Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „G.“ atstovui nemokumo administratoriui Mindaugui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „G.“ ieškinį atsakovui T. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės BMB „G.“ atstovas nemokumo administratorius Mindaugas Kazlauskas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apygardos teismas iškėlė nemokumo bylą MB „G.“, jį paskyrė administratoriumi, nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 9 d. ir nuo šios nutarties įsiteisėjimo įstatyminė, JANĮ nustatyta pareiga buvusiam įmonės vadovui perduoti įmonės turtą, dokumentus, pateikti visą kitą informaciją nemokumo administratoriui. Buvęs MB „G.“ vadovas ir atsakovas šioje byloje T. K. minėtos pareigos nevykdė, buvo kreiptasi į teismą, prašant atsakovui skirti baudą, teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmuose yra neteisėtų veiksmų požymiai ir skyrė atsakovui 100 Eur baudą. Nemokumo administratorius nemokumo procesą vykdė visiškai neturėdamas jokių įmonės finansinių, buhalterinių dokumentų, įmonės turto sąrašo, kreditorių-debitorių sąrašo, kaip tai numato JANĮ nuostatos, ir visą nemokumo procesą vykdė iš viešuose registruose esamos informacijos. Buvo nustatyta, kad BMB „G.“ turi du kreditorius – VSDFV Kauno skyrių su 3 388,54 Eur finansiniu reikalavimu ir UAB „Finansų bitė verslui“ su bendru 5 264,52 Eur finansiniu reikalavimu. VSDFV Kauno skyrius savo finansinį reikalavimą pateikė pagal BMB „G.“ teiktas deklaracijas, o UAB „Finansų bitė verslui“ dar iki bankroto bylos iškėlimo iš BMB „G.“ buvo prisiteisusi aukščiau minėtą sumą ir buvo pateikusi vykdomąjį raštą antstoliams išieškojimui. 2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas BMB „G.“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas. 2022 m. sausio 27 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kuris priėmė nutarimą patvirtinti nemokumo administratoriaus atlyginimą 3 210 Eur sumai bei 1 488,40 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Taigi, šių visų sumų sumą – 13 351,46 Eur (3 388,54 Eur+5 264,52 Eur+3 210 Eur+1 488,40 Eur) ir prašoma priteisti iš atsakovo. LAT nuosekliai formuodamas praktiką nemokumo bylose aiškiai yra nustatęs sąlygas, kurioms esant galimas tokio pobūdžio reikalavimas buvusiam įmonės savininkui, dalyviui, akcininkui, šiuo konkrečiu atveju – įmonės vadovui, nes jis, privalėdamas veikti išskirtinai įmonės interesais, nesiėmė jokių veiksmų ir jokių priemonių, kad įmonei nebūtų tais veiksmais daroma žala ir įmonė turėtų galimybę iš savo ūkinės komercinės veiklos atsisakyti su savo paslaugų teikėjais, vykdyti įsipareigojimus, prievoles valstybei. Jau šiai bylai atsiradus teisme nemokumo administratoriui buvo perduota dalis BMB „G.“ dokumentų, iš kurių nemokumo administratorius nustatė, kad nuo 2018 metų realiai įmonės veikla apsiribojo tuo, kad išrašydavo sąskaitą Danijos kompanijai, pastaroji sumokėdavo pagal sąskaitą už suteiktas paslaugas MB „G.“, tada atsakovas sau išsimokėdavo atlyginimą, susimokėdavo už savo automobilio remontą, kurą, buhalterines paslaugas, o likusiai pinigų sumai atsakovas išsirašydavo sau finansinę apyskaitą bei komandiruotpinigių, dienpinigių išmokėjimą atsakovui, neva, būnant Danijoje. Ši schema veikė 2019, 2018 ir 2017 metais, nes nemokumo administratorius už visus šiuos metus gavo MB „G.“ dokumentus. Už 2020-2021 metus buhalteriniai dokumentai nemokumo administratoriui nebuvo perduoti, todėl nėra jokios galimybės kažką konstatuoti, kvalifikuoti ar vertinti. Bet įvertinus pačio atsakovo į bylą teikiamus dokumentus, tame tarpe ir teismo sprendimus dėl iš jo priteisto išlaikymo vaikams, galima daryti objektyvią prielaidą, kad pati MB „G.“ buvo iš esmės skirta priedangai nuo savo turimų įsipareigojimų vykdymo. T. K. ir tą Danijos kompaniją siejo darbiniai teisiniai santykiai, atlyginimo mokėjimas buvo paslėptas po pseudo statybos rangos santykiais, į šį santykį įtraukiant nemokią MB „G.