Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-03 · Civilinė byla Nr. 2A-530-259/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-03
Bylos Nr.
2A-530-259/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-09888-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas (pirm.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
Atsakovas
UAB „BVN“
Ieškovas
I. M.
Advokatai
Jolanta Špakauskaitė
Civilinė byla Nr.2A-530-259/2011(Proceso Nr. 2-05-3-09888-2010-6)
Pirmos instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė(S)Procesinio dokumento kategorija 14.4, 14.5, 121.15, 121.21KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 3 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant atsakovo UAB „BVN“ atstovei advokatei Jolantai Špakauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „BVN“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-15232-638/2010 pagal ieškovo I. M. ieškinį atsakovui UAB „BVN“ dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas I. M. ieškiniu (b.l.3-4) prašė priteisti iš atsakovo UAB „BVN“ 14 000 Lt darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-05-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-11-02 sprendimu (b.l.71-72) ieškinį tenkino iš dalies: priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti 14 000 Lt darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų ir šioje dalyje bylą nutraukė; priteisė ieškovui iš atsakovo 3424,08 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovo 102 Lt žyminio mokesčio ir 28 Lt pašto išlaidų; sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio (1100 Lt) priteisimo ieškovui iš atsakovo įpareigojo vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2007-07-27 iki 2010-04-22 dirbo UAB „BVN“ autovežio vairuotoju-ekspeditoriumi (b.l.6-7). Mėnesio atlyginimas paskutiniu darbo metu buvo nustatytas 1100 Lt. Darbo sutartis buvo nutraukta 2010-04-22 pagal LR DK 127 str. 1 d. (b.l.10-11). Nutraukdamos darbo sutartį, šalys sudarė Taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo išmokėti ieškovui 14 000 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų dalimis, pradėdamas mokėti 2010-05-03 ir baigdamas iki 2010-08-02 (b.l.10-11). Sutartyje nebuvo nurodyta, kokiu būdu atsakovas išmokės pinigus - grynais ar į banko sąskaitą, šalys taip pat neaptarė, kuri iš šalių pateiks sutartį teismui tvirtinti. Nors sutartis nebuvo teismo patvirtinta, teismas sprendė, jog šalys turėjo ją vykdyti, priešingu atveju, atsakovas turėjo pilnai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną. Šalys pripažino, kad su ieškovu buvo galutinai atsiskaityta tik 2010-08-04 (b.l.69), t. y. po ieškinio teismui pateikimo, dėl ko ieškovas nuo reikalavimo priteisti 14 000 Lt darbo užmokesčio teismo posėdžio metu atsisakė. Teismas atmetė atsakovo atstovų aiškinimus, kad dėl neatsiskaitymo kaltas ieškovas, nes neatvyko pasiimti pinigų. Teismas atkreipė dėmesį, jog šalys, sudarydamos Taikos sutartį, mokėjimo būdo nenumatė, atsakovui ieškovo banko sąskaita buvo žinoma, nes 2010-08-04 atsakovas sumokėjo ieškovui būtent į banko sąskaitą. Teismas pripažino, jog laikotarpiu nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04 atsakovas buvo skolingas ieškovui darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokėjimų sumas, kurios buvo didesnės nei ieškovo vieno mėnesio darbo užmokestis. Todėl teismas, vadovaudamasis DK 141 str. 3 d., sprendė, jog ieškovui priteistinas iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04 (visiško atsiskaitymo), kas sudaro 66 darbo dienas. Kadangi ieškovo vienos darbo dienos užmokestis buvo 51,88 Lt, teismas priteisė ieškovui 3424,08 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l.73-78) atsakovas UAB „BVN“ su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius įrodymus, dėl šių motyvų:

