Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Baudžiamosios bylos Nr. 1-931-1150/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15381-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8. (S)

2023 m. rugsėjo 26 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbanti slaugytojos padėjėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį (transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. P. kaltinama tuo, kad ji neblaivi vairavo transporto priemonę, o būtent: 2023 m. balandžio 28 d. apie 21.00 val. Elektrėnų sav., krašto kelyje Nr. 107, ties (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, Vievio kryptimi vairavo motorinę transporto priemonę – jai priklausantį 860 Eur vertės automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,12 promilių etilo alkoholio koncentracija)

Motyvuojamoji dalis

2. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai. Patvirtino, kad kaltinamajame akte nurodytu metu, vietoje bei aplinkybėmis būdama neblaivi vairavo transporto priemonę. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamoji.

4. Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:

4.1. Liudytojas G. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis 2023 m. balandžio 28 d. apie 20.45 val. stovint prie kelio „Trakai – Vievis“, pastebėjo, kad link jo nuo Trakų miesto pusės atvažiuoja automobilis „Renault Laguna“, baltos spalvos. Minėtas automobilis sustojo prie liudytojo pasiteirauti kaip galima nuvažiuoti į Kauno miestą. Po kurio laiko liudytojas važiuodamas į Vievio miestą, ties Keliakiemio kaimu, pastebėjo tą patį „Renault“ automobilį. Automobilis iš lėto judėjo, vingiavo po kelią, todėl supratęs, kad automobilio vairuotoja gali būti neblaivi, paskambino pagalbos telefonu 112 ir sekė minėtą automobilį. Šiek tiek pavažiavęs, automobilis sustojo Zabakos kaimo autobusų sustojimo stotelėje, tačiau šiek tiek pastovėjęs pradėjo važiuoti toliau link Vievio miesto. Sekantį kartą, automobilis sustojo (duomenys neskelbtini) kaime esančioje autobusų sustojimo stotelėje. Išlipus iš automobilio ir nuėjus prie moters pamatė, kad vairuotoja yra akivaizdžiai neblaivi. Moteris jam pasakė, kad prieš išvažiuodama šiek tiek vartojo alkoholį, o šiuo metu važiuoja į Raseinius, matėsi, kad moteris nelabai orientuojasi aplinkoje (1 t., b. l. 32–35).

4.2. Liudytoja Sandra Rakickaja ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. balandžio 28 d. 21.03 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas važiuoja paskui automobilį, kurio vairuotojas gali būti neblaivus. Vykstant į iškvietimą, budėtojas informavo, kad įtartinai manevravusio automobilio vairuotoja sustojo aikštelėje ir pranešėjas su ja bendrauja. Atvykus į įvykio vietą, Vievio sen., kelyje „Trakai – Vievis“, už (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje buvo pastebėti du automobiliai. Ant suoliuko sėdėjo moteris, prie jos stovėjo pranešėjas. Kaltinamajai buvo patikrintas neblaivumas alkotesteriu du kartus, abu kartus ji įpūtė daugiau nei 2 promiles (1 t., b. l. 38–41).

4.3. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – baltos spalvos automobilis „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini), Vievio sen., Elektrėnų sav., krašto kelio Nr. 107 (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 10–19).

4.4. Iš neblaivumo nustatymo akto bei iš alkoholio kiekio matuoklio rezultatų teismas nustatė, kad kaltinamajai įvykio metu nustatytas šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad kaltinamoji eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkus ir atsimerkus), negali. Kaltinamajai pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,38 promilių girtumas, antru – 2,12 promilės (1 t., b. l. 22–23, 26–29).

4.5. Iš kitų objektų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas – vaizdo įrašas darytas įvykio metu. Vaizdo įraše užfiksuotas policijos pareigūnų bei kaltinamosios bendravimas ir blaivumo patikrinimas alkotesteriu (1 t. b. l. 50–60).