“. Kitu atveju, Danijos darbdavys būtų mokėjęs žymiai didesnį atlyginimą, nuo to atlyginimo būtų skaičiuojami didesni mokesčiai, be to, į tokį atlyginimą būtų nukreiptas išlaikymo išieškojimas atsakovo vaikams. Siekiant to išvengti ir buvo įkurta MB „G.“, nes kitų pardavimų, išskyrus 2019 m. pabaigoje vieną pardavimą, MB „G.“ nevykdė. MB „G.“ realiai pajamas gaudavo tik iš vieno subjekto ir tas pajamas naudodavo T. K.. Toks juridinio asmens panaudojimas, siekiant išvengti savo turimų įsipareigojimų vykdymo, pagal įsiteisėjusius teismų sprendimus, išskirtinai savo poreikių tenkinimui, t. y. automobilio, kurio įmonė niekada neturėjo, įsigijimas, automobilio, kurio savininkas buvo pats T. K., remontas, pirktos padangos, valytuvai ir pan., leidžia manyti, kad T. K. buvo nesąžiningas, savo aktyviais veiksmais pažeidinėjo įmonės ir įmonės kreditorių interesus, bei sukūrė tokią situaciją, kad įmonė tapo nemoki, liko skolinga VSDFV ir UAB „Finansų bitė verslui“ bei skolų sąmoningai jiems negrąžino. Visos civilinės atsakomybės sąlygos yra įrodytos – neteisėti veiksmai, kas tik ką buvo pasakyta, žala yra akivaizdi, įtvirtinta teismo nutartyje iškelti bankroto bylą, ir kreditorių susirinkimo sprendimu nustatyti nemokumo administratoriui atlyginimą bei administravimo išlaidų sąmatą, ir esant akivaizdžiam priežastiniam ryšiui dėl neteisėtų veiksmų ir žalos kilimo. Gintis nuo ieškinio motyvuojant sunkia materialine padėtimi, teikiant įrodymus, kad yra priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nesudaro teisinio pagrindo vien dėl sunkios finansinės padėties ieškinį atmesti. Atsakovo gynybinė pozicija dėl sunkios finansinės padėties neatlaiko jokios kritikos, ir teismas neturėtų jos vertinti rimtai. Dalis MB „G.“ dokumentų buvo perduota, tačiau įmonės balansas bankroto iškėlimo dienai nebuvo sudarytas, kreditorių sąrašas, debitorių sąrašas pateiktas nebuvo, turto sąrašas nėra perduotas, nors iš buhalterinių dokumentų matyti, kad buvo pirktos tam tikros prekės – padangos, valytuvai, akumuliatorius, tokio turto nurašymo aktų nemokumo administratorius neturi, šis turtas nemokumo administratoriui perduotas taip pat nebuvo, todėl galima konstatuoti, kad kreditoriai neturi jokios realios galimybės atgauti bent dalies finansinių reikalavimų patenkinimo. Todėl prašo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Atsakovas T. K. ir jo atstovas advokatas Linas Makaveckas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad atsakovas, iškart po bankroto bylos iškėlimo MB „G.“, bendravo su nemokumo administratoriumi, nevengė to daryti, pagal galimybes pateikė turimus MB „G.“ dokumentus. Atsakovo darbas yra susijęs su nuolatinėmis išvykomis, komandiruotėmis užsienyje, jis eilę metų dirba Danijos Karalystėje, todėl natūralu, kad jis, nebūdamas Lietuvoje, negalėjo nemokumo administratoriui surinkti ir pateikti visų dokumentų. Be to, įmonės dokumentai buvo saugomi įmonėje, kuri tvarkė MB „G.“ buhalterinę apskaitą. Tačiau 2021 m. gruodžio mėnesį, prieš Kalėdas, atsakovas grįžęs į Lietuvą, susisiekė su buhalterinę apskaitą tvarkiusia įmone, gavo reikiamus dokumentus ir pateikė juos nemokumo administratoriui. Pripažįsta, kad atsakovui buvo skirta bauda už tai, kad jis nustatytu terminu nepateikė visų reikiamų dokumentų nemokumo administratoriui, tačiau tai buvo padaryta ne iš blogos valios, dėl kažkokių tyčinių atsakovo veiksmų, tiesiog, atsakovas buvo išvykęs į Daniją. 2020 m. MB „G.“ dėl visuotinio karantino COVID-19 nebevykdė jokios veiklos, todėl ir nėra jokių veiklos dokumentų, kuriuos reiktų pateikti nemokumo administratoriui. Prieš du metus dėl COVID-19 pandemijos buvo paralyžiuota visos Lietuvos, Europos įmonių veikla, o MB „G.