Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1019-408/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
1-1019-408/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52048-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kalkauskas
Nukentėjusysis
G. A.
Kaltinamasis
J. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1019-408/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52048-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1; 2.3.4.3; 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 2.1.16.1.9; 2.1.8 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nukentėjusiam G. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Jiezne, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, 2018-10-22 jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A. 2019-12-08, apie 15.45 val., savo gyvenamojoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilių girtumas), tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, buitinio konflikto metu, kitaip smurtaudamas prieš šeimos narį – nukentėjusį sūnų G. A., t. y. grasinamai modamas dešinėje rankoje laikomu buitinės paskirties (virtuviniu) peiliu į nukentėjusį G. A., o jam prisidengus veidą kaire ranka, rankoje laikomu peiliu įpjovė nukentėjusiam į kairės rankos nykštį, tokiu savo veiksmu, vienu trauminiu poveikiu, nežymiai sužalojo šeimos narį (sūnų) G. A., padarydamas jam pjautinę žaizdą kairės plaštakos nykštyje, tai teismo medicinos ekspertų įvertina nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis J. A. kaltu prisipažino ir pareiškė, kad nelabai atsimena įvykio aplinkybių. Laiko ir datos neatsimena, bet galėjo viskas taip būti. Tą dieną buvo neblaivus, gėręs brendžio ir alaus. Sūnus gyvena kartu su juo. Teigė, kad šeimos narių parodymais galima tikėti, viskas buvo kaip jie sako. Sūnus uždirba daugiau nei jis su žmona, tačiau neprisideda prie buities išlaidų, todėl ir vyksta konfliktai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė visiškai įrodyta įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjęs G. A. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu. Gyvena kartu su savo tėvais V. A. ir J. A., dviejų kambarių bute. Jis turi savo atskirą kambarį. Dirba, o jo abu tėvai yra pensininkai. Jis gyvena su tėvais dėl to, kad tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, o išgėręs dažnai būna agresyvus ir kabinėjasi prie mamos. Kabinėjimasis pasireiškia visokiais žodžiais, tėvas įžeidinėja mamą, vadindamas ją necenzūriniais žodžiais. Be to, kabinėjimasis pasireiškia ir fiziškai, t. y. tėvas stumdo mamą. Nemuša, kadangi bijo, kad neliktų sužalojimų, nes žino, kad mama kreipsis į policiją. Alkoholį tėvas vartoja kiekvieną dieną. Būna, kad negeria kokią savaitę, o po to vėl geria. Kiek mato, jis geria alų ir brendį. Tėvas išgėręs būna agresyvus, problemiškas. 2018 m. spalio mėn., tikslesnės datos neprisimena, tėvas smurtavo prieš mamą. Tuomet ji kreipėsi į policiją, tačiau, kiek jis žino, mama davė tėvui šansą pasitaisyti ir jie susitaikė. Tarp jo ir tėvo žodiniai konfliktai dažniausiai kyla tuomet, kai tėvas būna išgėręs. Konfliktai kyla dėl netvarkos, nes išgėręs tėvas namuose daro netvarką. 2019-12-08, apie 15 val. tėvas grįžo namo išgėręs. Tuo metu jis žiūrėjo televizorių salone, kuriame miega tėvai. Mamos tuo metu nebuvo. Vėliau grįžo mama ir pamačiusi tėvą, iš karto suprato, kad jis yra išgėręs, ji susinervino, nes žinojo, kad tėvas vėl darys betvarkę namuose. Jis ramino mamą, sakė jai nesinervinti. Mamai būnant koridoriuje, jis stovėjo tarpduryje tarp salono ir koridoriaus. Tuo metu pamatė, kad tėvas, sujudėjo, sėdėdamas ant sofos. Būtent tada jis pamatė, kad po pagalvėle, kuri buvo prie kairės tėvo pusės, yra padėtas virtuvinis peilis. Atsivertus pagalvei, tėvas dešine ranka paėmė peilį. Pamatęs peilį, jis paklausė tėvo „ar tu su peiliu čia mane pulsi?