Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl A. S. pripažinimo ribotai veiksniu ir neveiksniu tam tikrose srityse pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys A. S. ir VšĮ Kapčiamiesio globos namai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas, teismo posėdžio metu patikslinęs reikalavimą, prašo:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad A. S. dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių santykių srityse ir savitvarkos įgūdžių bei sveikatos priežiūros asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose jam reikalinga pagalba, todėl šiose srityse jis pripažintinas ribotai veiksniu. Tačiau atsižvelgiant į jo sveikatos būklę ir darbingumą nėra būtinybės apriboti jo veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus ir darbo teisinių santykių srityse, nes jos nėra aktualios A. S..

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir argumentais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 2.10 straipsnio 1 dalis ir 2.11 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti ar iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu toje srityje. Vertinant asmens sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, teismų praktikoje yra svarbūs abu veiksnumo vertinimo kriterijai – tiek medicininis, tiek teisinis, kurie turi būti taikomi kartu. Tai reiškia, kad vien tik medicininis kriterijus nėra pakankamas veiksnumui riboti, o būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad A. S. adekvačiai nesuvokia ir negali įvertinti visų savo veiksmų prasmės, vienas negali patenkinti jam aktualių savo poreikių be kito asmens pagalbos. Iš Lietuvos TSR socialinio aprūpinimo pažymos Nr. 080386 matyti, kad A. S. 1989 m. neterminuotai nustatytas nedarbingumas dėl silpnaprotystės (b. l. 9). Medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad jai diagnozuota liga F 70.0 – lengvas protinis atsilikimas nuo vaikystės, nurodoma, kad pagal savo psichinę būseną jis gali būti pripažintas neveiksniu turtiniuose santykiuose, iš dalies veiksniu - neturtiniuose santykiuose (b. l. 11). Lazdijų socialinių paslaugų centro 2018 m. lapkričio 12 d. išvadoje Nr. SPCVI-46 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus“ nurodyta, kad A. S. geba priimti kasdienius sprendimus naudodamasis pagalba turtinių santykių srityje - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais, ir asmeninių neturtinių santykių srityje - savitvarkos įgūdžiai, o kitose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų, nes jis žino savo gimimo datą, aplinkoje ir laike orientuojasi, tačiau sunkiai, nežino pinigų nominalų, nesuvokia mokesčių reikšmės, nemoka skaityti, skaičiuoti, rašyti, nesugeba savarankiškai suprasti sutarčių informacijos, priimti sprendimo, savarankiškai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, asmenine higiena rūpinasi minimaliai, nenoriai, reikalingas paraginimas, maisto ruošos įgūdžiai minimalūs, savo sveikatos būklės nesuvokia, vaistų savarankiškai, pagal gydytojų nurodymus, vartoti nesugeba (b. l. 12-20). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad A. S. konstatuojamas įgimtas intelekto deficitas - lengvas protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus (F 70.0), kuris egzistuoja nuolat, ir dėl jo A. S. iš dalies negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių santykių srityse ir

savitvarkos įgūdžių bei sveikatos priežiūros asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau gali suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti šeimos santykių ir politinių teisių įgyvendinimo srityje (b. l. 68-74). Ekspertizės akte nurodama, kad bendrieji A. S. intelektiniai gebėjimai yra labai žemi, išryškėję pažintinių procesų ypatumai (dėmesio, atminties funkcijų nepilnavertiškumas), silpni mintinio skaičiavimo įgūdžiai, konkretus mąstymas, silpnas socialinių veiksmų eigos ir pasekmių suvokimas, silpnas socialinis nuovokumas bei supratingumas gali riboti tiriamojo galimybes savarankiškai priimti sprendimus bei juos realizuoti. Tačiau ekspertizės akte taip pat nurodoma, kad A. S. turi pakankamai gebėjimų pasirūpinti savimi iš dalies savarankiškai, naudodamasis pagalba, ne tik socialinio tyrimo išvadoje nurodytose smulkių buitinių sandorių ir savitvarkos įgūdžių srityse, bet ir kitose srityse, kad nepaisant to, kad jam nustatytas psichomotorinis sulėtėjimas, silpnaprotystės sindromas - skurdūs akademiniai įgūdžiai, ribota kritika savo socialinės, finansinės, sveikatos situacijos atžvilgiu, tačiau konstatuojamas gebėjimas pasirūpinti savimi gaunant reikiamą pagalbą.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti daugumoje pareiškėjo pareiškime nurodytų sričių, o jo veiksnumo neapribojus tam tikrose srityse jo interesams kils grėsmė, nes pilnai nesuvokdamas jį supančios aplinkos, reiškinių, teisinių bendro gyvenimo taisyklių, jis gali priimti sau nenaudingus sprendimus visose turtinių santykių srityse, gali atlikti tiek sau, tiek aplinkiniams nenaudingus ir net pavojingus veiksmus arba neveikti tada, kai būtina imtis tam tikrų veiksmų tam tikrose asmeninių neturtinių santykių srityse. Tačiau sprendžiant veiksnumo apribojimo mąstą pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais buvo siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės, nes taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Pareiškėjas atsisakė pareiškime nurodyto reikalavimo apriboti A. S. veiksnumą šeimos ir politinių santykių srityse, todėl atsižvelgiant ir į 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktas rekomendacijas Lietuvai, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ir būtinybės riboti A. S. veiksnumą asmeninėse neturtinėse šeimos ir politinių santykių srityse.