“ buvo susijusi su statybos paslaugų teikimo veikla, tad viešai pripažįstamas faktas, kad epidemija buvo vienintelė ir pagrindinė priežastis, kodėl įmonė buvo privesta prie bankroto. Dėl kreditorių – bankroto byloje yra tik du kreditoriai, t. y. Sodra ir UAB „Finansų bitė verslui“. Kreditorius UAB „Finansų bitė verslui“ yra subsidiariai prisiteisusi analogišką pinigų sumą asmeniškai iš atsakovo T. K. ir šiuo metu išieškojimas yra vykdomas asmeniškai iš atsakovo. Ši aplinkybė kelia abejonių dėl ieškovės pateikto ieškinio reikalavimų dydžio pagrįstumo. Gaunasi taip, kad bankroto byloje yra priteista tiek Sodrai, tiek UAB „Finansų bitė verslui“ vieną kartą ta pati suma, subsiadiariai dar ta pati suma yra išieškoma asmeniškai iš atsakovo. Ieškovė prašo teismo priteisti tą pačią sumą dar kartą. Tai gaunasi dvigubas žalos priteisimas. Bankroto byla dar nėra užbaigta, neaišku, kokio dydžio kreditoriniai reikalavimai bus patenkinti. Šiam momentui atsakovas ir jo atstovas nemato pagrindo teigti, kad žalos dydis šiam momentui yra aiškus. Atsakovo finansinė ir materialinė padėtis yra sunki, o teismas, priteisdamas žalos dydį, turi atsižvelgti į šalių turtinę padėtį. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie akivaizdžiai patvirtina sunkią atsakovo turtinę padėtį. Teismo, priimant sprendimą, prašo atsižvelgti į sunkią atsakovo turtinę padėtį ir kiek įmanomą sumažinti priteistinos žalos dydį. Dėl MB „G.“ įsteigimo tikslų – pasak ieškovės atstovo, MB „G.“ buvo įsteigta siekiant nuslėpti gaunamas pajamas ir tokiu būdu išvengti prievolių dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo. Tai yra klaidingas ieškovės atstovo manymas, nes tokios mažosios bendrovės įsteigimą atsakovui pasiūlė jo buvę darbdaviai. Atsakovas jau senai važinėjo į Daniją ir jam darbdaviai, taupydami savo kaštus, norėdami sutaupyti mokesčiams, pasiūlė atsakovui įsteigti mažąją bendriją. T. K. yra paprastas kaimo žmogus, gyvenantis (duomenys neskelbtini) ir tikrai neišmano nei finansinių, nei teisinių subtilybių ir niuansų. Kreditoriniai reikalavimai turėtų būti tenkinami bankroto byloje. Pagrįstas ieškovės reikalavimas yra dėl administravimo išlaidų su administratoriaus atlyginimo priteisimo iš atsakovo, tačiau mano, kad šis reikalavimas, dėl sunkios atsakovo finansinės padėties, turėtų būti patenkintas ne visa apimtimi. Iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio yra atskaitinėjama skola UAB „Finansų bitė verslui“. Atsakovas negali tiksliai pasakyti, už kokį laikotarpį susiformavo skola Sodrai. 2020-2021 m. MB „G.“ veiklos nevykdė. Atsakovas buhalterės, vykdžiusios MB „G.“ buhalterinę apskaitą, prašė laikinai sustabdyti bendrijos veiklą, ji teigė, kad veiklą sustabdė. Jis buhaltere patikėjo ir pats bendrijos veiklos sustabdymo fakto netikrino. MB „G.“ bankroto bylos iškėlimo dienai trumpalaikio ir ilgalaikio turto neturėjo, debitorių taip pat neturėjo, tik jo darbdavys iš Danijos permetinėjo sumas į bendrijos sąskaitą ir viskas. Iš 2019 m. avansinės apyskaitos matyti, kad atsakovui buvo išmokėta 25 000 Eur už 2019 m., didžioji dalis tų pinigų, atmetus apie 300 Eur sumą už kurą, yra išmokėti kaip komandiruotpinigiai, pagal jo paties įsakymą. Atsakovas elgėsi taip, kaip jam nurodydavo buhalterė. 25 000 Eur pajamų per 2019 m. buvo pajamos gautos iš jo darbdavio Danijoje. Šiuo metu jis dirba lietuviškoje įmonėje ir vykdo komandiruotes į Daniją. Jo atlyginimas susideda iš 1000 Eur darbo užmokesčio ir 1000-1500 Eur komandiruotpinigių, bet tokio dydžio komandiruotpinigius gauna ne kiekvieną savaitę, nes jis komandiruojasi 4 savaitėms į Daniją, dviem savaitėms grįžta į Lietuvą, komandiruojasi 6 savaitėms į Daniją, dviem grįžta į Lietuvą, būna įvairiai, būna, kad ir nebūna darbo per komandiruotes. Danijoje kainuoja nuoma, brangiau kainuoja maistas, kuras, į mėnesį sumoka 650 Eur vaikų išlaikymui, tad gyvena nuo algos iki algos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