1) teismas nepagrįstai konstatavo, jog nors Taikos sutartis nėra teismo patvirtinta, šalys turėjo ją vykdyti, priešingu atveju atsakovas turėjo pilnai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną. Toks šalių sudarytos sutarties aiškinimas prieštarauja LR CK įtvirtintoms sutarčių aiškinimo taisyklėms (LR CK 6.193 str.). Iš šalių sudarytos Taikos sutarties akivaizdu, kad ši sutartis privalėjo būti pateikta teismui tvirtinti - tokie buvo tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties esmė ir tikslas. Aplinkybę, kad ši Taikos sutartis buvo sudaryta tikslu - kad teismas ją patvirtintų - pagrindžia tai, kad ji yra adresuota Kauno miesto apylinkės teismui (šio teismo pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai yra nurodyti pačioje Taikos sutarties pradžioje), o taip pat ir pats sutarties tekstas - sutarties 1, 5, 7, 8, 9, 10, 12 punktai. Taikos sutartis iki šios dienos nėra teismo patvirtinta - šią aplinkybę konstatavo ir teismas skundžiamame sprendime. Teismas nepagrįstai vertino, jog šalys turėjo šią sutartį vykdyti. Toks teismo vertinimas neatitinka tikrųjų sutarties šalių ketinimų, sudarytos sutarties esmės bei tikslų, o taip pat ir šalių elgesio po sutarties sudarymo. Tikrieji šalių ketinimai buvo sudaryti sutartį, kuri bus vykdoma ją patvirtinus teisme. Priešingu atveju Taikos sutarties tvirtinimas teisme būtų betikslis, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių. Taikos sutarties esmė bei tikslas - vadovaujantis LR CK 6.983 str., tarpusavio nuolaidomis išspręsti visus ginčytinus klausimus bei tokiu būdu užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (1, 5, 6 punktai). Sutarties šalys patvirtino, kad joms yra žinoma, jog teismo patvirtinta taikos sutartis turi galutinio sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas pagal LR CPK VI dalyje numatytą tvarką (9, 10 punktai). Todėl, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, darytina išvada, kad Taikos sutartis turėjo būti vykdoma ją patvirtinus teisme. Priešingu atveju, t. y. sutarties vykdymas jos teisme nepatvirtinus, neatitiktų tikrųjų šalių ketinimų, sutarties esmės bei tikslų. Pažymėtina, jog pats ieškovas pripažino, kad buvo pateikęs šią Taikos sutartį tvirtinimui, taigi, savo veiksmais pripažino, jog tikroji šalių valia ir buvo šią sutartį patvirtinti teisme;

2) teismas nepagrįstai nusprendė, jog šalys turėjo Taikos sutartį vykdyti, priešingu atveju atsakovas turėjo pilnai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną. Atsakovas turėtų pilnai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną tik tokiu atveju, jei šalių susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (LR DK 141 str. 1 d.). Šiuo atveju šalys Taikos sutartimi nustatė kitokią atsiskaitymo tvarką, tuo pačiu susitarimu numatydamos, jog ši tvarka turi būti patvirtinta teismo. Taikos sutartyje šalys neaptarė sąlygos, jei Taikos sutartis teismo nebūtų patvirtinta, tačiau ši sutarties spraga gali būti pašalinta atsižvelgiant į šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Akivaizdu, jog teismas, nustatydamas, kad Taikos sutartis, nors ir nepatvirtinta teismo, turėjo būti vykdoma, į šiuos kriterijus neatsižvelgė. Taikos sutarties 12 p. numato, kad sutartis sudaroma 3 egz. - po vieną kiekvienai iš šalių ir 1 pateikiamas teismui. Atsakovui atiteko tik 1 pasirašytos sutarties egzempliorius. Ieškovas savo žinioje turėjo 2 egz., todėl jis ir turėjo pateikti vieną iš šių egzempliorių teismui. Ieškovo atstovė pripažino, jog būtent ieškovas šią taikos sutartį ir buvo pateikęs teismui tvirtinti. Tokiu būdu darytina išvada, kad būtent ieškovas ir turėjo šią sutartį pateikti teismui tvirtinti. Be to, pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką atsakovas ieškovui darbo užmokestį išmokėdavo grynaisiais pinigais, ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių nuorašai (b.l.54-65), o ne pavedimu į banko sąskaitą. Todėl ir Taikos sutartyje numatytos sumos atsakovo buvo deponuotos (atitinkamai 2010-05-03 - 4000 Lt bei 2010-06-01 - 3300 Lt (b.l.35)) bei laukiama, kada pats ieškovas atvyks į įmonę atsiimti pinigų. Sutartyje nesant aptarto mokėjimo būdo, jį nustatant turi būti atsižvelgiama į šalių tarpusavio santykių praktiką (mokėjimus grynaisiais pinigais), todėl nėra pagrindo spręsti, jog pagal Taikos sutartį atsakovas ieškovui turėjo mokėti pavedimu į banko sąskaitą, kadangi tokia išvada neatitiktų LR CK įtvirtintų sutarties aiškinimo taisyklių;

