Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimu A. B. pripažintas kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. ir 124² str. 1 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 180 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones, atėmimu 4 mėnesiams. A. B. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. spalio 27 d., 16.06 val., (duomenys neskelbtini) , vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas kelyje, kuriame kiekviena kryptimi yra po vieną eismo juostą, kelio atkarpoje pažymėtoje siaura ištisine linija, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostoje, aplenkė prieš pėsčiųjų perėją sustojusias transporto priemones, kai pirmoji transporto priemonė sustojo praleisti pėsčiųjų, priešpriešinio eismo juostoje priartėjęs prie perėjos, nespėjusią jos praeiti pėsčiąją privertė paspartinti žingsnį, kadangi taip ji vengė artėjančio automobilio užvažiavimo. Išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą ten, kur tai daryti draudžiama, nesustojęs prieš pėsčiųjų perėją, kai kitos transporto priemonės buvo sustojusios ir jas aplenkdamas, perėjoje ėjusios pėsčiosios atžvilgiu sukėlė pavojingą situaciją. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 31, 117, 140.4 punkto reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. ir 124² str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

A. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo fakto nėra, todėl ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimo matyti, kad A. B., vadovaujantis ATPK 33 str., paskirta galutinė subendrinta 180 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, kuri yra artima nustatytos sankcijos vidurkiui nuobauda už sunkiausiojo iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų padarymą, t. y. ATPK 124² str. 1 d.

ATPK 124² str. 1 d. įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo 115 iki 231 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 289 iki 579 Eur.

Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti jam paskirtą specialiosios teisės atėmimą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones, t. y. pritaikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. nuostatas. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio. Pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis, prieš viešąjį interesą. Tokios praktikos laikomasi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-478/2012, Nr. N63-681/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nei Institucija, pripažinusi A. B. kaltu padarius ATPK 124¹ str. 1 d., 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 3 d. ir 124² str. 1 d. numatytus pažeidimus ir paskyrusi ginčijamą nuobaudą, nei pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, nei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinio skundo argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Nors, apeliantas pažymi, kad jis pripažįsta kaltę dėl pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi, o vairuotojo pažymėjimas reikalingas vykdyti darbines pareigas, teisės vairuoti transporto priemones praradimas atsilieptų bendrovės, kuriai jis vadovauja, finansinei veiklai ir nepilnametės dukters išlaikymui, tačiau pažymėtina, kad A. B. padarė grubų administracinį teisės pažeidimą, už kurį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas jam skyrė artimą sankcijos vidurkiui nuobaudą. Skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padarytų pažeidimų pobūdį (vairavo transporto priemonę vienu metu pažeisdamas kelis KET reikalavimus ir tuo sukeldamas pavojingą situaciją perėja ėjusios pėsčiosios atžvilgiu), į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda, taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pastebėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog A. B. pirminiame savo paaiškinime nurodė, kad neatsimena pažeidimo padarymo (administracinio teisės pažeidimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 7), o tai, jog ko gero jis vairavo automobilį, pripažino tik vėliau, pamatęs medžiagą, kurioje užfiksuotas pažeidimas (b. l. 17), todėl tiek Institucija, skirdama nuobaudą, tiek Jonavos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas apelianto skundą dėl šio sprendimo, pagrįstai neatsižvelgė į atsakomybę švelninančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi.

Sprendžiant dėl nuobaudos paskyrimo taip pat vertintinos ir kitos pažeidėją charakterizuojančios aplinkybės – ankstesnis pažeidėjo drausmingumas vairuojant automobilį, padaryti pažeidimai bei jų pobūdis. Pažymėtina, kad iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (administracinio teisės pažeidimo byla ROIK: (duomenys neskelbtini), b. l. 10-15) matyti ne tik tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje yra ne kartą baustas už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir, kad jam taikytos švelniausios nuobaudos (įspėjimas ir baudos) numatytos ATPK. Vertinant taikytų administracinių nuobaudų poveikį pažeidėjo elgesiui, pripažintina, kad tai neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nepadarė ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Paminėtų aplinkybių kontekste skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apelianto tvirtinimu, jog jis nuoširdžiai gailisi, o jam paskirta nuobauda yra per griežta. Kaip jau buvo minėta administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jau buvo baustas bauda, tačiau tai neatgrasė jo nuo nusižengimų darymo ateityje. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, pritartina Jonavos rajono apylinkės teismui, kad byloje nėra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga ir neatitiktų ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Kiti apeliacinio skundo teiginiai apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, teisės vairuoti transporto priemones praradimas apsunkins jo vadovaujamos bendrovės veiklą, taip pat dukros išlaikymą, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis, turinčiomis lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad apeliantas, teikdamas skundus su prašymu neskirti specialiosios teisės atėmimo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad be teisės vairuoti transporto priemones jis neteks darbo ar negalės vykdyti darbinės veiklos, nesusijusios su transporto priemonės vairavimu, taip pat, kad dėl to nukentės įmonės veikla ar dukros išlaikymas. Be to, šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog tam tikros administracinės nuobaudos taikymas gali pakenkti jo, jam artimų žmonių ar jo vadovaujamos bendrovės interesams, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti tokios administracinės nuobaudos taikymą. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, patiria darbinių ir buitinių nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobauda yra per griežta. Pabrėžtina, kad darydamas administracinį teisės pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimą, padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus patrulių būrio vado 2015 m. gruodžio 1 d. nutarimą. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatytą nuobaudą nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.