- MB „G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota 2017 m. spalio 18 d. Tikslas – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba; statinių nugriovimas ir statybvietės paruošimas; statinių, kitokių nei pastatai, statyba; statybos baigimas ir apdaila; statybų plėtra; elektros, vandentiekio ir kitos įrangos įrengimas. Nuo pat bendrijos įsteigimo jos vadovu paskirtas atsakovas T. K.. Bendrijos finansinė atskaitomybė buvo pateikta už 2017, 2018 ir 2019 metus.

- 2021 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1258-273/2021 MB „G.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), buvo iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas Mindaugas Kazlauskas, nemokumo administratoriui nustatyta 3 210,00 Eur bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą, nustatyta, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Minėtoje nutartyje taip pat nurodyta, kad MB „G.“ nepateikė atsiliepimo į ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir dokumentų, reikalingų įvertinti įmonės turtinę padėtį bei nemokumo (bankroto) bylai iškelti. Atsakovė Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės duomenų neteikia nuo 2020 m. Juridinių asmenų registrui už 2019 m. atsakovė pateikė tik pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, kad 2019 m. atsakovė turėjo 36 860 Eur pajamų ir 35 202 Eur veiklos sąnaudų, 2019 m. atsakovė turėjo 134 Eur pelno. VĮ „Regitra“ duomenimis, MB „G.“ savo vardu registruotų transporto priemonių neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenimis iki 2021 m. rugpjūčio 26 d. MB „G.“ buvo skolinga valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 3 388,25 Eur, įmonėje nėra socialiniu draudimu apdraustų asmenų. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad MB „G.“ nekilnojamojo turto neturi. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė duomenis, kad MB „G.“ 2021 m. birželio 16 d. duomenimis valstybės ir savivaldybės biudžetams bei pinigų fondams nėra skolinga. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės yra vykdomas išieškojimas vienoje vykdomojoje byloje, kurioje išieškoma suma yra 3 277,82 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovė MB „G.“ yra nemoki, nes įmonė nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, nemoka mokesčių valstybei, atsakovė veiklos nevykdo. Ši nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 9 d.;

