Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2019-10-28 · Civilinė byla Nr. 2YT-10127-984/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-28
Bylos Nr.
2YT-10127-984/2019
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00980-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Katinienė
Pareiškėjas
A. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10127-984/2019Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00980-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasNUTARTIS2019 m. spalio 28 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. L. skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolės Terezos Gerasimovič veiksmų, prašydama nutraukti vykdymo veiksmus ir vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2019 m. liepos 19 d. iškeltoje elektroninėje vykdomojoje byloje nėra jokių antstolės elektroninių procesinių dokumentų. Be to, pareiškėja negavo jokių procesinių dokumentų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, raginimas įvykdyti sprendimą jai nebuvo įteiktas, elektroninis procesinis dokumentas nebuvo paskelbtas vykdomųjų bylų portale nustatyta tvarka. Todėl mano, kad antstolė neteisingai ir be pareiškėjos žinios atlieka vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad pagal civilinės bylos Nr. 2YT-7080-534/2019 duomenis, teismas neišnagrinėjo bylos, nepriėmė jokių sprendimų dėl ginčo esmės, išieškojimo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Mano, kad vykdomoji byla iškelta nepagrįstai. Prašo įteikti visus procesinius dokumentus tik elektronine forma ir nustatyta tvarka per vykdomųjų bylų portalą.

2. Antstolė 2019 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkės skundo dėl antstolio veiksmų netenkino ir skundą kartu su popierine vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Antstolė, nesutikdama su skolininkės argumentais, jog ji nebuvo informuota apie vykdomąją bylą, nurodė, kad priėmusi vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-7080-534/2019 dėl skolos išieškojimo iš A. L., 2019 m. liepos 19 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, apskaičiavo vykdymo išlaidas bei šiuos procesinius dokumentus skolininkei 2019 m. liepos 22 d. išsiuntė registruotu paštu, skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Minėti procesiniai dokumentai skolininkei nebuvo įteikti ir grįžo antstolei 2019 m. rugpjūčio 58 d. su žyma, jog skolininkė jų neatsiėmė pašte. Skolininkei nebuvo įteikti ir kiti, antstolės vėliau siųsti, dokumentai. Nurodė, kad neturėjo galimybės įteikti procesinių dokumentų skolininkei per darbovietę, kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) registre nebuvo duomenų apie jos įsidarbinimą, todėl 2019 m. rugpjūčio 5 d., CPK 660 straipsnyje nustatyta tvarka buvo parengtas raginimas įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskelbtas viešai, tinklapyje www.antstoliai.lt, meniu punkte „Raginimai įvykdyti sprendimą“ ir buvo matomas 10 dienų, t. y. visą laikotarpį, kurį skolininkė turėjo galimybę įvykdyti reikalavimą, taip išvengdama priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų, o šiam terminui pasibaigus, raginimas buvo pašalintas. Dokumentas taip pat buvo matomas vykdomųjų bylų portale. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nebuvo gautas skolininkės prašymas, siųsti jai procesinius dokumentus elektroninėmis ryšio priemonėmis, todėl antstolė neturėjo teisės siųsti procesinių dokumentų minėtu būdu, kad būtų užtikrinta skolininkės asmens duomenų apsauga.

3. Taip pat atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose yra numatyta galimybė užvesti elektroninę vykdomąją bylą ir su vykdymo procesu susijusią informaciją tvarkyti vien tik elektronine forma, tačiau teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo vykdomąsias bylas bei su vykdymu susijusią informaciją tvarkyti vien tik elektronine forma. Pažymėjo, kad aptariamoje vykdomojoje byloje visi parengti dokumentai yra parengti elektronine forma, todėl užtikrinamas skolininkės informavimas apie vykdymo procesą, o esant skolininkės skunde išdėstytam prašymui dokumentus siųsti ir skelbti tik vykdomųjų bylų portale, procesiniai dokumentai registruota pašto siunta nebus siunčiami.