Teismas konstatuoja, kad taip pat nėra prasmės riboti A. S. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik panorėjus ir vien tik savo asmeniniu sprendimu. Tai reiškia, kad nėra jokios grėsmės, kad šioje srityje A. S. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas, nes globėju jis negalėtų tapti vien tik dėl savo noro ar pastangų. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad A. S. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtinta sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui. Taigi, nesant teisinio veiksnumo vertinimo kriterijaus, kuris apibrėžia galimą žalą asmens interesams, jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas, vien tik medicininis kriterijus - jo turimas psichikos sutrikimas - nėra pakankamas veiksnumui riboti. Šiuo atveju medicininis kriterijus pats savaime ir izoliuoja galimybę kada nors paskirti A. S. kieno nors globėju (rūpintoju).

Įvertinus tai, kad A. S. jau yra beveik pensinio amžiaus, niekada nėra dirbęs ir jam yra nustatytas nedarbingumas dėl silpnaprotystės, bei diagnozuotas įgimtas intelekto deficitas - lengvas protinis atsilikimas (F 70.0), teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje tokiame amžiuje ir tokios sveikatos būklės taip pat nėra aktualus, nes dirbti jis negali dėl riboto darbingumo ir psichikos sutrikimo pobūdžio. Todėl pripažinti jį neveiksniu šioje srityje, kuri jam nėra aktuali, ir kurioje jam nekyla pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra būtinybės. Be to, darbo rinkoje darbuotojo sugebėjimus įvertina darbdavys, todėl A. S. negalėtų įsidarbinti vien tik savo valia ir nėra būtina jį saugoti nuo galimų darbo santykių. Tuo tarpu jeigu atsirastų darbdavys, kuris tinkamomis ir pritaikytomis sąlygomis sutiktų įdarbinti ir psichikos sutrikimą turintį asmenį, teismas pripažįsta, kad riboti teisę į darbą vien tik medicininio kriterijaus pagrindu taip pat nebūtų teisinga.

Tuo tarpu visose turtinių santykių srityse ir savitvarkos įgūdžių bei sveikatos priežiūros asmeninių neturtinių santykių srityse A. S. pripažintinas ribotai veiksniu, nes tik iš dalies suvokdamas savo veiksmų reikšmę šiose srityse jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, nes be pagalbos gali priimti neadekvačius sprendimus. Dėl savo psichikos sutrikimo jis nesugeba racionaliai ir saugiai disponuoti pinigais, nesuvokia, kad turimas santaupas senąja valiuta būtina iškeisti į naująją, nesuvokia perkamosios atitinkamos pinigų sumos galios, nes nemoka skaičiuoti, negali suvokti sandorių teisinių reikalavimų ir apribojimų, nesuprastų finansinių įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių. Todėl A. S. negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose savarankiškai, be kito asmens pagalbos ir priežiūros, kuri užtikrintų jo interesų apsaugą nuo neadekvačių sprendimų priėmimo. Atitinkamai ir tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis ir sveikatos priežiūros sritis ji negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes jo suvokimas apie poreikį rūpintis savo sveikata, higiena ir gyvenamąja aplinka yra per menkas ir kelia pavojų jo paties saugumui ir sveikam gyvenimui. Todėl šiose srityse, kurios yra aktualios kasdieniniame gyvenime, A. S. pripažintinas ribotai veiksniu, kad jo interesus užtikrintų ir teises įgyvendinti padėtų rūpintojas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Pripažinti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį VšĮ Kapčiamiesčio globos namuose, Vytauto g. 11, Kapčiamiestis, Lazdijų r. sav., ribotai veiksniu šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- asmeninių neturtinių santykių srityse: ) savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Likusią dalį reikalavimų atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.