3) teismas nepagrįstai taikė LR DK 141str. 3 d. Atsižvelgiant į LR DK 141 str. 1 d. ir 3 d. reglamentavimą, norint taikyti DK 141 str. 3 d., būtina konstatuoti: 1) neatsiskaitymo laiku faktą; 2) faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Prieš konstatuojant neatsiskaitymo laiku faktą, yra būtina nustatyti atsiskaitymo terminą. DK 141 str. 1 d. nustato, jog darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šioje byloje darbdavys neprivalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, kadangi darbdavio ir darbuotojo susitarimu buvo nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šalys taip pat susitarė, jog šis susitarimas (Taikos sutartis) turi būti patvirtintas teismo bei kad tik teismo patvirtinta Taikos sutartis šalims turės galutinio teismo sprendimo galią ir bus priverstinai vykdomas dokumentas. Skundžiamu sprendimu atsakovui buvo pritaikyta tokia sankcija, lyg šalių susitarimu būtų buvusi numatyta atsakovo pareiga visiškai atsiskaityti su ieškovu 2010-05-03, o ši prievolė būtų buvusi įvykdyta tik 2010-08-04. Tačiau Taikos sutartyje buvo susitarta dėl atsiskaitymo tvarkos, sumas išmokant dalimis, o galutinis visos sumos sumokėjimas buvo numatytas 2010-08-02. Šis susitarimas turėjo būti patvirtintas teismo, tačiau iki šios dienos atsakovas neturi jokių duomenų apie tai, kad teismas jį būtų patvirtinęs. Todėl netgi darant prielaidą, jog šalys jų sudarytą Taikos sutartį privalėjo vykdyti nepaisant to, kad ji nebuvo patvirtinta teismo, teisiškai reikšmingas yra susitarimu numatytas galutinis visiško atsiskaitymo terminas, t.y. 2010-08-02, ir sankcija už vėlavimą visiškai atsiskaityti su atleistu darbuotoju galėjo būti taikoma tik nuo šios dienos. Tokia išvada darytina ir vadovaujantis LR DK 141 str. 1 d., numatančia būtent visiško atsiskaitymo terminą. Todėl sankcija už pavėluotą dalinį atsiskaitymą (ne visišką) negali būti tokia pati, kaip už pavėluotą visišką atsiskaitymą. Be to, atsakovas su ieškovu neatsiskaitė dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovas nepateikė Taikos sutarties teismui patvirtinti, vengė atvykti į įmonę pasiimti jo naudai įmonėje deponuotų pinigų, nepateikė raštiško reikalavimo išmokėti jam deponuotus pinigus ar pervesti jam juos į jo sąskaitą, nustatyta tvarka ir terminais savalaikiai nepateikdamas pas jį esančių skaitmeninio tachografo kortelių ir tokiu būdu atimdamas galimybę atsakovui patikrinti dienpinigių dydžio paskaičiavimo teisingumą;

4) LAT yra konstatavęs, kad DK141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra - sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams (LAT 2008-01-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-82/2008). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje dėl pirmųjų dviejų mokėjimų uždelsimo yra kaltas pats ieškovas, šiai dienai visa suma yra sumokėta, Taikos sutartis teismo nebuvo patvirtinta, tačiau, nepaisant to, joje numatytas galutinis atsiskaitymas buvo uždelstas tik 2 dienas, darytina išvada, jog priteista sankcija nėra proporcinga padarytam pažeidimui, todėl turėtų būti panaikinta. Atkreiptinas dėmesys, kad Taikos sutartyje netesybos ar kitokios sankcijos už tai, kad mokėjimai bus atlikti pavėluotai, nenumatytos. Taikos sutarties 6 p. numato, jog įvykdžius Taikos sutartį, šalys įsipareigoja nereikšti viena kitai jokių pretenzijų dėl darbo santykių, nuostolių, palūkanų ar delspinigių, susijusių su darbo sutartimi bei Taikos sutartimi. Šiai dienai šalių sudaryta Taikos sutartis yra įvykdyta, t. y. atsakovas ieškovui yra sumokėjęs visą Taikos sutartyje numatytą 14 000 Lt sumą. Todėl, vadovaujantis Taikos sutarties 6 p. nuostata, nėra pagrindo taikyti sankcijas darbdaviui, t. y. priteisti prašomą vidutinį darbo užmokestį;

5) teismas neturėjo pagrindo už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04 priteisti iš atsakovo 3424,05 Lt sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (UAB „BVN“ pažymos apie I. M. vidutinį darbo užmokestį) matyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1100 Lt. Nustačius, kad uždelsta atsiskaityti buvo už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04, darytina išvada, kad vidutinis darbo užmokestis turėtų būti priteistas už 3 mėnesius (nuo 2010-05-03 iki 2010-08-03) ir 1 darbo dieną (nuo 2010-08-03 iki 2010-08-04). Tokiu būdu, 3 mėn. x 1100 Lt + 51,88 Lt = 3 351,88 Lt. Vadinasi, teismas neteisingai apskaičiavo darbo dienas (nurodė 66) laikotarpyje nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04 (kai turėtų būti 64), todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo 3 424,05 Lt sumą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-07-14 iki 2010-08-02 (13 darbo dienų) atsakovas apskritai nebuvo skolingas ieškovui, todėl teismo išvada, jog buvo uždelsta atsiskaityti už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04, yra visiškai nepagrįsta;