- 2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1258-273/2021 buvo patvirtinti BMB „G.“ kreditorių finansiniai reikalavimai: 1. VSDFV Kauno skyrius – 3 388,54 Eur; 2. UAB „Finansų bitė verslui“ – 5 264,52 Eur;

- 2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1258-273/2021 MB „G.“ buvusiam vadovui T. K. buvo paskirta 100 Eur baudą, nes jis neperdavė nemokumo administratoriui viso MB „G.“ turto ir dokumentų, tokiu būdu neįvykdė Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo;

- 2022 m. sausio 27 d. BMB „G.“ kreditorių susirinkime patvirtinta tokia BMB „G.“ bankroto proceso administravimo išlaidų suma: už visą administravimo laikotarpį, t. y. nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, patvirtinta 4 698,40 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmata (3 210 Eur bazinis atlyginimas nemokumo administratoriui, nustatytas 2021 m. rugpjūčio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ir 1 488,40 Eur kitos bankroto administravimo išlaidos);

- 2021 m. rugsėjo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-22019-808/2021 ieškovei UAB „Finansų bitė verslui“ išdavė vykdomąjį raštą dėl iš atsakovės MB „G.“ ir subsidiariai iš atsakovo T. K. priteistų 1382,13 Eur negrąžinto kredito, 91,51 Eur palūkanų, 67,65 Eur administravimo mokesčio, 272 Eur skolos administravimo mokesčio, lygiomis dalimi priteistų 134,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų iš atsakovės MB „G.“ ir subsidiariai 5 procentų dydžio metines palūkanas iš atsakovo T. K. už priteistą 1816,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Finansų bitė verslui“ naudai;

- 2021 m. birželio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-5219-1064/2021 ieškovei UAB „Finansų bitė verslui“ išdavė vykdomąjį raštą dėl iš atsakovės MB „G.“ ir subsidiariai iš atsakovo T. K. priteistų 2742,63 Eur skolos, 156,60 Eur administravimo mokesčio, 214,20 Eur palūkanų, 50,72 Eur vėlavimo palūkanų, 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų iš atsakovo T. K. ir 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų iš atsakovės MB „G.“ už priteistą 3 164,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Finansų bitė verslui“ naudai.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės vadovas turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarinės) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnyje taip pat nustatyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, ieškovės atstovo, atsakovo ir jo atstovo pateiktus argumentus, darytina išvada, kad:

- atsakovas pažeidė pareigą, numatytą JANĮ 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnyje, nes žinodamas, kad jo įmonė yra nemoki (nemokėjo įmokų VSDFV biudžetui, dėl ko jau 2021 m. balandžio 1 d. buvo susidaręs 3 388,25 Eur įsiskolinimas, iš UAB „Finansų bitė verslui“ atsakovas MB „G.“ buvo paėmęs dvi – 3000 Eur ir 1500 Eur – paskolas, buvo įsipareigojęs UAB „Finansų bitė verslui“ mokėti palūkanas, administravimo mokesčius ir kitas įmokas, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė, dėl ko kreditorius buvo priverstas kreiptis į teismą dėl įsiskolinimų išieškojimo), neinicijavo įmonės nemokumo proceso, nors tai privalėjo daryti, pagal JANĮ;

- atsakovas pažeidė JANĮ 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jam nustatytus įpareigojimus, nes jis per 10 dienų nuo Kauno apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 30 d. nutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2021 m. rugsėjo 19 d., nemokumo administratoriui privalėjo pateikti perduoti visus MB „G.“ dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą informaciją, susijusią su jos veiklą, tačiau to nepadarė. 2021 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1258-273/2021 atsakovui buvo paskirta 100 Eur bauda, nes jis neperdavė nemokumo administratoriui viso turto ir dokumentų. Be to, visus reikiamus dokumentus atsakovas nemokumo administratoriui perdavė tik 2022 m. vasario 22 d., t. y. praėjus šiek tiek daugiau nei 5 mėnesiams po termino pasibaigimo;

- atsakovas nevykdė Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 3 ir 4 punktuose nustatytos pareigos sudaryti ir pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad MB „G.“ finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui buvo teikiami už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m., už paskesnius metus finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti;

- atsakovas taip pat nevykdė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytos pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomojo sveikatos draudimo įmokas, dėl ko, kaip jau buvo minėta aukščiau, susidarė 3 388,25 Eur įsiskolinimas VSDFV biudžetui. Atsakovas buvo informuotas apie pareigą mokėti socialinio draudimo ir privalomo sveikatos draudimo įmokas, buvo informuotas apie susidariusį įsiskolinimą, jam buvo nustatytas terminas geruoju sumokėti įsiskolinimą, tačiau atsakovas, kaip MB „G.“ vadovas, nesiėmė jokių veiksmų, kad šis įsiskolinimas būtų sumokėtas ar jo mokėjimas atidėtas, išdėstytas per terminą ir pan.

Visi aukščiau nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai laikytini neteisėtais jo veiksmais.