4. Mano, kad skolininkės nurodyti argumentai dėl bylos nutraukimo taip pat neatitinka CPK 629 straipsnyje nurodytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų, todėl antstolė neturėjo jokio pagrindo nutraukti teisėtai pradėtus vykdymo veiksmus.

Atsiliepimas

5. Antstolė atsiliepime su skundu nesutiko, 2019 m. rugsėjo 12 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais motyvais. Mano, kad priimdama vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), laikėsi vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai informavo (informuoja skolininkę) apie atliekamus vykdymo veiksmus, todėl pareiškėjos (skolininkės) skundas yra nepagrįstas (b. l. 11-12).

6. Pareiškėja A. L. 2019 m. spalio 28 d. teismui pateikė atsisakymą nuo skundo, motyvuojant jį tuo, kad civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje, Teismų informacinėje sistemoje LITEKO nebuvo paskelbtas A. L. skundas, vykdomosios bylos, antstolio procesinių dokumentų, įformintų elektronine forma su saugiu elektroniniu parašu ir įteikiamų elektroninių ryšių priemonėmis. O tai reiškia, jog teismas negavo pareiškėjos skundo ir jokių antstolio procesinių dokumentų, todėl neturėjo teisės iškelti civilinės bylos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėja teigia, kad nesikreipė į teismą su skundu CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, pareiškia, jog atsisako savo skundo. Šiame prašyme pareiškėja nenurodo, jog jai yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės. Šiame atsisakyme taip pat cituoja CPK 510 straipsnio 4 dalies normą, kuri numato skundą dėl antstolio veiksmų pateikusiam asmeniui teisę tiesiogiai kreiptis į teismą dėl antstolio veiksmų tuo atveju, kai antstolis neišnagrinėja pareiškėjo skundo ir netenkinęs jo, neperduoda skundo su vykdomąją byla nagrinėti jo teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl skundo atsisakymo

7. CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Tokiu atveju, teismas nutartimi priima ieškinio (skundo) atsisakymą ir bylą nutraukia. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.

8. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir skundo atsisakymo turinį, nesiunčia pareiškėjai pranešimo kuriame nurodomos procesinės skundo atsisakymo pasekmės, kadangi skundo atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Pareiškėja atsisakydama savo skundo nurodo, jog šiuo atsisakymu nėra išsprendžiamas pareiškėjos ir antstolės ginčas dėl vykdomosios bylos vykdymo teisėtumo, nes pareiškėja laiko, jog šiuo atveju, kai Teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – ir LITEKO) neviešinamas pareiškėjos skundas ir nėra teisėjo rezoliucijos, kuria jis priima skundą, laikytina kad teismas negavo pareiškėjos skundo su vykdomąja byla, todėl iš skundo atsisakymo konteksto matyti, jog pareiškėja ketina tiesiogiai kreiptis į teismą dėl tų pačių antstolio veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad tokiu atveju yra pagrindas atsisakyti priimti skundo atsisakymą ir nagrinėja skundą iš esmės, kadangi antstolė, 2019 m. rugsėjo 12 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėjusi pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 8 d. skundą jo netenkino ir su vykdomąja byla persiuntė nagrinėti jį teismui.

10. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, Teismų informacinėje sistemoje LITEKO yra užvesta popierinė byla 2YT-10127-984/2019, kadangi pareiškėjos skundas su vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, teismui atsiųstas ne elektroniniu formatu, o paštu. Tokiu atveju LITEKO sistemoje užvedama popierinė byla, kurios dokumentai nėra skaitmeninami, ir atitinkamai jų turinys nėra matomas byloje dalyvaujančiam asmeniui tokiu atveju, jeigu jis yra prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau – EPP). Teisėjų tarybos 2013 m. lapkričio 8 d. nutarime Nr. 13P-145-(7.1.2) „Dėl bylų ir su teismo procesu susijusios informacijos tvarkymo vien elektronine forma“ (Žin. 20136, Nr. 119-6044) yra numatyta galimybė bylą tvarkyti ir popierine forma, kurioje atsispindi ir teisėjo rezoliucijos, šalių atsiųsti procesiniai dokumentai bei teismo priimti procesiniai sprendimai, todėl laikoma, jog byla vedama teisėtai, kadangi Lietuvos teismuose civilinės bylos vedamos tiek popierine, tiek elektronine forma.