4.6. Iš VšĮ „Emprekis“ ir VĮ „Regitra“ duomenų teismas nustatė, kad kaltinamajai priklausančio automobilio „Renault Megane“, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 860 Eur (1 t., b. l. 102–105).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad N. P. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Tai, kad kaltinamoji būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę, patvirtina ir byloje esantys alkoholio kiekio matuoklio rezultatai, iš kurių teismas nustatė, jog įvykio metu kaltinamajai buvo nustatytas 2,12 promilių neblaivumas; neblaivumo nustatymo akto duomenys, iš kurių matyti, jog kaltinamajai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duoti parodymai bei apžiūros protokolo duomenys.

7. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinamosios pagrįstumu, kadangi kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad sutinka su alkotesterio parodymais, be to, jos neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamoji, žinodama, kad KET draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviai, turėdama ir galėdama suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą ignoravo, vairavo transporto priemonę, būdama stipriai apgirtusi ir norėjo taip elgtis. Nors vairuoti transporto priemonę nebuvo jokios būtinybės, kaltinamoji sąmoningai vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi.

8. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamosios veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai. Tad teismas sprendžia, kad kaltinamajai inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

9. Pripažinus kaltinamąją N. P. kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas. Tačiau, esant prašymui kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

10. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

11. Byloje pateiktas prašymas atleisti kaltinamąją N. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos Ž. M. laidavimą.

12. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pavyzdžiui, paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės ir tai yra viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

13. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų.

14. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).

15. Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021; 2019 m. birželio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019).

16. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų N. P. baudžiamojoje byloje:

16.1. Nustatyta, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už šiame straipsnyje numatytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Minėtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tai lemia, kad nagrinėjamu atveju yra tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas, asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą.

16.2. Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, laiduotojo charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar laiduotojas nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:

16.2.1. Laiduotoja Ž. M. yra kaltinamosios dukra. Tokia aplinkybė reiškia, kad laiduotoja yra vienas iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais) įvardintų asmenų, galinčių būti laiduotojais.

16.2.2. Laiduotoja Ž. M. dirba, neteista, administracine tvarka nebausta.

16.2.3. Teisiamojo posėdžio metu Ž. M. nurodė, kad rūpinasi mama. Pas mamą atvažiuoja dažnai – 3-4 kartus per savaitę. Pati laiduotoja alkoholio nevartoja, todėl mano, kad yra geras pavyzdys mamai, tad neabejotinai ji kaltinamajai darys teigiamą įtaką. Teismas neturi duomenų, kurie keltų abejones dėl Ž. M. paaiškinimų.

16.2.4. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamosios laiduotoja, sprendžia, kad Ž. M. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, laiduotoją ir kaltinamąją siejantis ryšis, bendravimas neabejotinai darys kaltinamajai teigiamą įtaką. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja kritiškai vertino kaltinamosios padarytą veiką, išreiškė nusivylimą kaltinamąja, tačiau aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjos ir prokuroro užduotus klausimus.

16.3. Nustatyta, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (1 t., b. l. 146–147).

16.4. Kaltinamoji visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padariusi nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020). Teismas pastebi, kad kaltinamosios parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio, buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamoji dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji teismui paliko dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygota jai gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamoji neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Tad visos aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta.

16.5. Kaltinamoji nusikaltimo padarymo metu materialinės žalos nepadarė, civilinis ieškinys byloje nepateiktas, proceso išlaidų dėl transporto priemonės nutempimo, nėra, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali.

16.6. Galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, matyti, kad vertinant šią sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021). Kaltinamoji neteista (1 t., b. l. 146–147). Penkerių metų laikotarpyje kaltinamoji administracine tvarka bausta 3 kartus, nuobaudos sumokėtos (1 t., b. l. 148–150). Duomenų, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąją, nėra. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamosios parodymų, sprendžia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta spontaniškai ir neapgalvojus galimų pasekmių. Nėra duomenų, kurie indikuotų, kad kaltinamoji ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai – kaltinamosios motyvacija, surinkti rašytiniai duomenys, rodo, kad kaltinamoji neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų), į nusikaltimų darymą nėra linkęs.

17. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios šios bylos kontekste darytų negalimą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo vertinimu, Ž. M. asmenybė, taip pat kaltinamosios motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Ž. M. laidavimą.

18. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji kritiškai vertino savo veiksmus ir suprato veikos pavojingumą, be to, charakterizuojama teigiamai, laiduotojos gaunamos pajamos nedidelės, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas, nereikalaujant užstato. Šiuo atveju, vertintina, kad reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamosios motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs.

19. Baudžiamasis įstatymas numato, kad laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – 2 metai. Prokuroras prašo skirti 2 metų laidavimo terminą. Teismas sprendžia, kad laidavimo tikslai bus pasiekti, taikant prokuroro siūlomą terminą – 2 metus. Kaltinamosios nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamoji neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

20. Visgi, net ir atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Prokurorui siūlant kaltinamajai taikyti baudžiamojo poveikio priemones, teismas dėl to pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

21. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui, siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis).

22. Prokuroras siūlo kaltinamajai skirti tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždrausti naudotis specialia teise, t. y. uždrausti naudotis visų rūšių transporto priemonėmis 2 metus; 2) konfiskuoti transporto priemonę „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 3) paskirti 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

23. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo 1 iki 5 metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

24. Teismas pažymi, jog nepaisant to, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamoji pripažino, ji padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai (kaltinamajai) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačios kaltinamosios sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamajai buvo nustatytas 2,12 promilės neblaivumas.

25. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į prieš tai esančias aplinkybes, į tai, jog kaltinamoji savo kaltės neginčijo nuo pradžių, teisiama pirmą kartą, kaltinamajai specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – skiriamas 2 metų terminui, t. y. mažesniam laikui nei numatytas sankcijoje vidurkis. Pradžios terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 28 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

26. Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad toks terminas yra proporcingas ir adekvatus padarytai nusikalstamai veikai ir kaltinamosios asmenybei.

27. Prokuroras kaltinamajai taip pat siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti transporto priemonę „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

28. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

29. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas. Transporto priemonė yra tyčinės automobilio vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021).

30. Taigi automobilis „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris VĮ „Regitra“ duomenimis priklauso kaltinamajai, pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Įvertinęs šią aplinkybę, nusikalstamos veikos pavojingumą bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone.

31. Be aukščiau aptartų baudžiamojo poveikio priemonių prokuroras taip pat prašo paskirti kaltinamajai 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

32. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL, <...> įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. <...>. <...>, kartu nustato, jog šios įmokos sumokėjimo terminas negali būti ilgesnis negu treji metai (BK 71 straipsnio 1 ir 3 dalys).

33. Pasisakydamas galimybės skirti kaltinamajai įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas pažymi, jog viena iš šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirčių yra identifikuojama materialinė pagalba nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų asmenims. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nukentėjusių nėra. Teismas vertina ir tai, kad teismų praktikoje vyrauja tendencija, jog baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje paprastai taikoma tuomet, kai neskiriamos kitos baudžiamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui, netaikomas teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimas arba netaikoma turto konfiskacija (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-67-942/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-1073/2019; kt.). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad prokuratūros pozicija dėl nagrinėjamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo šioje byloje yra labiau išimtinė, nerodanti bendros tendencijos.

34. Tad teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamajai jau ir taip paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, nenustatyta kokių nors kaltinamąją neigimai charakterizuojančių aplinkybių, taip pat – į baudžiamojo poveikio priemonių tikslus bei paskirtį, sprendžia, jog baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 71 straipsnyje, aptariamu atveju būtų perteklinė. Teismo įsitikinimu, paskyrus kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą – faktiškai kaltinamoji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, būtų nubausta pinigine bausme. Baudžiamojo poveikio priemonės orientuotos labiau į nusikalstamų veikų prevenciją bei užkardymą, o ne asmens nubaudimą. Nagrinėjamos situacijos kontekste teismas neįžvelgia kokių nors ypatingų aplinkybių, dėl kurių būtų būtina svarstyti ir trečią baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnyje.

35. Kaltinamajai skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 74–77), specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymas (1 t., b. l. 78–81), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (1 t., b. l. 137–142) – paliekamos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinamos.

36. Kaltinamajai Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti N. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2023 m. balandžio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – N. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Renault Megane“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

N. P. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

N. P. paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2023 m. gegužės 2 d. nutarimu N. P. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Išaiškinti atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą N. P. ir laiduotojai Ž. M., kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.