“. Tuo metu jis stovėjo maždaug pusantro žingsnio atstumu nuo tėvo. Kai žengė žingsnį link tėvo, nes su juo kalbėjo ir norėjo arčiau prie jo prieiti, tėvas tuo metu sėdėjo, dėl to tas peilis baimės jam nesukėlė, nebijojo, kad tėvas gali jam ką nors blogo padaryti. Tačiau jam žengus žingsnį, tėvas staigiai atsistojo ir, būdamas maždaug 1 m. atstumu nuo jo, laikydamas peilį dešinėje rankoje, vieną kartą su juo užsimojo. Į kur užsimojo ir, kaip užsimojo, pasakyti negali, nes viskas įvyko labai staigiai. Bet, tuo metu, kai jis dengėsi rankomis veidą, tėvas su tuo peiliu įpjovė jam į kairės rankos nykštį, o tiksliau į nykščio pagalvėlę. Pradėjo bėgti kraujas, jam skaudėjo. Pajutęs, kad jam įpjovė, iš išgąsčio šiek tiek atsitraukė ir vis dar dešinėje rankoje laikomą televizoriaus pultelį metė į tėvą, bijodamas, kad tėvas gali dar durti jam peiliu. Pataikė tėvui į kaktą kairėje pusėje. Peilį tėvas vis dar laikė rankoje. Pultelis nuo jo kaktos atšoko. Tėvas susiraukė. Matėsi, kad jam skaudėjo, be to iš kaktos jam pradėjo bėgti kraujas. Mama tuo metu stovėjo koridoriuje, bet ji viską matė, nes viskas įvyko šalia jos. Nei jis, nei mama prie tėvo nėjo, abu jie stovėjo koridoriuje. Tėvas ranka pačiupinėjo kaktą ir pamatė, kad bėga kraujas, tačiau kraujavimo stabdyti neketino, nieko jiems nesakė. Tada tėvas pradėjo ieškoti savo mobiliojo ryšio telefono. Ir tik tuo metu numetė peilį, kuris užkrito už sofos krašto, arčiau durų į koridorių. Suprato, kad tėvas skambins į policiją, nes žino savo tėvą ir jo būdą. Tėvas nori jam pakenkti, kadangi jam nepatinka, kad jis gyvena kartu su jais ir užstojo mamą. Jeigu jis kartu su tėvais negyventų, tėvas galėtų namuose daryti savo tvarką ir aiškinti mamai, kuri jo bijo, nes žino, kad tėvas gali prieš ją smurtauti. Taigi, tuo metu, kai tėvas ieškojo savo telefono, jis buvo susikoncentravęs į telefono paiešką. Tuo metu jis nuėjo į svetainę ir iš už sofos ištraukė peilį, kurį nunešė į virtuvę ir padėjo prie kriauklės. Mama tuo metu vis dar stovėjo koridoriuje. Tėvas radęs savo telefoną kelnių kišenėje, paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Tiek jis, tiek mama girdėjo, kaip tėvas kalbėjo su dispečere. Jis sakė, kad nori policijos pagalbos, nes, neva, jis buvo sumuštas, sakė, kad jam iš kaktos bėga kraujas. Viso pokalbio metu jis su mama stovėjo koridoriuje ir viską klausė. Baigęs pokalbį su dispečere, tėvas atsisėdo ant sofos ir laukė pareigūnų. Jam pačiam tuo metu buvo šokas, kadangi tėvas užsimojo į jį su peiliu, todėl vaikščiojo iš vieno galo į kitą. Ką tuo metu veikė mama, negali pasakyti. Maždaug už 5 min. atvyko pareigūnai. Pareigūnus į vidų įleido jis, mama taip pat stovėjo koridoriuje. Su pareigūnais atvyko ir medikai. Tėvas tuo metu sėdėjo svetainėje. Medikai ir vienas pareigūnas nuėjo pas tėvą, o jis su kitu pareigūnu nuėjo į savo kambarį ir papasakojo jam visą situaciją taip, kaip papasakojo šioje apklausoje. Taip pat jis pareigūnui atnešė peilį ir pultelį. Pokalbio su pareigūnu metu pas juos atėjo medikė, kuri prašė parodyti savo pirštą, jis sakė, kad nieko jam nenutiko, piršta buvo užspaudęs, kraujas jau nebėgo, todėl sakė, kad jo apžiūrėti nėra tikslo. Po to, kai papasakojo visą situaciją, tėvą medikai išvežė į Klinikas. Jį pareigūnai išsivežė iš namų. Jis pagalvojo, kad važiuoja rašyti pareiškimo, nes pareigūnai jam nesakė, kad jį sulaiko. Tačiau, nuvykus į policijos patalpas, jį uždarė į areštinę. Kodėl uždarė, jis nesuprato, kadangi jis nuo tėvo pulteliu tik gynėsi. Policijos jis nekvietė, nes girdėjo, kad tėvas kviečia policiją ir galvojo atvykus pareigūnams, jis papasakos situaciją, dėl to neskambino antrą kartą kviesti pareigūnus. Jis tėvui turi pretenzijų dėl fizinio skausmo sukėlimo. Nemano, kad tėvas galėtų jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, nebijo tėvo. Civilinio ieškinio jis nereiškia, kadangi jam pinigų iš tėvo nereikia (b. l. 30 - 33).

Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena su sūnumi G. A. ir vyru J. A. dviejų kambarių bute, prie apklausą nurodytu adresu. Butas nuosavybės teise priklauso jai ir jos sutuoktiniui. Vienas kambarys skirtas sūnui G., o svetainėje gyvena ji su J. Turi dar vieną sūnų, tačiau jis gyvena atskirai nuo jų. Su J. susituokę apie 43 metus, sutaria prastai, kadangi J. piktnaudžiauja alkoholiu, o išgėręs tampa agresyvus. Jo agresyvumas pasireiškia tuo, kad jis žodžiu kabinėjasi, įžeidinėja, tyčia sukuičia namus, nes žino, kad tai ją erzina. J. geria kiekvieną dieną. Namuose geria alų, tačiau dažniausiai alkoholį vartoja kažkur kitur ir į namus grįžta išgėręs. Sūnus G. kartu su jais gyvena apie 2 metus laiko. Po skyrybų su žmona, jie priėmė jį gyventi kartu su jais. G. manė kartu su jais gyventi iki tol, kol susiras nuomojamą butą, tačiau pagyvenęs kartu ir pamatęs, kad tėvas dažnai vartoja alkoholį, po ko prie jos kabinėjasi ir namuose nėra ramybės, nusprendė ir toliau gyventi kartu su jais gyvena, kad apsaugotų ją nuo J. ir, kad J. jai ko nors nepadarytų. J. prisibijo G., jam būnant namuose, prie jos nesikabinėja, jos neįžeidinėja. Jeigu G. namuose nebūna, J. ją keikia, bando ją išprovokuoti (pvz., specialiai namuose daro netvarką, šlapinasi ne į klozetą, o šalia jo). J. žino, kad ji mėgsta tvarką, todėl specialiai taip daro, kad ją suerzintų. Kai ji J. pasako susitvarkyti tai, ką yra padaręs, J. jai atsako, kad tai jos darbas. G. su J. beveik nebendrauja, pasisveikina ir tiek. Nebendrauja dėl tėvo elgesio. 2018 m. rudenį, datos tiksliau neprisimena, J. prieš ją smurtavo, t. y. ją stumdė, dėl to ji atsitrenkė į dujinę viryklę. Dėl šių jo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ji sutiko susitaikyti, kadangi jai pagailo J. ir suteikė jam dar vieną šansą. Po to karto, kai jie susitaikė, J. prieš ją nesmurtavo, tačiau žodiniai konfliktai vis tiek kildavo, nes J. problemiška asmenybė. 2019-12-08, apie 11 val. ji išėjo iš namų į bažnyčią. Namuose liko tik G., J. kažkur buvo išėjęs. Iš bažnyčios į namus sugrįžo apie 15 val. Atrakinusi duris ir įėjusi į namus, nusirenginėjo paltą, kai pamatė, kaip G. ėjo pas ją į prieškambarį jos pasitikti ir paimti iš jos pirkinių krepšelį. Ji matė, kad G. dešinėje rankoje laikė televizoriaus pultą (G. yra dešiniarankis). Kadangi svetainės durys buvo atidarytos, iš prieškambario ji matė, kad svetainėje ant sofos sėdėjo J.. Matė iš J. veido, kad jis buvo išgėręs, kadangi su juo gyvena tiek daug metų, puikiai jį pažįsta. Staiga išgirdo J. sakant „ji negyvens ir tu negyvensi“. Tuomet pakėlusi akis pamatė dešinėje J. rankoje virtuvinį peilį. Ji tuo metu stovėjo prieškambaryje šalia durų į svetainę. Pamatęs peilį, G. ėjo link tėvo iš prieškambario pusės. Ji tuo metu stovėjo prieškambaryje, tačiau viską matė, nes, kaip ir minėjo, svetainė iš prieškambario matosi. G. priėjus arčiau J., šis stovėjo nepilnu metru nuo G., kai G. jo paklausė: „tai ką, tu, jai peiliu grasini“. Po šių žodžių J. pasakė „tu negyvensi ir ji negyvensiu“ iškart po šių žodžių užsimojo peiliu. J. dūrė peiliu G. iš viršaus. G. į ją stovėjo nugara, todėl, ar jis dengėsi veidą, ar ne, ji nematė, tačiau pamatęs, kad J. užsimojo peiliu, G. pasitraukė atgal. Ar J. G. kažkur įpjovė, ji tuo metu nematė, nes, kaip ir sakė, G. stovėjo nugara į ją. Tada G. dešinėje rankoje laikomą televizoriaus pultelį metė į J.. Kur J. pataikė televizoriaus pultelis, ji nematė, kadangi pultelis nuo jo atšoko. Tada J. atsisėdo ant sofos. Kai jis atsisėdo sofos, peilio jau neturėjo. Kuriuo momentu jis jį išmetė, ji nematė. Netrukus G. į prieškambarį atėjo su virtuviniu peiliu. Iš kur jis jį paėmė, ji nematė. J. tuo metu atsisėdo ant sofos, kairę ranką pridėjęs prie kaktos kairėje pusėje. Tuo metu ji nematė, kad J. būtų bėgęs kraujas. Tada ji su G. nuėjo į virtuvę. Ji iš krepšio išiminėjo pirkinius. Kai G. ją apsikabino, sakydamas nusiraminti, tuo metu ji pastebėjo, kad G. iš kairės rankos nykščio laša kraujas. Kraujo buvo nedaug, jis tik šiek tiek ištepė jai palaidinę, ant grindų nenulašėjo. Ji G. liepė pažiūrėti į savo pirštą, kadangi jis nematė, kad laša kraujas. G. pasižiūrėjo į pirštą ir pamatė, kad jo kairės rankos nykštys įpjautas. Tada ji kartu su G. nuėjo į svetainę, kadangi ten yra jų vaistinėle. Jiems nuėjus į svetainę, pastebėjo, kad nuo J. kaktos taip pat laša kraujas. J. kraujavimo nesidengė, tuo metu sėdėjo ant sofos ir skambino į policiją. Girdėjo, kad jis kalba su pareigūnu, prašė pagalbos. Tuomet ji iš sekcijos paėmė vaistinėlę ir G. padavė pleistrą, kurį jis užsiklijavo ant piršto. J. tuo metu baigęs pokalbį su pareigūnais, atsisukęs į juos pasakė „dabar jums bus“. Jie jam nieko nesakė, kiek ji atsimena, išėjo į virtuvę, J. paliko vieną. Nuo G. piršto koridoriuje kraujo nebuvo, tik kaip ir minėjo G. kraujo šiek tiek buvo ant jos palaidinės. J. kraujo buvo daug, t. y. svetainėje ant sofos bei ant jo rūbų. Pareigūnai atvyko greitai, maždaug už 5 min. Kartu su policija atvyko ir medikai. Medikai nuėjo pas J.. Ji su G. ir vienu pareigūnu nuėjo pas G. į kambarį. Pareigūnui G. papasakojo viską, kas ir kaip buvo, sakė, kad tėvas puolė jį peiliu ir jam įpjovė į pirštą ir, kad gindamasis, G. į J. metė pultą. Po pokalbio su pareigūnais, jie G. ir J. išsivežė. Kur juos abu išsivežė, ji nežino. Nežinojo, kad juos abu uždarė į areštinę, apie tai sužinojo, tik 2019-12-09, kai G. jai paskambino iš savo telefono ir pasakė, kad jis buvo uždarytas į areštinę. Po įvykio su J. nebendrauja nei ji, nei G.. J. agresijos neberodo, bet toliau vartoja alkoholį (b. l. 46 - 48).

Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pirmos kuopos antro būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. gruodžio 8 d. dirbo kartu su kolega D. P. nustatytu maršrutu. 2019 m. gruodžio 8 d., apie 15 val. 30 min. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) Kaune, sūnus sumušė pranešėją. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko G. A. ir V. A.. G. A. paaiškino, kad įvyko konfliktas su tėvu, pastarasis išsitraukęs peilį jam bandė durti į krūtinę, tačiau G. A. spėjo atsitraukti ir tuo metu, kai traukėsi, metė į tėvą televizoriaus pultelį, kuris pataikė į tėvui galvą. Po įvykusio konflikto G. A. pastebėjo, kad tėvas jam įpjovė į kairės rankos pirštą. G. A. jiems parodė savo įpjautą pirštą, kurį buvo užsiklijavęs pleistru. G. A. nusiėmė pleistrą ir jis aiškiai pamatė, kad ant kairės G. A. rankos piršto yra žaizda, tačiau kraujas iš jos nebėgo. Tada jis nuėjo pas J. A., kuris buvo kambaryje. Pastarasis sėdėjo ant sofos, jam iš kaktos bėgo kraujas, jis rankomis dengėsi žaizdą. J. A. paaiškino, kad sūnus į jį metė pultelį ir pataikė į galvą, ko pasėkoje jam iš kaktos pradėjo bėgti kraujas. Kraujas bėgo virš kairio antakio. J. A. pasakė, kad jis sūnaus su peiliu nepuolė, sūnus viską išsigalvoja. Kambaryje, ten kur sėdėjo J. A., buvo kraujo. Kraujo buvo ant J. A. drabužių bei ant grindų. Kitose buto vietose kraujo nepastebėjo. Atvykus medikams, jie G. A. neapžiūrinėjo, kadangi jis pats pasakė, kad nereikia. Tada medikai apžiūrėjo J. A. ir pasakė, kad jį reikia vežti į Klinikas, susiųsti kaktą. Tada G. A. ir J. A. buvo sulaikyti dėl smurto artimoje aplinkoje. G. A. buvo pristatytas į areštinę, o J. A. nuvežtas į LSMULL KK, o po to pristatytas į areštinę. Viso įvykio metu jis su kolega D. P. buvo kartu, todėl jis matė ir girdėjo tą patį, kaip ir jis. (b. l. 56 - 58).