6) 2010-10-19 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir palaikė tik ieškinio reikalavimą dalyje dėl uždelsto atsiskaityti laiko už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki pirmojo mokėjimo dienos (iki 2010-06-23), t. y. viso 1971,44 Lt (buvo paskaičiuotos 38 d. d. x 51,88 Lt). Ši 1 971,44 Lt suma yra užfiksuota ir 2010-10-19 teismo posėdžio protokole (b.l.66) bei tik šio reikalavimo ribose buvo nagrinėjama byla. Todėl teismas sprendime neturėjo teisės viršyti ieškinio reikalavimų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo kvalifikuotai atstovaujamas advokatės ir pats nusprendė dalies reikalavimų atsisakyti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-07-14 iki 2010-08-02 (13 darbo dienų) atsakovas nebuvo skolingas ieškovui. Šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos ieškovui palaikant ieškinį tik dėl uždelsto atsiskaitymo laikotarpiu nuo 2010-05-03 iki 2010-06-23. Tokiu būdu buvo pažeisti rungimosi bei dispozityvumo principai (LR CPK 12 str. ir 13 str.);

7) skundžiamu sprendimu teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies - priteisti ieškovui iš atsakovo 3424,08 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, o likusioje dalyje ieškinį atmesti, nenurodydamas nei kurioje konkrečiai dalyje ieškinys yra atmetamas, nei kodėl taip yra nusprendžiama. Jei dalis ieškinio yra atmetama, atitinkamai turėtų būti taikomos LR CPK 93 str. numatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pasekmės. Tokiu būdu darytina išvada, kad teismo sprendimo dalis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į atsakovo UAB „BVN“ apeliacinį skundą (b.l.82-83) ieškovas I. M. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

1) teismas pagrįstai vertino šalių sudarytą Taikos sutartį, kaip susitarimą dėl ieškovui priklausančių išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, tvarkos nustatymo. Toks šalių susitarimas neprieštaravo LR DK 141 str. 1 d. nuostatoms nustatyti atsiskaitymo tvarką tarpusavio susitarimu. Skundo teiginiai, jog Taikos sutartis turėtų juridinę galią tik tuo atveju, jeigu ji būtų patvirtinta teismo, nepagrįsti. Tuo atveju, jeigu sutartis būtų patvirtinta teismo, ji turėtų teismo sprendimo galią ir būtų vykdoma priverstinai (LR CK 6.985 str.). Kadangi šiuo atveju sutartis nebuvo patvirtinta teismo ir jos priverstinai nebuvo galima vykdyti, ieškovas, atsakovui nevykdant sutarties nuostatų, kreipėsi į teismą dėl išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, priteisimo;

2) atsakovas Taikos sutarties galiojimą aiškina sau nenaudingomis sąlygomis. Teismas pagrįstai nustatė, jog laikant, kad Taikos sutartis nebuvo privaloma šalims, atsakovui pareiga atsiskaityti su ieškovų būtų kilusi nuo jo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2010-04-22. Tuo tarpu pagal Taikos sutarties nuostatas tokia pareiga kilo nuo 2010-05-03, kada pagal sutartį privalėjo būti sumokėta pirma įmoka. Teismui nenustačius LR CK 6.984 str. numatytų atvejų, darančių sutartį negaliojančia, teismas pagrįstai nustatė, kad šalims tokios Taikos sutarties sąlygos buvo privalomos;

Šalies argumentai

3) skundo teiginiai apie tai, kad taikos sutartį teismui pateikė tvirtinti ieškovo atstovė, nėra teisiškai reikšmingi, sprendžiant ginčą dėl darbo užmokesčio priteisimo. Ieškovo atstovė neginčijo, kad pateikė teismui prašymą dėl Taikos sutarties patvirtinimo, taip pat paaiškino, kad teismui atsisakius patvirtinti šią sutartį, ji apie tai pranešė tiek atsakovui, tiek jo atstovui advokato padėjėjui E. Kveragai, dalyvavusiam šalims derintis dėl Taikos sutarties sąlygų. Tiek atsakovo atstovas direktorius N. B., tiek ir advokatas E. Kveraga pažadėjo ieškovo atstovei pateikti pažymą apie ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį ir pakartotinai pasirašyti Taikos sutartį ir prašymą dėl jos patvirtinimo, kad būtų galimybė tokį prašymą teismui teikti pakartotinai, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos to nepadarė. Šių aplinkybių teismo posėdyje atsakovo atstovas nepaneigė ir pripažino, kad ieškovo atstovė su juo buvo susiekusi telefonu, prašydama atsiskaityti su ieškovu. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas naudojimasis savo teise bei vengimas atsiskaityti su ieškovu. Be to, atsakovo atstovas, veikdamas kaip protingas, atidus asmuo bei naudodamasis teisine pagalba, galėjo pats pasidomėti prašymo dėl Taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjimo eiga;

