Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. J. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 6–8) ir patikslintu skundu (t. I, b. l. 101–103) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-322 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“, 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-326 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“ ir 2012 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-327 „Dėl žemės servituto administraciniu aktu nustatymo Lazdijų rajone“ (toliau – ir įsakymai, skundžiami įsakymai).

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamais įsakymais buvo nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti bei aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas jam nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Administracinis žemės servitutas buvo nustatytas viešpataujančio daikto savininko, trečiojo suinteresuoto asmens, LITGRID AB naudai, kurio paskirtis – 400 kV elektros perdavimo oro linijos „Alytaus transformatorių pastotė – Lenkijos Respublikos siena“ statyba ir aptarnavimas. Pareiškėjo žemės sklypai yra suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Tikslūs žemės sklypų matavimai iki šiol neatlikti, todėl nėra aiškus servituto nustatymui reikalingas žemės sklypų dalies plotas. Priimdamas skundžiamuosius įsakymus atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintas Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisykles (toliau – ir Taisyklės). Atsakovas, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, privalėjo spręsti, ar tokiu atveju nereikia paimti žemės sklypų dalies visuomenės poreikiams. Pažeidžiant Žemės įstatymo 23 straipsnio 3 dalies reikalavimus, pareiškėjui nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad LITGRID AB yra užsakovas. Žemės sklypų planai turėjo būti suderinti su tarnaujančio daikto savininku, tačiau į pareiškėją, kaip į žemės sklypų savininką, niekas dėl to nesikreipė. Skundžiamuose įsakymuose nėra duomenų, kada buvo parengtas teritorijų planavimo dokumentas. Nesant prašymo suprojektuoti servitutą teritorinio planavimo dokumentu, ginčo aktais negalėjo būti nustatyti ir servitutai. Skundžiami įsakymai pažeidžia pareiškėjo, kaip žemės savininko, teisę ir garantijas, jog nuosavybė gali būti apribota tik išimtinais atvejais, kai to neišvengiamai reikia kito savininko poreikiams tenkinti ir kai kito savininko poreikių tenkinimo nėra galimybės išspręsti jokiu kitu būdu, kaip tik administracinio servituto nustatymu. Šiuo atveju servituto nustatymo sąlygos buvo įvykdytos netinkamai, t. y. užsakovas netinkamai suprojektavo servitutus tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, o atsakovas tenkino paraišką, neišsiaiškinęs visų sąlygų (kad tokioms infrastruktūroms įrengti reikia pastatyti atitinkamus elektros perdavimo oro linijos statinius – atramas). Atsakovas, remdamasis Žemės įstatymo 23 straipsniu bei Taisyklių normomis, neturėjo teisės įsakymais nustatyti servitutų tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas, nes žemės sklypas buvo suvaržytas servitutu infrastruktūros objektų statybai, o ne komunikacijų tiesimui. Dėl šios priežasties turėjo būti nustatytas statinio servitutas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.122 straipsnis) arba sudarytas užstatymo teisės sandoris (CK 4.160 straipsnis), arba žemė paimta visuomenės reikmėms. Žemės įstatymo 23 straipsnis numato, kad žemės servitutai yra nustatomi CK numatytais pagrindais (įstatymu, sandoriu ar teismo sprendimu), o administraciniai servitutai nustatomi tik Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais (tokių atvejų sąrašas yra išsamus). Statinio servitutai nėra nustatomi administraciniu aktu, o yra nustatomi įstatymu, sandoriu arba teismo sprendimu, išsprendžiant atlyginimo už naudojimąsi servitutu klausimą. Dėl planuojamos 400 kV elektros perdavimo linijos statybos ir aptarnavimo pareiškėjas visiškai netenka galimybės naudotis nuo 225 iki 400 kv. m žemės sklypų plotu. Toks žemės savininko teisių ribojimas yra esminis ir negali būti sprendžiamas žemės servituto nustatymu. Be to, patvirtinus šiuos žemės sklypų servitutus, pareiškėjo žemės sklypų vertė sumažės, žemės mokestį turės mokėti pareiškėjas, nors realiai negalės naudotis savo žeme.