Iš 2019-12-08 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus (toliau – Kauno AVPK KP NVRS) tyrėjos M. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-12-08 Kauno AVPK KP NVRS gautas vyriausiojo patrulio M. R. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad namuose (duomenys neskelbtini), Kaune, apie 15 val. 45 min., konflikto metu neblaivus (nustatyta 1,80 % promilių) J. A., gimęs 1951 metais, tyčia užsimojo durti blaiviam sūnui G. A. buitinės paskirties peiliu į krutinę, tačiau G. A. spėjo atsitraukti ir išvengti dūrio, dėl to įvykio metu buvo peiliu jam sužalotas kairės rankos pirštas. Tokiais tyčiniais savo veiksmais J. A. sukėlė fizinį skausmą savo sūnui G. A.. Įtariamasis J. A. laikinai sulaikytas iki 48 val. (b. l. 6 - 7).

Iš 2019-12-08 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulio būrio vyriausiojo patrulio M. R. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (ROIK 0119000659125) matyti, kad apie įvykį policijai pranešė J. A.. Įvykio vietoje nustatytas smurtą patyręs asmuo – G. A., kuriam, matoma, kraujuojanti žaizda dešinėje rankoje. Smurtu prieš G. A. įtariamas jo tėvas – J. A.. Įvykio liudytoja – V. A., J. A. sutuoktinė, G. A. motina. 2019-12-08, apie 15.45 val. atvykus adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas, įvykio vietoje rasti greitosios medicinos pagalbos medikai (1517 brigada), J. A., G. A. ir V. A.. Nukentėjęs G. A. atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad konflikto metu su tėvu J. A. (kuriam nustatytas 1,80 promilių girtumas), tėvas išsitraukė peilį, kurį, laikydamas dešinėje rankoje, bandė jam durti į krūtinę. Tuo metu jam atsitraukiant nuo tėvo, šis įpjovė peiliu jam į kairės rankos pirštą. Namai tvarkingi. G. A. blaivus. Yra duomenų apie ankstesnius pranešimus dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų. Dėl smurto artimoje aplinkoje laikinai sulaikytas J. A.. Įvykio vietoje surastas ir išimtas peilis, kuriuo G. A. teigimu, jam buvo smogta. Pridedamos nuotraukos (b. l. 15 - 20).

Iš 2019-12-10 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G3318/2019(02) matyti, kad G. A. konstatuota pjautinė žaizda kairės plaštakos nykštyje, padaryta aštriu pjaunančiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas griuvimui nebūdingas (b. l. 39).