4) skundo teiginiai, jog atsakovas laukė, kol ieškovas atvyks į įmonę atsiimti jam deponuotų pinigų, nepagrįsti. Atsakovui buvo žinoma ieškovo atsiskaitomoji sąskaita, į kurią vėliau buvo pervestos išmokos, susijusios su darbo teisiniais santykiais. Atsakovas neinformavo ir nepranešė ieškovui apie galimybes atvykti į įmonę pasiimti neišmokėto darbo už­mokesčio. Be to, atsakovo atstovas teismo posėdyje pripažino, jog su juo telefonu buvo susisiekusi ieškovo atstovė, prašydama vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl skunde teigdamas, kad jis neva laukė, kol ieškovas atvyks į įmonę atsiimti pinigų, atsakovas prieštarauja logikos dėsniams ir savo paties paaiškinimam teisme;

5) skundo teiginiai, kad sankcija ieškovui turėjo būti taikoma tik nuo 2010-08-02, t.y. dienos, kurią pagal sutartį atsakovas turėjo visiškai atsiskaityti su ieškovu, nepagrįsti, toks aiškinimas prieštarauja LR DK 141 str. 1 d. bei šalių sudarytos sutarties nuostatoms. Atsakovas įsipareigojo pirmą įmoką ieškovui sumokėti ne vėliau kaip iki 2010-05-03, šio įsipareigojimo neįvykdė, t. y. uždelsė atsiskaityti, todėl vidutinis darbo užmokestis ieškovui priteistas pagrįstai. Vadovaujantis LR DK 141 str. 1 d., tokia sankcija darbdaviui už uždelstą atsiskaityti laiką yra taikoma nepaisant to, ar atsiskaityta nebuvo visiškai, ar tik iš dalies, kadangi įstatymas įtvirtina visišką atsiskaitymo su darbuotoju principą. Todėl sistemiškai aiškinant šią teisės normą ir šalių sudarytą sutartį, teismas pagrįstai vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką priteisė nuo 2010-05-03, kai atsakovui kilo pareiga iš dalies atsiskaityti su ieškovu;

6) skundo teiginiai, kad teismo pritaikyta sankcija nebuvo adekvati padarytam pažeidimui, nepagrįsti. Atsakovas uždelsė išmokėti ieškovui 14 000 Lt išmoką, susijusią su darbo teisiniais santykiais, kas prilygsta jo daugiau kaip vienerių metų darbo užmokesčiui, todėl teismo priteista 3424,08 Lt suma atitinka teisingumo ir protingumo principus. Pažymėtina, jog atskaičius mokesčius, ieškovui bus išmokėta ženkliai mažesnė suma už uždelstą atsiskaityti laiką;

7) skundo argumentai, kad atsakovas uždelsė atsiskaityti su ieškovu dvi dienas, nepagrįsti, kadangi pagal sutartį atsakovas buvo įsipareigojęs sumokėti pradinę įmoką 2010-05-03, tačiau įmokėjo tik 2010-06-23, taip pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus. Skundo teiginiai dėl Taikos sutarties 6 punkto aiškinimo taip pat nepagrįsti. 6 punktu šalys susitarė, jog įvykdžius Taikos sutartį, šalys įsipareigoja nereikšti viena kitai jokių pretenzijų dėl darbo santykių, 2007-07-27 Nr. 35 darbo sutarties pagrindu ir kitokių pretenzijų dėl šios sutarties, nuostolių, palūkanų ar delspinigių, susijusių su sutartimi. Atsakovas pažeidė sutarties nuostatas, sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl jo atsakomybė atsirado įstatymo - LR DK 141 str. pagrindu. Vadovaujantis LR CK 1.137 str. 6 d., atsisakymas įgyvendinti civilinę subjektinę teisę nepanaikina šios teisės. Taikos sutarties pasirašymo metu ieškovui nebuvo žinoma, kad atsakovas vengs vykdyti sutartį ir pažeis sutartinius įsipareigojimus. Todėl atsakovui pažeidus sutartį bei ieškovo teises, ieškovas pasinaudojo įstatyme nustatyta teise reikalauti atlyginti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką. Taikos sutarties 6 punktu ieškovas tokios teisės nebuvo atsisakęs;