Dėl antstolės veiksmų

11. Byloje nustatyta, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2YT-7080-534/2019, dėl 500 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės A. L. valstybei. Minėtas teismo procesinis sprendimas (nutartis) įsiteisėjo 2019 m. vasario 26 d. (vykdomosios bylos l. 3).

12. Antstolė 2019 m. liepos 19 d. gavusi minėtą vykdomąjį raštą (vykdomosios bylos l. 3), 2019 m. liepos 19 d. priėmė patvarkymą, kuriuo priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), apskaičiavo vykdymo išlaidas bei šiuos procesinius dokumentus skolininkei 2019 m. liepos 22 d. išsiuntė registruotu paštu skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Minėti procesiniai dokumentai skolininkei nebuvo įteikti bei 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo grąžinti antstolei su žyma, jog skolininkė jų neatsiėmė pašte (vykdomosios bylos l. 4-10).

13. Antstolė 2019 m. rugpjūčio 5 d. parengė raginimą, įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskelbtas viešai (vykdomosios bylos l. 25), patalpinant patvarkymą tinklapyje www.antstoliai.lt, meniu punkte „Raginimai įvykdyti sprendimą“. Antstolė paaiškino, kad raginimas skolininkei įvykdyti sprendimą specialiame interneto tinklalapyje buvo matomas 10 dienų, t. y. visą laikotarpį, kurį skolininkė turėjo galimybę įvykdyti reikalavimą, taip išvengdama priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų, o šiam terminui pasibaigus, raginimas buvo pašalintas; dokumentas taip pat buvo matomas vykdomųjų bylų portale.

14. Vėliau, 2019 m. rugpjūčio 21 d., priimti antstolės patvarkymai dėl duomenų pateikimo, vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, nurodymas priverstinai nurašyti lėšas taip pat buvo registruotu paštu išsiųsti skolininkei (pareiškėjai), jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jų įteikti pareiškėjai taip pat nepavyko, kadangi ji jų neatsiėmė pašte (vykdomosios bylos l. 14-23).

15. Pareiškėja savo prašymą, nutraukti vykdomąją bylą iš esmės motyvuoja tuo, kad aptariama vykdomoji byla iškelta nepagrįstai, kadangi teismas neišnagrinėjo civilinės bylos Nr. 2YT-7080-534/2019 ir nepriėmė jokių sprendimų dėl ginčo esmės, išieškojimo VMI naudai, o antstolė vykdymo veiksmus atlieka be pareiškėjos žinios, nes pareiškėjai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka ir elektroninėje vykdomojoje byloje nėra jokių antstolės elektroninių procesinių dokumentų.

16. Įvertinęs bylos duomenis, teismas nesutinka su pareiškėjos nurodyta aplinkybe, kad aptariama vykdomoji byla jai buvo iškelta nepagrįstai. Tiek vykdomojoje byloje esantis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. išduotas vykdomasis raštas, tiek Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys civilinėje byloje Nr. 2YT-7080-534/2019 patvirtina, kad minėta civilinė byla yra išnagrinėta 2019 m. vasario 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria A. L. skundas dėl antstolių veiksmų buvo paliktas nenagrinėtas ir jai buvo paskirta 500 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Minėta byla buvo vedama popierine forma, nutartis įsiteisėjo 2019 m. vasario 26 d. ir jos pagrindu buvo išduotas popierinės formos vykdomasis raštas (vykd. b. l. 3), kurį antstolė 2019 m. liepos 19 d. patvarkymu priėmė vykdyti (išieškotojas – VMI).

17. Teismas taip pat laiko nepagrįstomis ir pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad antstolė vykdymo veiksmus atlieka be pareiškėjos žinios, nes pareiškėjai nebuvo įteikti procesiniai dokumentai CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka ir elektroninėje vykdomojoje byloje nėra jokių antstolės elektroninių procesinių dokumentų.

