismui dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo padavė 2012-01-23 (b. l. 1-7), t. y. nepraleidusi termino teisme ginti galimai pažeistas teises. Sisteminis nurodytų nuostatų ir LVAT praktikos vertinimas, sudaro pagrindą pripažinti, kad iki skundo išnagrinėjimo teisme, atsakovo sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo valstybinę pensiją nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiškėjos teisės prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.
Departamento 2012-10-09 Pažyma apie paskirtą ir neišmokėtą po sumažinimo R. P. pareigūnų ir karių valstybinę pensiją Nr. (duomenys neskelbtini) tvirtina, kad nuo 2010-01-01 iki 2012-09-30 dėl perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pareiškėjai buvo neišmokėta 10 224, 89 Lt (b. l. 123-124). Konstituciniam Teismui pripažinus, kad Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytas valstybinių pensijų ribojimas, darytina išvada, kad pareiškėjai priteistina susidariusi pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka – 10 224, 89 Lt suma (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylą dėl teisėjams neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iš Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo būti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (2012-07-23 nutartis a. b. Nr. A552-2747/2012).
Teismo vertinimu, toks teismo aiškinimas suponuoja išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neišmokėta ne dėl Departamento kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina ne iš Departamento, o iš Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, neišmokėtų pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą, priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalis pareiškėjai priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Sprendimą. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo Departamentas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl veikė pagal kompetenciją ir teisės aktų nustatyta tvarka. Departamentas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką, todėl jį atmetė pagrįstai. Departamento sprendimo teisėtumas pareiškėjos teisių gynybai neturi įtakos, nes pareiškėjos teisės į pensiją bus apgintos išmokėjus jai priklausančią valstybinės pensijos nepriemoką už prašomą laikotarpį. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dalį dėl Sprendimo panaikinimo nėra, todėl ji atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Teismas taip pat neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimą ir įpareigoti atsakovą mokėti visą jai priklausančią pareigūnų ir karių valstybinę pensiją iki gyvos galvos. Kaip jau minėta, gindamas pažeistas pareiškėjos teises, teismas priteisė jai susidariusią pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatytas ribojimas neprieštarauja Konstitucijai, todėl toks ribojamas bus taikomas ir ateityje mokamoms pareigūnų ir karių valstybinėms pensijoms. Duomenų, kad nuo 2012-09-01 pareiškėjos valstybinė pensija būtų ribojama vadovaujantis Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės normomis, nenustatyta.
CK 6.271 str. 1 d. reglamentuojama, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Pagal CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismas nenustatė Departamento neteisėtų veiksmų, nes, kaip minėta, skaičiuodamas ir išmokėdamas pareiškėjai valstybinę pensiją jis veikė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais. Įstatymų leidyba nelaikytina viešuoju administravimu, todėl pagal ABTĮ ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, teismas negali spręsti dėl deliktinės atsakomybės taikymo už Lietuvos Respublikos Seimo veiksmus. Be to, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu galėtų būti nustatytas neturtinės žalos padarymo faktas, t. y. neįrodė vienos iš būtinų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalą.
Pagal ABTĮ 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (44 str. 2 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (45 str. 1 d.). Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir sprendžiami teismui priimant nutartį (ABTĮ 45 str. 1 ir 2 d.). Byloje nėra duomenų grindžiančių pareiškėjos patirtas išlaidas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gali būti išspręstas ABTĮ 45 str. nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjos R. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti R. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 10 224,89 Lt (dešimt tūkstančių du šimtus dvidešimt keturis litus ir 89 cnt) neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.
Kitą pareiškėjos skundą dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.