8) skundo argumentai, kad teismas išėjo iš ieškinio ribų, priteisdamas ieškovui didesnį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, negu prašė ieškovo atstovė, tuo pažeisdamas LR CPK 12 str. ir 13 str. reikalavimus, nepagrįsti, prieštarauja LR CPK 417 str. nuostatoms;

9) skundo argumentai, kad teismo sprendimas dalyje, kuria ieškinys buvo atmestas, yra be motyvų, nepagrįsti. Teismas, ieškovui iš dalies atsisakius nuo ieškinio, turėjo toje dalyje bylą nutraukti. Tai formali klaida, nedaranti įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Bylinėjimosi išlaidos atsakovui neturėjo būti priteistos, kadangi ieškovas atsisakė ieškinio dėl 14 000 Lt priteisimo tik po to, kai atsakovas šį ieškinio reikalavimą patenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas nuo 2007-07-27 iki 2010-04-22 pagal rašytinę darbo sutartį dirbo UAB „BVN“ autovežio vairuotoju-ekspeditoriumi (b.l.6-8). Jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis atleidimo iš darbo metu buvo 1100 lt (b.l. 53). Darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta ieškovui prašant ir šalims dėl atleidimo pagrindo susitarus 2010 04 22 taikos sutartimi pagal LR DK 127 str. 1 d. (b.l.8, 10-11). Iš bylos medžiagos matyti, kad su ieškovu atleidimo dieną nebuvo atsiskaityta, o šalys susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal darbo teisinius santykius atleidimo dienai yra 14 000 lt (b.l. 10, 12). Susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovas įsipareigojo 14 000 lt sumą sumokėti dalimis per keturis kartus, ieškovui pradėti mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais pradedant 2010 05 03 ir galutinai atsiskaityti su ieškovu 2010 08 02 (taikos sutarties 4.1-4.4 p.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas ieškovui 2010 06 23 mokėjimo nurodymu Nr. 1199 pervedė 4000 lt, 2010 07 14 mokėjimo nurodymu Nr. 1222 pervedė 6600 lt, 2010 08 04 mokėjimo nurodymu Nr. 1232 pervedė 3.400 lt sumas į ieškovo asmeninę sąskaitą banke Snoras, viso ieškovui šiais pavedimais buvo sumokėta 14 000 lt suma (b.l.25, 26, 27, 47-49).

2010 06 02 ieškovas I. M. su ieškiniu atsakovui kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą (b.l.3-4) prašė priteisti iš atsakovo UAB „BVN“ 14 000 Lt darbo užmokesčio, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-05-03 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas ieškinį grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovas nevykdo sudaryto rašytinio susitarimo atsiskaityti pagal grafiką su ieškovu, jam priklausančių išmokų nemoka, yra praleidęs du mokėjimo terminus, todėl prašė teismo priteisti visą įsiskolinimo sumą-14 000 lt.