18. CPK 657 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Tais atvejais, kai nežinoma skolininko buvimo vieta, skolininkas slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimą įvykdyti sprendimą negalima, raginimas įvykdyti sprendimą skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 660 straipsnio 1 dalis).

19. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolė gavusi aukščiau minėtą vykdomąjį raštą, 2019 m. liepos 19 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą įvykdyti sprendimą, apskaičiavo vykdymo išlaidas bei šiuos procesinius dokumentus skolininkei 2019 m. liepos 22 d. išsiuntė registruotu paštu, skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)). Tačiau minėti procesiniai dokumentai skolininkei nebuvo įteikti bei 2019 m. rugpjūčio 5 d. buvo grąžinti antstolei su žyma, jog skolininkė jų neatsiėmė pašte. Antstolė negalėjo skolininkei įteikti procesinių dokumentų ir per darbovietę, kadangi VSDFV registre nebuvo duomenų apie jos įsidarbinimą. Tokiu būdu, antstolė, CPK 660 straipsnyje nustatyta tvarka, 2019 m. rugpjūčio 5 d. parengė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paskelbtas viešai, patalpinant patvarkymą tinklapyje www.antstoliai.lt. Šias aplinkybes patvirtina vykdomoje byloje pateikti duomenys iš antstolių informacinės sistemos (vykdomosios bylos l. 25, 27). Taigi, šiuo atveju, raginimo įteikimo skolininkei diena laikytina raginimo paskelbimo CPK 660 straipsnio 1 dalyje numatytu būdu diena (CPK 660 straipsnio 2 dalis).

20. Vykdymo proceso šalių ir suinteresuotų asmenų dokumentų pateikimo antstoliui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą, taip pat antstolio procesinių ir kitų dokumentų įteikimo vykdymo proceso šalims, suinteresuotiems ir kitiems asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205. Šio aprašo 7 punkte numatyta, kad asmenys, pageidaujantys procesinius ir kitus dokumentus iš antstolio gauti elektroninių ryšio priemonėmis, turi pateikti antstoliui rašytinį prašymą ir nurodyti elektroninio pašto adresą, kuriuo pageidautų gauti dokumentus.

21. Nagrinėjamu atveju, iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėja nebuvo pateikusi antstolei prašymo gauti procesinius dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis, o teisės aktai nenumato pareigos antstoliui vykdomąsias bylas bei su vykdymu susijusią informaciją tvarkyti vien tik elektronine forma. Kita vertus, kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, aptariamoje vykdomojoje byloje parengti dokumentai yra parengti elektronine forma, taip užtikrinant skolininkės (pareiškėjos) informavimą apie vykdymo procesą. Visi aukščiau nurodyti duomenys patvirtina, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie vykdymo procesą ir šiuo atveju nėra teisinio pagrindo nutraukti teisėtai pradėtus vykdymo veiksmus.

22. Teismas taip pat pažymi, kad skolininkei Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1742-254/2016 jau yra išsamiai išaiškinęs elektroninių duomenų tvarkymo vykdomojoje byloje ir civilinėje byloje tvarkymo tvarkas ir šias tvarkas reglamentuojančius teisės aktus, šiose bylose matomumo galimybes bei popierinių ir elektroninių bylų vedimo taisykles, todėl teismas plačiau šiuo klausimu pakartotinai nepasisako, tačiau išaiškina, jog tokiu atveju, kai įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais pareiškėjai jau yra išsamiai išaiškinti klausimai, kuriuos ji pakartotinai kelia teismuose, toks pareiškėjos elgesys gali būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už kurį gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda (CPK 952 straipsnis).

23. Vadovaujantis išdėstytu, teismas pareiškėjos skundą atmeta, kaip nepagrįstą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291, 292 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti priimti 2019 m. spalio 27 d. pareiškėjos A. L. 2019 m. spalio 8 d. skundo atsisakymą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Netenkinti pareiškėjos A. L. 2019 m. rugsėjo 8 d. skundo dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Asta Katinienė