- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-28
- Bylos Nr.
- 1S-1770-485/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- E. T.
- Kategorijos
- 2.5.14Lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimas švelnesne bausme ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (BPK 360 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. T. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. liepos 21 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2010 m. spalio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 2 d., 5 metų laisvės atėmimo bausme.
Bausmės pradžia – 2012-10-22, bausmės pabaiga – 2017-10-22. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 3 mėnesiai ir 6 dienos.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatuodamas, kad įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu išvadai, jog nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su minėta apylinkės teismo nutartimi, E. T. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo priimta nutartis yra nepagrįsta ir šališka. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad nuteistasis įvykdė visus Komisijos jam paskirtus įpareigojimus, elgėsi nepriekaištingai, neturi galiojančių nuobaudų, yra vieną kartą skatintas, mokėsi ir baigė 12-ą klasę, intensyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įvykdė visas individualiame plane numatytas priemones, atliko privalomą bausmės dalį. Tuo tarpu teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, didžiausią dėmesį skyrė didelei neatliktai bausmės daliai ir veikos pavojingumui. Pažymėtina, kad E. T. neneigia savo kaltės dėl padarytos veikos, gailisi, analizuoja savo elgesį ir jį koreguoja, kas matyti ir specialistų išvadose, neturi žalingų įpročių, pataisos namuose sukūrė šeimą, išėjęs į laisvę turės darbą ir pastovią gyvenamąją vietą, jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančių veiksnių nenustatyta.
Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis teisingo ir progresyvaus bausmių atklikimo principu, numatančiu, kad nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į socialinės reabilitacijos priemones, gali būti švelninama arba griežtinama, vadovaujantis BK, BPK ir BVK nuostatomis. Atsižvelgiant į šias nuostatas, jei nuteistasis bausmės atlikimo metu laikosi jam skirtų įpareigojimų ir draudimų, stropiai dirba ir mokosi, reaguoja į socialinės reabilitacijos priemones, jo teisinė padėtis turi būti švelninama, atsisakant tam tikrų apribojimų ar specialių pareigų. Akivaizdu, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą, nebus įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Be to, teismas nevertino Europos Tarybos rekomendacijų kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje ir priemonę mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. T. skundas atmestinas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Įgyvendinant pakeistas BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 253¹, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 str. išdėstytame BPK 360 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 str. 1 d.), nuteistojo E. T. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. T. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 11), yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. liepos 7 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad E. T. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 60 balų (b. l. 8-10), dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizika. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, įvykdė visus Komisijos jam paskirtus įpareigojimus, elgėsi nepriekaištingai, neturi galiojančių nuobaudų, yra vieną kartą skatintas, mokėsi ir baigė 12-ą klasę, intensyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, sukūrė šeimą, išėjęs į laisvę turės darbą ir pastovią gyvenamąją vietą, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 p.). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. T. praeityje teistas du kartus, vieną kartą už smurtinį nusikaltimą (BK 180 str. 1 d.), šis teistumas trečias, taip pat už smurtinį nusikaltimą (BK 149 str. 2 d.). Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados vis dar išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys (mąstymas ir elgesys (greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, siekdamas, kad kiti paklustų, naudoja smurtą), tačiau pataisos namuose jis nedalyvavo su šiuo kriminogeniniu veiksniu susijusiose programose, kas nerodo jo pastangų mažinti jų įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui. Akcentuotina, kad E. T. pataisos namuose nesilaikė ir vienos pagrindinių nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, pareigų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), šią pareigą nuteistasis pažeidė net keturis kartus, o paskirtos nuobaudos negalioja tik nuo 2015-01-29. Toks nuteistojo E. T. elgesys rodo, kad jis nevykdė savo pareigos tinkamai atlikti bausmę, elgtis nepriekaištingai, bei itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sprendžiant apie jo gebėjimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams. Pažymėtina, kad pataisos namuose nuteistasis taip pat nerodė iniciatyvos įsidarbinti, nedirbo, palaiko kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, turi dviprasmiškas nuostatas į jį prižiūrinčius prižiūrėtojus. Nors bausmę atlieka jau ilgą laiką, tačiau skatintas yra tik vieną kartą, 2015-02-17. Visos šios aplinkybės taip pat nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra būtina išvadai apie tai, ar lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrįsti. Šiuo atveju nuteistojo E. T. vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir pažangos ją mažinant nebuvimas yra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimą, procesinių pažeidimų nepadarė, teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos, todėl naikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-08-21 nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo E. T. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.