Kauno miesto apylinkės teismas 2010-11-02 sprendimu (b.l.71-72) ieškinį tenkino iš dalies: priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo priteisti 14 000 Lt darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų ir šioje dalyje bylą nutraukė; priteisė ieškovui iš atsakovo 3424,08 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas pripažino, jog laikotarpiu nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04 atsakovas buvo skolingas ieškovui darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokėjimų sumas, kurios buvo didesnės nei ieškovo vieno mėnesio darbo užmokestis. Todėl teismas, vadovaudamasis DK 141 str. 3 d., sprendė, jog ieškovui priteistinas iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04 (visiško atsiskaitymo), kas sudaro 66 darbo dienas. Kadangi ieškovo vienos darbo dienos užmokestis buvo 51,88 Lt, teismas priteisė ieškovui 3424,08 Lt darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Apeliaciniu skundu atsakovas skundžia minėtą teismo sprendimą, esminiai apeliacinio skundo motyvai yra tie, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog šalys turėjo Taikos sutartį besąlygiškai vykdyti, apelianto manymu ši sutartis privalėjo būti pateikta teismui tvirtinti - tokie buvo tikrieji sutarties šalių ketinimai, sutarties esmė ir tikslas, Taikos sutartis yra adresuota Kauno miesto apylinkės teismui. Atsakovas turėtų pilnai atsiskaityti su ieškovu jo atleidimo iš darbo dieną tik tokiu atveju, jei šalių susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka (LR DK 141 str. 1 d.). Apelianto manymu, teismas nepagrįstai taikė LR DK 141str. 3 d. Atsižvelgiant į LR DK 141 str. 1 d. ir 3 d. reglamentavimą, norint taikyti DK 141 str. 3 d., būtina konstatuoti: neatsiskaitymo laiku faktą; faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės. Apeliantas nurodo, kad šiuo atveju darbdavys neprivalėjo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, kadangi darbdavio ir darbuotojo susitarimu buvo nustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Skundžiamu sprendimu atsakovui buvo pritaikyta tokia sankcija, lyg šalių susitarimu būtų buvusi numatyta atsakovo pareiga visiškai atsiskaityti su ieškovu 2010-05-03, o ši prievolė būtų buvusi įvykdyta tik 2010-08-04. Tačiau Taikos sutartyje buvo susitarta dėl atsiskaitymo tvarkos, sumas išmokant dalimis, o galutinis visos sumos sumokėjimas buvo numatytas 2010-08-02. Apelianto manymu šalių sudaryta Taikos sutartis yra įvykdyta, t. y. atsakovas ieškovui yra sumokėjęs visą Taikos sutartyje numatytą 14 000 Lt sumą. Todėl, vadovaujantis Taikos sutarties 6 p. nuostata, nėra pagrindo taikyti sankcijas darbdaviui, t. y. priteisti prašomą vidutinį darbo užmokestį. Teismas neturėjo pagrindo už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04 priteisti iš atsakovo 3424,05 Lt sumą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (UAB „BVN“ pažymos apie I. M. vidutinį darbo užmokestį) matyti, kad ieškovo vidutinis darbo užmokestis buvo 1100 Lt. Nustačius, kad uždelsta atsiskaityti buvo už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04, matyti, kad vidutinis darbo užmokestis turėtų būti priteistas už 3 mėnesius (nuo 2010-05-03 iki 2010-08-03) ir 1 darbo dieną (nuo 2010-08-03 iki 2010-08-04). Tokiu būdu, 3 mėn. x 1100 Lt + 51,88 Lt = 3 351,88 Lt. Vadinasi, teismas neteisingai apskaičiavo darbo dienas (nurodė 66) laikotarpyje nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04 (kai turėtų būti 64), todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovo 3 424,05 Lt sumą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo pavedimai) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-07-14 iki 2010-08-02 (13 darbo dienų) kai atsakovas apskritai nebuvo skolingas ieškovui, todėl teismo išvada, jog buvo uždelsta atsiskaityti už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04, yra visiškai nepagrįsta. Be to, 2010-10-19 teismo posėdžio metu ieškovo atstovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimų ir palaikė tik ieškinio reikalavimą dalyje dėl uždelsto atsiskaityti laiko už laikotarpį nuo 2010-05-03 iki pirmojo mokėjimo dienos (iki 2010-06-23), t. y. prašė priteisti 1971,44 Lt, teismas sprendime neturėjo teisės viršyti ieškinio reikalavimų. Apeliantas be to teigia, kad teismas sprendime nenurodė, nei kurioje konkrečiai dalyje ieškinys yra atmetamas, nei kodėl taip yra nusprendžiama. Tokiu būdu darytina išvada, kad teismo sprendimo dalis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (LR CPK 329 str. 2 d. 4 p.).

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog laikotarpiu nuo 2010-05-03 iki 2010-08-04 atsakovas buvo skolingas ieškovui darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokėjimų sumas, kurios buvo didesnės nei ieškovo vieno mėnesio darbo užmokestis, pagrįstai sprendė, kad priteistinas iš atsakovo vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu Kauno miesto apylinkės teismas neteisingai nustatė atsakomybės ribas, neteisingai paskaičiavo priteistinas sumas, dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas yra keistinas, kadangi byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės (LR CPK 326 str. 1 dalies 3 punktas).