Iš 2020-01-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įvykio vietoje patikrinti nukentėjusio G. A. parodymai. Nukentėjęs G. A. parodė vietą tarpduryje ir paaiškino, kad įvykio metu jis stovėjo kambaryje, prie pat tarpdurio, kai jo tėvas J. A. sužalojo jį peiliu. Tuomet G. A. parodė vietą prieškambaryje, prie buto lauko durų, kur įvykio metu stovėjo jo motina V. A., ir paaiškino, kad tuo metu, kai tėvas puolė jį peiliu, jo motina V. A. stovėjo už jo ir matė įvykį. Tuomet G. A. parodė vietą kambaryje bei paaiškino, kad jo tėvas J. A., sėdėdamas ant lovos, ir išsitraukęs iš po pagalvės peilį, atsistojo ir puolė jį su peiliu. Parodymų patikrinimo vietoje veiksmas fiksuotas fotografuojant, parodymų prieštaravimų ir neatitikimų tiriamai įvykio situacijai nenustatyta. Pridėta fotolentelė (b. l. 40 - 44).

Iš 2020-01-02 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad esant įvykio vietoje patikrinti liudytojos V. A. parodymai apie 2019-12-08 įvykį. Liudytoja V. A. parodė vietą prieškambaryje ir paaiškino, kad tuo metu, kai jos sutuoktinis J. A. puolė sūnų G. A. peiliu, ji stovėjo prieškambaryje prie lauko durų. Tuomet V. A. parodė vietą netoli tarpdurio ir paaiškino, kad jos sūnus G. A. įvykio metu stovėjo kambaryje, netoli tarpdurio, kai jos sutuoktinis J. A. sužalojo sūnų G. A. peiliu. Tada V. A. parodė vietą kambaryje, kur įvykio metu buvo jos sutuoktinis J. A. ir paaiškino, kad jos sutuoktinis J. A. įvykio metu atsistojo nuo sofos ir puolė sūnų G. A. su peiliu. Parodymų patikrinimo vietoje veiksmas fiksuotas fotografuojant, parodymų prieštaravimų ir neatitikimų tiriamai įvykio situacijai nenustatyta. Pridėta fotolentelė (b. l. 49-53).

2019-12-08 savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad vyriausiasis patrulis D. P. tyrimui pateikė peilį, kuris paimtas įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 21-22).

2019-12-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirtas buitinės paskirties (virtuvinis) peilis. Pridėta fotolentelė (b. l. 23-24).

2019-12-19 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ištirtas (apžiūrėtas, surašant stenogramą) garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Nustatyta, kad asmuo, prisistatęs J. A., operatorei teigė, kad jį labai stipriai sumušė sūnus, kraujuoja dabar, operatorei perklausus, ar stipriai kraujuoja ranka, atsako „nu, biski pristabdžiau, nu jo...“, reikėtų greitosios medicinos pagalbos; namuose yra žmona ir pats sūnus (b. l. 62 - 63).

Iš alkoholio matuoklio „Drager“ rodmenų matyti , kad 2019-12-08, 21.40 val. laikinai sulaikytam J. A. nustatytas 1,76 % promilių girtumas (b. l. 104).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, – savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiu turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju ankščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai (nukentėjusio G. A. parodymai, liudytojų V. A., M. R. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, pristatyto asmens testo alkoholiui protokole užfiksuota informacija, kita rašytinė bylos medžiaga), taip pat paties kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. A. pirmiau nurodytu laiku ir aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia, grasinamai modamas dešinėje rankoje laikomu buitinės paskirties (virtuviniu) peiliu į nukentėjusį G. A., o jam prisidengus veidą kaire ranka, rankoje laikomu peiliu įpjovė jam į kairės rankos nykštį, tokiu būdu sužalojo savo šeimos narį – sūnų G. A. ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą. Ta aplinkybė, kad kaltinamojo smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – kartu gyvenantį sūnų, J. A. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina). J. A. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis J. A. yra kaltas ir baustinas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 10, 11 straipsniai). 2018-10-22 jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (b. l. 93–96), administracine tvarka nebaustas (b. l. 98), psichiatrinėje ir priklausomybės ligų gydymo įstaigose nesigydė ir nesilankė (b. l. 119, 121).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančią aplinkybę, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinus tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam kartu su bausme už padarytą nusikaltimą skirtinas įpareigojimas – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, todėl paskyrus bausmę, taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirta laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019-12-08, 16 val. iki 2019-12-09, 15.58 val. (1 diena) (b. l. 106, 114) (BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, peilis, kaip nusikalstamos veikos įrankis, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303-308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

J. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-12-08, 16 val. iki 201-12-09, 15.58 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² ir 73 straipsniais, paskirti J. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą iki bausmės vykdymo pabaigos, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, taip pat įpareigoti visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą, peilį, sunaikinti.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Virginijus Kalkauskas