Šiuo atveju atsakovas, kaip buvęs MB „G.“ vadovas, būdamas atsakingas už bendrijos ūkinę, finansinę veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą, nevykdė JANĮ ir kitų jam teisės aktų nustatytų įpareigojimų, taip savo neveikimu atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė ieškovės interesus. Dėl atsakovo T. K. neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė žalą, kurią sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi bankroto byloje BMB „G.“ patvirtintų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų suma 8 653,06 Eur. Šiuo atveju taip pat egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos – jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, ieškovė nebūtų patyrusi žalos, t. y. dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė neturi galimybių patenkinti bent iš dalies įmonės finansinių reikalavimų. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 24 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5219-1064/2021 ir to pačio teismo 2021 m. liepos 15 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-22019-808/2021 kreditorės UAB „Finansų bitė verslui“ naudai iš MB „G.“ ir subsidiariai iš atsakovo T. K. yra priteisti BMB „G.“ įsiskolinimai kreditorei, šiais sprendimais priteistos sumos priverstinai antstolio yra išieškomos iš atsakovo T. K., todėl dar kartą iš atsakovo priteisti tą patį įsiskolinimą nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti 8 653,06 Eur žalos yra tenkinamas iš dalies, t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteisiant 3 388,54 Eur žalos, dėl VSDFV biudžetui nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 4 698,40 Eur administravimo išlaidų su administratoriaus atlyginimu. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iškelti bankroto byla MB „G.“ nemokumo administratoriui buvo nustatyta 3 210 Eur bazinio atlygio suma už bankroto proceso administravimą, 2022 m. sausio 27 d. BMB „G.“ kreditorių susirinkime buvo patvirtina 4 698,40 Eur dydžio administravimo išlaidų suma, kurią sudaro jau minėtas 3 210 Eur bazinis atlyginis nemokumo administratoriui ir 1 488,40 Eur bankroto proceso administravimo išlaidų. Atsakovo atstovas su 4 698,40 Eur administravimo išlaidų su administratoriaus atlyginimu suma sutiko, jos neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso administravimo išlaidos atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, šis ieškovės reikalavimas yra tenkintinas visiškai, t. y. iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 4 698,40 Eur administravimo išlaidų su administratoriaus atlyginimu.

Ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo, todėl taip pat tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Teismas kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad visa žala atsirado dėl Covid-19 pandemijos, Lietuvoje paskelbto karantino ar pan., nes tai yra tik deklaratyvūs atsakovo argumentai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, duomenų, kad jis būtų kreipęsis į VSDFV, į UAB „Finansų bitė verslui“, kad spręsti susidariusią dėl pandemijos situaciją, kad sustabdyti ar atidėti įmokų mokėjimą, pratęsti terminą įmokų sumokėjimui, gauti kažkokią piniginę kompensaciją, nes tokia kompensacija buvo mokama juridiniams asmenims, nukentėjusiems nuo Covid-19 pandemijos, pagaliau, atsakovas nepasirūpino, kad MB „G.“ veikla būtų sustabdyta. Atsakovas pasirinko lengviausia būdą – nieko nedaryti. Be to, atsakovas žinojo apie tai, kad VSDFV inicijavo bankroto bylos iškėlimą, tačiau teismui nepateikė atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, neteikė paaiškinimų, kad MB „G.“ nemoki tapo dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir pan. Atsakovui buvo įteikti UAB „Finansų bitė verslui“ ieškiniai dėl skolų išieškojimo, tačiau atsakovas nesusisiekė su kreditore dėl skolos sumokėjimo atidėjimo, termino pratęsimo ir pan., neteikė atsiliepimo į ieškinius, dėl ko buvo priimti sprendimai už akių, geranoriškai nesistengė skolų sugrąžinti, dėl ko skolų išieškojimas buvo perduotas antstoliui ir šiuo metu priteistos skolos priverstinai išieškomos iš atsakovo gaunamo darbo užmokesčio. Visos šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas, privalėdamas veikti išskirtinai MB „G.“ interesais, nesiėmė jokių veiksmų ir jokių priemonių, kad įmonei nebūtų tais veiksmais daroma žala ir įmonė turėtų galimybę iš savo ūkinės komercinės veiklos atsiskaityti su savo paslaugų teikėjais, vykdyti įsipareigojimus, prievoles valstybei.

Atsakovas prašo, priteisiant žalos dydį, atsižvelgti į jo sunkią turtinę padėtį. Tačiau, CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Taigi, atsižvelgiant į šią įstatyminę normą, atsakovo prašymas atsižvelgti į sunkią jo turtinę padėtį ir sumažinti priteistinos žalos dydį yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo priteistina 182 Eur žyminio mokesčio ((8086,94 Eur x 3 proc.) – 25 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 388,54 Eur (tris tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 54 ct) žalos, 4 698,40 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 40 ct) administravimo išlaidų su administratoriaus atlyginimu, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8086,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. vasario 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės pajamas, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamą sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.