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė taikos sutartį dėl atleidimo iš darbo pagrindo, atsakovo įsiskolinimo ieškovui darbo užmokesčio dydžio ir atsiskaitymo tvarkos nutraukus darbo sutartį (b.l. 10-11). Teisėjų kolegija vertina, kad šis susitarimas įsigaliojo jį pasirašius, toks susitarimas galimas, jis neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia jį sudariusių asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, atitiko šalių valią (LR DK 141 str. 1 d.). Nepagrįsti šalių manymai, kad ši sutartis turėjo būti tvirtinama teismo ar kitu būdu, tokia sutartis turėjo ir galėjo būti vykdoma. Nustatyta, kad šia sutartimi ieškovas buvo atleistas iš darbo, o atsakovas įsipareigojo sumokėti 14 000 lt sumą ieškovui iki 2010 08 02 dienos dalimis-iki 2010 05 03-sumokėti 4000 lt, iki 2010 06 01-sumokėti 3300 lt, iki 2010 07 01 sumokėti 3300 lt, iki 2010 08 02 sumokėti 3400 lt. Ieškovas šalių sudarytą sutartį įvykdė, jis nutraukė darbo sutartį šalių sulygtu pagrindu, tačiau atsakovas pažeidė sutartį, kadangi nesilaikė šalių sutartų atsiskaitymo terminų. Byloje nustatyta, kad atsakovas ieškovui 2010 06 23 mokėjimo nurodymu Nr. 1199 pervedė 4000 lt, 2010 07 14 mokėjimo nurodymu Nr. 1222 pervedė 6600 lt, 2010 08 04 mokėjimo nurodymu Nr. 1232 pervedė 3.400 lt sumas į ieškovo asmeninę sąskaitą banke Snoras, viso ieškovui šiais pavedimais buvo sumokėta 14 000 lt suma (b.l.25, 26, 27, 47-49).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui išmokų sumas susijusias su darbo santykiais laikotarpiu nuo 2010 05 03 iki 2010 07 14 dienos, iki kol 2010 06 23 mokėjimo nurodymu Nr. 1199 sumokėjo 4000 lt ir 2010 07 14 mokėjimo nurodymu Nr. 1222 sumokėjo 6600 lt sumą. Šiuo laikotarpiu su ieškovu tinkamai ir laiku neatsiskaičius pagal sudarytą sutartį, atsakovui kyla prievolė sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (LR DK 141str. 3 dalis). Laikotarpiu nuo 2010 05 03 iki 2010 07 14 buvo 50 darbo dienų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 51, 88 lt (priskaityta suma), todėl ieškovui iš atsakovo už šį laikotarpį yra priteistina 2594 lt suma (LR DK 141 str. 3 dalis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2010 07 14 dienos iki 2010 08 02 dienos nebuvo skolingas, kadangi jis iki 2010 08 02 ieškovui buvo sumokėjęs visą priklausančią sumokėti pagal 2010 04 22 susitarimą šalių sulygtą 10 600 lt sumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas buvo skolingas ieškovui išmokų sumas susijusias su darbo santykiais laikotarpiu nuo 2010 08 02 iki 2010 08 04 dienos, iki kol 2010 08 04 mokėjimo nurodymu Nr. 1232 pervedė 3.400 lt sumą į ieškovo asmeninę sąskaitą banke Snoras (b.l.25, 26, 27, 47-49). Šiuo laikotarpiu su ieškovu tinkamai ir laiku neatsiskaičius pagal sudarytą sutartį, atsakovui kyla prievolė sumokėti ieškovui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką (LR DK 141str. 3 dalis). Laikotarpiu nuo 2010 08 02 iki 2010 08 44 buvo 2 darbo dienos, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vidutinis vienos dienos darbo užmokestis buvo 51, 88 lt (priskaityta suma), todėl ieškovui iš atsakovo už šį laikotarpį yra priteistina 103, 76 lt suma (LR DK 141 str. 3 dalis). Iš viso už uždelstą atsiskaityti laikotarpį ieškovui iš atsakovo priteistina 2697, 76 lt suma.

Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir nurodytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija Kauno miesto apylinkės teismo 2010 11 02 sprendimu priteistą I. M. 3424, 08 lt sumą mažina iki 2697, 76 lt sumos.

Pakeitus priteistą darbo užmokesčio sumą iš atsakovo valstybei teismo sprendimu priteistas žyminis mokestis mažintinas iki 81 Lt (LR CPK 93 str. 1 dalis).

Dalinai patenkinus skundą ir ieškovui priteistą iš atsakovo sumą sumažinus 726, 32 litais, atsakovui iš ieškovo priteistina dalis – 21,77 Lt atsakovo sumokėto žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str. 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 11 02 sprendimu priteistą I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 3424,08 Lt sumą sumažinti iki 2697,76 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt septynių litų ir 76 centų) sumos.

Iš atsakovo UAB „BVN“, įmonės kodas 136037382, valstybei 2010 11 02 teismo sprendimu priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 81 Lt (aštuoniasdešimt vieno lito).

Kitoje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo 2010 11 02 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „BVN“, įmonės kodas 136037382, ir ieškovo I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,77 Lt (dvidešimt vieną litą ir 77 centus) sumokėto žyminio mokesčio dalį už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Arvydas ŽibasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusAlgimantas Kukalis